Vaikų pyktis ir agresija - dažna problema, su kuria susiduria tėvai. Ypač sudėtinga, kai vaiko elgesys pasikeičia dėl tam tikrų įvykių, pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą ar gimus broliui ar sesei. Vienos mamos laiškas psichologei atskleidžia būtent tokią situaciją: jos septynerių metų sūnus, pradėjęs lankyti pirmą klasę ir susilaukęs broliuko, tapo agresyvesnis, dažnai rėkia, pyksta ir tranko daiktus. Mama klausia patarimo, kaip elgtis tokioje situacijoje ir padėti vaikui. Šiame straipsnyje remsimės vaikų psichologės Miglės Motiejūnaitės ir kitų specialistų patarimais, kaip elgtis tokiais atvejais, siekiant padėti vaikams valdyti savo emocijas ir sumažinti pyktį.
Pokyčiai vaiko gyvenime ir streso įtaka
Tokie reikšmingi įvykiai kaip brolio gimimas ar perėjimas iš darželio į mokyklą gali sukelti vaikui didelį stresą. Patirdamas stresą, vaikas dažnai reaguoja pirminiais, geriausiai išmoktais elgesio modeliais. Todėl tokios reakcijos kaip daiktų trankymas, rėkimas ar verkimas yra visiškai natūralios.
Psichologė Miglė Motiejūnaitė vaiko stiprias reakcijas į nesėkmes, esant padidintam streso lygiui, palygina su stikline, kuri pildoma vandeniu. Stiklinėje esantis vanduo simbolizuoja vaiko jaučiamo streso lygį. Kasdien susidūręs su naujais iššūkiais, tokiais kaip nesėkmės mokykloje, santykiai su broliu ar tėvų dėmesio stoka, vandens lygis stiklinėje kyla. Galiausiai net ir nedidelės nesėkmės gali perpildyti vaiko streso stiklinę, sukeldamos stiprias ir nekontroliuojamas emocijas.
Kaip padėti vaikui valdyti emocijas?
Siekiant padėti vaikui, svarbu išmokyti jį pastebėti streso reakcijas kūne ir nuraminti save dar prieš pasireiškiant agresyviam elgesiui.
Jausmų atpažinimas ir išreiškimas
Pirmasis žingsnis - padėti vaikui atpažinti viduje esančius jausmus ir leisti juos išreikšti, neslopinant jų. Į jausmų, kuriuos svarbu atpažinti, sąrašą naudinga įtraukti ir stresinių kūno reakcijų atpažinimą. Stresas yra natūrali organizmo reakcija į netikėtą ar naujų gebėjimų reikalaujantį įvykį. Streso metu dalyvauja visos kūno funkcijos: kraujotakos, virškinimo, mąstymo.
Taip pat skaitykite: Vaikų teksto suvokimo strategijos
Naudinga mokyti vaiką pastebėti, kas vyksta su juo, kai jis jaučia stipriau plakančią širdį ar pagreitėjusį kvėpavimą. Šie pasikeitimai kūne gali parodyti vaikui, kad jau reikia reaguoti, t. y., taikyti nusiraminimo strategijas.
Nusiraminimo strategijos
Svarbu padėti vaikui atrasti nusiraminimo strategijas, kurios padėtų jam reikšti emocijas. Vaikas gali būti mokomas kvėpavimo pratimų. Jis taip pat gali būti mokomas nukreipti įtampą į pasirinktą minkštą daiktą, pavyzdžiui, mažą kamuolį ar balioną, pripildytą krakmolu. Šį žaislą vaikas gali nešiotis kartu su savimi ir, kilus stipriai emocijai, sutelkti dėmesį į kamuolio minkymą.
Minėti nusiraminimo metodai turėtų būti praktikuojami kiekvieną dieną, siekiant, kad vaikas juos įsimintų. Svarbu, kad vaikas būtų mokomas būdų, kaip nusiraminti, tuomet, kai yra ramus ir nepavargęs. Kuomet vaikas gebės ramybės būsenoje atkartoti nusiraminimo pratimus, galima padėti jam taikyti minėtus pratimus ir jaučiant stiprias emocijas.
Tėvai turėtų nepamiršti, kad vaikas geriausiai mokosi atkartodamas suaugusiųjų elgesį, todėl vertinga parodyti, kad patys gebate netikėtose situacijose nusiraminti lėtai kvėpuodami arba naudodami kamuoliuką.
Minčių transformacija
Dar vienas būdas, galintis padėti vaikui keisti savo reakcijas, kilus stipriai emocijai, - minčių transformacija. Visi turime įsitikinimų, kurie yra klaidingi, kurie mus skaudina, žemina ar sukelia neteisybės jausmą. Mintys gali stipriai paveikti mūsų jausmus ir galiausiai elgesį, todėl naudinga padėti vaikui atpažinti mintis, kurios yra klaidingos, ir padėti jas keisti.
Taip pat skaitykite: Alternatyvūs auklėjimo būdai
Galima aptarti su vaiku, kokios mintys kyla tuo metu, kai jis jaučia stiprias emocijas, pavyzdžiui:
- Aš privalau laimėti, būti pirmas.
- Niekas nenori su manimi draugauti.
- Jeigu suklysiu, būsiu nevykėlis.
- Aš negaliu savęs suvaldyti.
Įsivardinus su vaiku klaidingas mintis, kurios sukasi jo galvoje, galima padėti jas keisti kitomis, t. y., sveikomis mintimis. Sveikomis mintimis vadiname tas mintis, kurias galime pagrįsti faktais, taip pat tas, kurios skatina bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo, pavyzdžiui:
- Kiti irgi turi laimėti, kiti taip pat nusipelnė būti pirmi.
- Jeigu pasistengsiu būti draugišku, kiti su manimi bendraus.
- Klaidas darome visi.
- Man pavyks suvaldyti stiprius jausmus.
Paskatinti vaiką transformuoti savo mintis galime kartu piešiant minčių debesėlius, rašant juose klaidingas mintis ir keičiant jas kitomis, sveikesnėmis. Popierinius minčių debesėlius vaikas gali nešiotis kartu su savimi ir prisiminti naudingas ir sveikas mintis tiek mokykloje, tiek žaisdamas su draugais.
Kiti psichologų patarimai
Be jau minėtų strategijų, yra ir kitų patarimų, kaip elgtis su vaiko pykčiu ir agresija:
- Būkite šalia ir priimkite vaiko jausmus. Jei leidžia, apkabinkite. Atspindėkite, kaip jis jaučiasi. Pavyzdžiui, „Suprantu, kad sunku laukti. Tu pyksti, nes labai norėtum dabar valgyti saldainį. Eikš, aš tave apkabinsiu.“ Priimkite visus vaiko jausmus. Ramiai padėkite jam juos atlaikyti.
- Nustatykite ribas. Vaikui yra reikalingos ribos. Paaiškinkite, kas yra leidžiama, o kas ne.
- Visada rinkitės meilę. Nedaug kas iš mūsų sugeba savo emocijas kontroliuoti, todėl būkite kantrūs ir supratingi.
- Stenkitės normalizuoti savo psichinę būklę. Už rėkimo gali slypėti daug pykčio, baimių, įtampos, nuovargis, emocinis išsekimas. Rėkimas atspindi psichologinę būseną.
- Raskite būdų, kaip suvaldyti emocijas. Kai jaučiate, kad kyla pyktis, galbūt situacijos galima išvengti, suvaldyti: išeiti į kitą erdvę, kambarį, net jei vyksta rėkimas, galima sustoti ir išeiti. Kitoje erdvėje stengtis suvaldyti emociją, išbūti, išlieti, rasti sau tinkamą būdą - išpiešti, iškvėpuoti, trumpa meditacija, pasivaikščioti gryname ore.
- Ugdyti pakantumą netobulumui, vaiko amžiui, interesams. Reikia suprasti, kad visada vaikas gerai nesielgs, Tai neadekvatus noras. Tai reikia suprasti ir priimti.
- Sukurkite bendrą tikslą. Niekas taip nevienija, kaip bendras tikslas. Pavyzdžiui, galite kartu su vaiku iškepti bandelių ar sausainių.
- Nepamirškite psichinės higienos. Kaip valome dantis, taip reikia skirti laiko kokybiškam poilsiui, miegui, pabūti gamtoje, būti išklausytam, suprastam, sportuoti.
Kaip elgtis isterijos metu?
Psichologė Vaida Platkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad tėvų neretai norimas panaikinti ir sutramdyti elgesys yra ne kas kita, kaip ypatingai intensyvus emocinis potyris, kurį išgyvena vaikas. Tai gali būti pyktis, liūdesys, bejėgiškumas, nusivylimas, nuovargis, nepasitenkinimas, didelis noras ir panašiai. Bet kuriuo atveju vaikas patiria savo planų žlugimą ir reakcija į tai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kai vaikas jaučia, nederėtų sakyti „Nusiramink!“, „Neverk!“, o juo labiau ant jo pykti ar kaip nors gėdinti, žeminti, gąsdinti. Pagrindinis dalykas kantriai, ramiai būti su vaiku, neleisti jam žaloti savęs ir kitų, nenaudojant daug žodžių įvardinti jo jausmą. “Tu pyksti!” - pauzė - “Tu labai pyksti!” - “Aš su tavimi” ir panašiai. Tai gali užtrukti gana ilgai, net iki valandos. Kartotis ne vieną kartą. Tačiau ilgainiui vaikas jūsų išorinį balsą padaro vidiniu. Jis pats ima atpažinti savo jausmą ir sureaguoti švelniau.
Kaip elgtis, kai vaikas nenori eiti į darželį?
Jeigu vaikas lankė darželį, jau buvo apsipratęs, patenkintas ir staiga vieną atsiranda nenoras, išsiaiškinti to priežastis. Galbūt vaikas grįžo į darželį po ligos ir tvarką jame pamiršo? Po kiekvieno susirgimo bent trumpai vaiką vėl reikia „supažindinti“ su darželiu. Jeigu vaikas nesirgo ir lankymas nebuvo sutrikęs, reikia pasikalbėti su auklėtoja - pasiklausti, ar ji nepastebėjo ko nors neįprasto ar naujo vaiko elgesyje? Gal darželyje atsirado nauja darbuotoja ar naujas vaikas grupėje? Pabandykite pasikalbėti ir su vaiku - tikėtina, kad vaikas nesugebės įvardinti jausmų, tačiau galima paprašyti jo nupiešti darželį ir pasiklausinėti apie piešinį.
Tėvų vaidmuo ir saviugda
Vaikų auginimas ir auklėjimas prasideda nuo mūsų pačių tobulėjimo. Anot psichologės Ievos Šuipės, tėvams svarbu įsisąmoninti, kad vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia pakankamai gerų tėvų. Be to, siekiant išvengti pervargimo, rekomenduojama prašyti artimųjų pagalbos, nenustumti į paskutinę vietą savo asmeninių poreikių, būti šiltu ir rūpestingu pirmiausia sau.
Svarbu labiau pasitikėti savimi kaip mama, tėčiu, savo auklėjimo būdais. Pyktis visuomet yra svarbi žinutė mums, tam tikras signalas. Reikėtų stabtelti ir pagalvoti: gal aš pervargęs, gal daug streso mano gyvenime.
tags: #rekimas #ant #vaiku #psichologe #jankauskienen