Bipolinis sutrikimas - psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai: nuo energijos pertekliaus (manijos ar hipomanijos) iki gilaus liūdesio ir apatijos (depresijos). Ši būklė, anksčiau vadinta maniakine depresija, pasižymi nuotaikos svyravimais nuo manijos ar hipomanijos iki depresijos.
Bipolinio sutrikimo esmė
Bipolinis sutrikimas pasireiškia nuotaikos svyravimais, kurie gali būti labai intensyvūs. Depresijos metu žmogus jaučiasi liūdnas, beviltiškas, praranda susidomėjimą ar malonumą gyventi. Maniakinės arba hipomaninės būsenos metu jaučiama euforija, energijos pliūpsnis, kartais ir irzlumas. Šie epizodai nebūtinai pasireiškia dažnai, kartais tik porą kartų per metus. Tarp epizodų žmogus gali jausti tam tikrus emocinius simptomus, o kartais ir nejausti jokių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bipolinis sutrikimas II nėra lengvesnė bipolinio sutrikimo I forma - tai skirtingos diagnozės. Sutrikimas gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai išryškėja paauglystėje ar jaunystėje. Pradžia dažnai būna klastinga - simptomai gali pasirodyti kaip paprastas nuovargis ar gyvenimo pokyčių pasekmės. Vienas iš pirmųjų ženklų gali būti nemiga, net jei nejaučiamas nuovargis.
Skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir įprastų nuotaikos svyravimų yra intensyvumas ir trukmė. Manija ir hipomanija yra du atskiri epizodai, tačiau jų simptomai panašūs. Manija yra stipresnė už hipomaniją ir sukelia labiau pastebimas problemas darbe, mokykloje, socialiniame gyvenime bei santykiuose. Depresijos epizodo simptomai yra pakankamai rimti, kad apsunkintų kasdienį gyvenimą - darbe, mokykloje, bendravime bei santykiuose.
Bipolinis sutrikimas I ir II gali pasireikšti sielvartavimu, melancholiškumu, psichoze ar kitais ženklais. Vaikų ir paauglių depresijos, manijos ir hipomanijos epizodai skiriasi nuo suaugusiųjų.
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Bipolinio sutrikimo tipai
Yra keletas bipolinio ir panašių sutrikimų rūšių, kurių neatsiejama dalis yra manija, hipomanija ir depresija.
- Bipolinis sutrikimas I: diagnozuojamas, kai žmogų ištinka bent vienas manijos epizodas, prieš kurį arba po jo buvo pasireiškusi hipomanija arba depresija.
- Bipolinis sutrikimas II: būdingi hipomanijos epizodai ir sunkios depresijos epizodai.
Kaip bipolinis sutrikimas veikia vairavimą?
Vairavimas reikalauja gero fizinio ir psichinio pasirengimo. Sergant bipoliniu sutrikimu, ypač manijos ar depresijos epizodų metu, gali būti paveiktos šios funkcijos:
- Dėmesys ir koncentracija: Sutrikusi nuotaika gali trukdyti susikaupti ir tinkamai reaguoti į eismo situacijas.
- Impulsų kontrolė: Manijos metu padidėjęs impulsyvumas gali paskatinti rizikingą vairavimą, pvz., viršyti greitį, nepaisyti saugumo reikalavimų.
- Sprendimų priėmimas: Sutrikusi nuotaika gali paveikti gebėjimą priimti tinkamus sprendimus kelyje.
- Miego trūkumas: Manijos metu sumažėjęs miego poreikis gali sukelti nuovargį ir sumažinti budrumą vairuojant.
- Vaistų šalutinis poveikis: Vaistai, skirti bipoliniam sutrikimui gydyti, gali sukelti mieguistumą, sumažinti reakcijos greitį ir kitus šalutinius poveikius, kurie gali turėti įtakos vairavimui.
Teisiniai aspektai ir vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje, norint gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, būtina praeiti sveikatos patikrą gydymo įstaigoje. Gydytojas, radęs galimą pavojų saugiam vairavimui, gali apriboti vairavimo teisę tam tikram laikotarpiui, nerekomenduoti vairuoti, jei būklė nesuderinama su saugiu dalyvavimu eisme, arba siųsti pacientą papildomam specialisto vertinimui.
Svarbu žinoti, kad tam tikros psichikos sveikatos būklės, įskaitant bipolinį sutrikimą, gali būti priežastis neišduoti vairuotojo medicininės pažymos. Tai priklauso nuo sutrikimo sunkumo, simptomų kontrolės ir gydymo efektyvumo.
Pažymėtina, neleidžiama vairuoti esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
Kaip elgtis sergant bipoliniu sutrikimu ir vairuojant?
Jei sergate bipoliniu sutrikimu ir norite vairuoti, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Pasitarkite su gydytoju: Aptarkite savo būklę ir gydymą su gydytoju. Jis įvertins, ar galite saugiai vairuoti, ir pateiks individualias rekomendacijas.
- Laikykitės gydymo plano: Vartokite vaistus taip, kaip nurodė gydytojas, ir reguliariai lankykitės pas psichiatrą.
- Stebėkite savo būklę: Atidžiai stebėkite savo nuotaiką, miego kokybę, dėmesio koncentraciją ir kitus simptomus. Jei jaučiate, kad jūsų būklė blogėja, laikinai nevairuokite.
- Venkite vairuoti manijos ar depresijos epizodų metu: Šiais laikotarpiais vairavimas yra ypač pavojingas.
- Informuokite artimuosius: Pasikalbėkite su šeimos nariais ar draugais apie savo būklę ir paprašykite jų pagalbos, jei jaučiate, kad negalite saugiai vairuoti.
- Atsakingai vartokite vaistus: Jei vaistai sukelia mieguistumą ar kitus šalutinius poveikius, kurie gali paveikti vairavimą, pasitarkite su gydytoju dėl dozės koregavimo ar kitų vaistų.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą: Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir atlikite reikiamus tyrimus, kad įsitikintumėte, jog jūsų būklė yra stabili ir galite saugiai vairuoti.
Bipolinio sutrikimo gydymas
Bipolinis sutrikimas nėra pagydomas, tačiau galima išmokti gyventi ir kontroliuoti šį sutrikimą vaistų ir psichoterapijos pagalba. Vaistai yra vieni efektyviausių gydant bipolinį sutrikimą tiek esant depresijos, tiek manijos epizodams.
Vaistai
- Nuotaikos stabilizatoriai: Tai vaistai, kurie padeda stabilizuoti nuotaiką ir išvengti manijos ir depresijos epizodų. Vienas iš dažniausiai naudojamų nuotaikos stabilizatorių yra litis.
- Antipsichotiniai vaistai: Šie vaistai gali būti naudojami manijos epizodams gydyti.
- Antidepresantai: Antidepresantai gali būti naudojami depresijos epizodams gydyti, tačiau juos reikia vartoti atsargiai, nes jie gali išprovokuoti manijos epizodą.
- Antiepilepsiniai vaistai: Kai kurie antiepilepsiniai vaistai, tokie kaip lamotriginas (Lamictal), taip pat gali būti naudojami nuotaikai stabilizuoti. Lamictal priklauso vaistų, vadinamų antiepilepsiniais preparatais, grupei. Suaugusiuosius bei 13 metų ir vyresnius paauglius galima gydyti vienu Lamictal arba šį vaistą vartoti kartu su kitais vaistais nuo epilepsijos. 2-12 metų vaikams Lamictal galima vartoti kartu su kitais vaistais šiems sutrikimams gydyti. 18 metų ir vyresnius suaugusiuosius galima gydyti vienu Lamictal arba šį vaistą vartoti kartu su kitais vaistais depresijos epizodų, kurie pasireiškia sergant bipoliniu sutrikimu, profilaktikai.
Svarbu paminėti, kad vartojant Lamictal, pavieniais atvejais kai kurios rūšies epilepsijos priepuoliai gali pasunkėti arba pasireikšti dažniau. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti sunkių priepuolių ir dėl to kilti sunkių sveikatos sutrikimų. Jaunesniems kaip 18 metų pacientams, sergantiems bipoliniu sutrikimu, vartoti Lamictal negalima. Gydytojas turi žinoti, jeigu vartojate kitų vaistų epilepsijai ar psichinės sveikatos sutrikimams gydyti. Tai padaryti reikia dėl to, kad būtų nustatyta, ar vartojate tinkamą Lamictal dozę. Kai kurie vaistai sąveikauja su Lamictal arba dažnina šio vaisto šalutinį poveikį.
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija, gali padėti išmokti įveikti bipolinio sutrikimo simptomus, valdyti stresą ir gerinti santykius su kitais žmonėmis.
Esant nuotaikos sutrikimams atkirčio tikimybę sumažina ir šeimos terapija.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
Gyvenimo būdo pokyčiai
Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant reguliarų miegą, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, gali padėti stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti epizodų dažnumą.
Santykiai su kitais žmonėmis
Bendravimas su žmogumi, kuris turi bipolinį sutrikimą gali kelti iššūkių todėl svarbu ieškoti būdų išlaikyti sveikus tarpusavio santykius. Išlaikyti santykius, gali padėti šie būdai:
- Svarbu turėti žinių, domėtis, koks elgesys yra būdingas bipolinį sutrikimą turinčiam asmeniui.
- Su empatija ir atjauta kurti santykį, tai galėtų paskatinti kalbėjimas apie sutrikimą ir kartu kylančius iššūkius. Paklauskite, kaip galėtumėte padėti.
- Aiškiai iškomunikuokite savo poreikius ir lūkesčius santykiuose.
- Pasistenkite atsisakyti vertinančios ir kaltinančios pozicijos. Ją keiskite pasakydami konkrečiai, kaip jautėtės konkrečioje situacijoje ir ko Jūs norėtumėte ateityje.
- Jeigu matote, kad artimasis kenčia - paskatinkite kreiptis pagalbos, pasiūlykite alternatyvas. Vėliau skatinkite savo mylimąjį laikytis gydymo plano, kuris gali apimti vaistus, stacionarų gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius.
- Ne visada kitas gali kontroliuoti savo elgesį, bet Jūs galite išmokti kontroliuoti savo reakciją į tai.
tags: #bipolinis #sutrikimas #vairavimas