Pasaulis, rodos, jau seniai nebuvo taip arti to, kas Biblijoje vadinama apokalipse. Agresija ir žiaurumas, persmelkę įvairius pasaulio regionus, kelia nerimą ir verčia susimąstyti apie žmonijos ateitį. Nuo karinių konfliktų iki ideologinių susidūrimų, agresija pasireiškia įvairiomis formomis ir kelia grėsmę taikai bei stabilumui visame pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėsime agresijos apraiškas įvairiuose kontekstuose, pradedant kariniais konfliktais ir baigiant kultūriniais susidūrimais.
Agresijos apraiškos
Kariniai konfliktai ir genocidas
Pragaras atsivėręs Irake: kalifatą sukurti siekiantys „Islamo valstybės“ (ISIS) džihadistai sistemingai puldinėja tam tikrų etninių ir religinių grupių atstovus - jezidus, kurdus, turkmėnus ir krikščionis - ir juos naikina. Nežinomas skaičius žmonių mirė nuo antrinių ginkluotų susirėmimų padarinių, - geriamojo vandens, maisto ir medikamentų stygiaus. Galybė aukų nukirsdinta arba negyvai užmėtyta akmenimis ISIS kontroliuojamose teritorijose kaimyninėje Sirijoje - valstybėje, ką tik išgyvenusioje ir kruvino pilietinio karo baisumus. Ukrainoje aštriadančiai vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų separatistai nesivaržydami pila rusiškais „Grad`ais“ ir laido raketas į gyvenamųjų namų kvartalus. Vien 2014 m. per 10 tūkst. žmonių nužudžiusi grupuotė, kurios pavadinimas išvertus reiškia „vakarietiškas auklėjimas - draudžiamas“, nevengia senovės užkariautojams būdingo papročio: išžudžius užgrobto miesto vyrus, moteris išsivaryti į vergiją - seksualinėms užgaidoms tenkinti. Pasaulis, rodos, jau seniai nebuvo taip arti to, kas Biblijoje vadinama apokalipse.
Šios baisios 2015-ųjų realijos rodo, kaip siaubingai neišsipildė lūkesčiai - juk net sovietmečiu, nepaisant valdžios vykdomos agresijos prieš taikias šalis ir sveiką protą, buvo kalbama apie tolydų, nesustabdomą pasaulio ritimąsi į progresą bei taiką.
Propagandos įtaka agresijai
Rusijos televizijos su pasimėgavimu trimituoja apie Ukrainoje atgimusį fašizmą, banderovcų kryžiuojamus vaikus ir t. t. Rusijos propagandos poveikis Vokietijoje yra ypač stiprus, mat galimo branduolinio karo ateities istorija nėra praradusi galios. Jie linkę pamiršti, kad 1945 m. pradžioje reikalavimus sudaryti taiką kėlė tie SS ir Vėrmachto veikėjai, kurie tikėjosi galėsią toliau kovoti kartu su Vakarų sąjungininkais Trečiajame pasauliniame kare prieš Sovietų Sąjungą. Putinas ir jo pokalbių šou generolai gali pasikliauti nuolatiniu šios tariamai praėjusios ateities apokalipsės poveikiu.
Kultūrinė agresija ir vertybių iškraipymas
Barbarybė seniai kvėpuoja, miega ir valgo tarp mūsų - dorų, kaip mes manome, Europos Sąjungos piliečių. Būtent kultūra tapo ta sritimi, kurią barbarybė puolė ir tebepuola su didžiausia aistra ir įniršiu. Turėti kokį nors išorinį santykį su knygute staiga tapo taip cool ir sexy, kaip žūtbūtinai tokio santykio anksčiau reikėjo vengti. Surinkus sistemoje google žodį knyga, ekrane sprogsta klaikaus kičo vaizdų aibė. Tai - pavyzdys, kaip tyčia iškraipomos, suprimityvinamos reikšmės. Problema, kad ši kultūrėlė, prisidengusi knygų reklama, tyčia arba netyčia sulygino knygos turėjimą/pirkimą su skaitymu, ir „knyga“ pamažu tapo bet kas, ką knyga nurodė esant reklamos specialistas.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Agresijos įveikimo būdai
Autonomija ir gebėjimas pasakyti "ne"
Režisierius akcentavo filosofinį klausimą, ar įstengiame būti autonomiški? Jis leido suprasti, jog valstybės savarankiškumas prasideda nuo kiekvieno jos piliečio gebėjimo būti laisvam. Todėl pasirinkimas šią temą atskleisti per vienos šeimos istoriją atrodo motyvuotas. Kiek žmogus, priklausantis kokiai nors struktūrai, gali būti savarankiškas ir atmesti tai, kas toje struktūroje jam nepriimtina? Režisierius mintis, kad „autonomija prasideda nuo gebėjimo pasakyti „ne“.3 Visų pirma - sau, nes ir trys Valentino sūnūs Andrius (Bialobžeskis), Lukas (Petrauskas), Aleksas (Kazanavičius), ir buvusi jo žmona Janina (Matekonytė) ne tiek bijo šeimos galvos, kiek paprasčiausiai stokoja savivertės, ryžto paimti gyvenimą į savo rankas - yra pernelyg pripratę prie esamos situacijos.
Istorijos įsisąmoninimas ir atviras kalbėjimas apie praeities klaidas
Esminė priežastis, neleidžianti užgyti visuomenės žaizdoms, yra vengimas kalbėti apie skaudžias praeities klaidas. Jaunųjų tiesiogiai kaltinami įvairiais nusikaltimais, vyresnieji iš pradžių neigia kaltinimus, vėliau dėl jų teisinasi. Moralinis sprendimas daugeliu atvejų nėra įmanomas, kol neatjausime kiekvieno žmogaus.
Kultūros ir meno svarba
Kultūra yra tai, kas pirmiausia pastoja barbarybei kelią ir kam ji, atėjusi iš amžių tamsybės, neturi jėgų pasipriešinti.
Holivudo apokalipsės vizijos
Holivudas jau seniai išnaudoja apokalipsės temas, kurdamas įspūdingus filmus, kuriuose vaizduojami įvairūs pasaulio pabaigos scenarijai.
Rolando Emmericho katastrofų filmai
Daugiau nei prieš tris dešimtmečius Holivude įsikūręs vokiečių kino režisierius Rolandas Emmerichas iš karto ėmė sumaniai išnaudoti amerikietiško fantastinio kino išradimus. R.Emmerichas amerikiečius mirtinai išgąsdino kosminių ateivių invazija („Nepriklausomybės diena“, 1996 m.). Filme „Diena po rytojaus“, (2004 m.) R. Emmerichas pasinaudojo mokslininkų pranašaujamu „šiltnamio efektu“ ir pavertė visą Ameriką milžiniško ledynmečio zona. Dar viename fantastiniame blokbasteryje „2012“ (2009 m.) žiūrovų galvos nekvaršinamos mokslinėmis hipotezėmis ir filosofinių traktatų tekstais.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus
Kitų režisierių apokalipsės vizijos
Be R. Emmericho, apokalipsės temas nagrinėjo ir kiti režisieriai, tokie kaip Rupertas Wyattas filme „Beždžionių planetos sukilimas“ ir Kristoferis Nolanas filme „Tarp žvaigždžių“. Šie filmai nagrinėja įvairius apokalipsės scenarijus, nuo beždžionių sukilimo iki klimato kaitos sukeltų katastrofų.
Apokalipsės baimė ir visuomenės psichologija
Trečiojo pasaulinio karo istorijos šešėlis užkloja ne tik šiandienes Rusijos televizijos diskusijas. Iš to, kaip žmonės asmeniškai reaguoja į tankų kolonų, sugriautų Ukrainos miestų, bėgančių moterų ir vaikų vaizdus, matyti, kad Vokietijos visuomenėje iki šiol didele dalimi liko neapdoroti ir neišpasakoti nacionalsocialistiniai sugriovimai. Politinės diskusijos dėl taikos paminėjimo Tiuringijos žemės valdžios koalicinės sutarties preambulėje matosi, kokia reali yra postnacionalsocialistinė hipotetinio sunaikinimo baimė.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
tags: #apokalipse #agresija #ii #dalis