Įvadas
Savanorystė yra svarbus reiškinys, kuris prisideda prie pilietiškumo ugdymo, socialinių įgūdžių lavinimo ir asmeninio tobulėjimo. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl organizacijos yra motyvuotos priimti savanorius, kokią naudą tai teikia tiek savanoriams, tiek pačioms organizacijoms ir kokie iššūkiai kyla šiame procese. Taip pat aptariami Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) aspektai ir savanorių motyvavimo būdai.
Savanorystės Nauda Jaunimui
Darbo patirtis yra viena iš svarbiausių sąlygų norint greičiau įsidarbinti, o savanorystė - puikus būdas jos įgyti. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio teigimu, savanorystė Lietuvoje orientuojasi į jauną žmogų, todėl svarbus tampa mokymosi akcentas. Savanoriaudamas jaunas žmogus įgyja vertingų socialinių įgūdžių, organizacinių gebėjimų, lankstumo, empatijos, susipažįsta su bendraminčiais. Savanorystė skatina jaunimo pilietiškumą, nes jaunas žmogus pamato, kad gali kurti kokybinį pokytį savo valstybėje.
E. Bingelio teigimu, savanorystė Lietuvoje tampa tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Savanoriaujantys tėvai į šią veiklą įtraukia ir savo atžalas, tai tampa bendra, prasminga, vienijančia šeimos veikla.
Savanorystės Paplitimas ir Perspektyvos
Viceministro E. Bingelio teigimu, Lietuvoje savanorystė yra gana paplitęs reiškinys. Tačiau, norint, kad šis procesas būtų efektyvus, reikia profesionalių organizatorių, išmanančių darbo su savanoriais specifiką. Profesionalus požiūris į savanorystę suteikia naudą tiek visuomenei, tiek asmeniniam tobulėjimui.
Lietuvos darbo biržos kartu su Jaunimo reikalų departamentu įgyvendinamas projektas „Atrask save“ skatina jaunimo įtraukimą į darbo rinką ir komandinį darbą per savanorišką veiklą. Projekto dalyviai savanoriaudami gauna kompensacijas už maistą, kelionės išlaidas, būstą ir mokamą privalomą sveikatos draudimą.
Taip pat skaitykite: Ar aš kuriu savo asmenybę?
Organizacijų Pasirengimas Priimti Savanorius
Vilniaus VšĮ „Socialinis veiksmas“ mentorė Eglė Ona Nikliauzaitė ir Kauno VšĮ „A.C. Savanorių centras“ mentorė B. B. Daugėlienė teigia, kad susidomėjimas savanoryste po truputį didėja, organizacijos tampa labiau pasirengusios priimti savanorius. Verslo įmonės taip pat domisi socialiai atsakingomis veiklomis, ypač savanoryste.
Mentorė E.O. Nikliauzaitė atkreipė dėmesį, kad projekto „Atrask save“ dalyviai į savanorystę dažniausiai žiūri kaip į trumpalaikį procesą, tarpinę stotelę tarp švietimo įstaigos ir darbo. Savanorystės metu jie skatinami planuoti ateitį, galvoti, ką darys vėliau. Projekte savanoriaujama nuo 4 iki 8 valandų per dieną, todėl jaunam žmogui savanorystė tuo metu yra pagrindinis užimtumas.
Organizacijos stengiasi būti pasirengusios priimti savanorius, gebėti atpažinti jų poreikius ir sulaukti kitų savanorių pagalbos. Anot B. B. Daugėlienės, per pastaruosius metus jaunimui vis sunkiau įsipareigoti ilgalaikei veiklai, todėl ji atkreipia dėmesį į savanorystę kaip mokymosi procesą, kurio metu galima pažinti save, organizaciją, jos veiklą, žmones, patirti komandinio darbo atmosferą ir prisiimti savanoriui derančią atsakomybę.
Jaunimo Įsitraukimas į Savanorišką Veiklą
„Atrask save” projekte savanoriaujantys jaunuoliai įsipareigoja savanoriauti intensyviai (mažiausiai 4 val. per dieną, 80-100 val. per mėnesį), svarbu suplanuoti, kada vyks savanorystė ir to plano laikytis - tai ugdo įgūdį laikytis susitarimų, atsiranda disciplina. Kaip sakė E. O. Nikliauzaitė, dažnai jaunas žmogus sunkiai gali įvardinti, kas jam patinka ar kuri veiklos sritis yra labiau priimtina.
Pasak B. Daugėlienės, yra atvejų, kai užsiimti savanoriška veikla pasirenka ir negalią turintys žmonės - tuomet veikla būna atitinkanti jų galimybes, skatinanti integraciją. Jaunuoliai pagal „Atrask save“ projektą savanoriauti gali nuo 1 mėn. iki 4 mėn. Ilgalaikės savanorystės metu savanoriai įgyja patirtį ir keičiasi. Kartais pokytis būna tiesiog toks, kad jaunuolis turi išeiti iš namų, pakeisti aplinką ir tai daryti reguliariai, nemesti veiklos, atsiradus sunkumui. Yra istorijų, kai vėliau savanoriai kviečiami juos priėmusioje organizacijoje dirbti.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
Savanorių Paieška ir Motyvacija
B. Daugėlienės teigimu, jaunuolius, kurie domisi savanoryste, atsiunčia kolegos iš Darbo biržos arba su neregistruotu darbo biržoje jaunimu dirbantys vietos JGI koordinatoriai. Su jaunuoliais išsigryninama, kokia sritis ir kokia organizacija toje srityje labiausiai atitiktų jų poreikius ir lūkesčius. E. O. Nikliauzaitė sakė, kad stengiamasi išsiaiškinti, kuri sritis labiausiai domina jauną žmogų, taip pat kokius gebėjimus ar įgūdžius jis nori įgyti. Savanorystėje svarbus lygybės principas, vienose veiklose savanoris mokosi, o kitose padeda organizacijai naudodamasis jau turimais įgūdžiais ar žiniomis. Taip pat klausiama, kokius planus ar norus jaunas žmogus turi ateičiai, stengiamasi, kad savanorystė kuo labiau sietųsi su ateities planais. Visada padrąsinama išbandyti veiklą, kuri visada domino, tačiau nebuvo galimybės prie jos prisiliesti.
Savanorių Patirtys ir Įžvalgos
Savanoriai dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie savanorystės naudą:
- Neringa Sutkutė: Savanorė, nes aukodama savo pastangas ir laiką žino, kad tai kažkam yra nepaprastai reikalinga.
- Rugilė Krušnaitė: Savanorystė AMBC atvirose jaunimo erdvėse padėjo tapti drąsesne ir pasitikėti savo jėgomis.
- Ugnė Tartėnaitė: Savanorystė futbolo rungtynėse suteikė motyvacijos dozę.
- Ugnė Rickevičiūtė: Savanorystė praturtina žmogaus dvasines vertybes, praplečia pasaulėžiūrą, padeda susirasti bendraminčių, grūdina fiziškai, padeda įgyti gyvenimiškos patirties.
- Goda Katkutė: Savanorystė yra didelių ieškojimų ir atradimų kelionė, kuria leisdamasis nuolatos mokaisi bei aptinki savo gabumus, bendraminčius, tikslus, pašaukimą ir vietą bendruomenėje.
- Emilija Karaliūtė: Savanorystė suteikia daug patirties, padeda suprasti, kuriose srityse esi stiprus, o kokioje srityje nori tobulintis, leidžia išbandyti naujas veiklas, susipažinti su naujais ir įdomiais žmonėmis.
- Asta Levickaitė: Savanorystė padeda pažinti save, suprasti, ko nori gyvenime, įkvepia geranoriškumo ir nebijojimo ištiesti pagalbos ranką kitiems.
Jaunimo Savanoriško Darbo Tarnyba (JST)
Jaunimo savanoriško darbo tarnyba (JST) yra intensyvi 6 mėn. programa, suteikianti galimybę ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja JST pažymėjimą, patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius.
JST Akreditacija Organizacijoms
Norinčios priimti jaunimo savanorius organizacijos turi būti akredituotos. Akreditacijos procesų metu organizacijos įvertinamos, ar yra pasirengusios įgyvendinti JST programą. JST yra programa, turinti savitą struktūrą ir neatsiejamus komponentus - tai ne tik intensyvi tarnyba, tačiau ir reguliarūs susitikimai su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos (SVO organizacija) mentoriumi, darbas bendrųjų kompetencijų lavinimo temomis.
Akreditavimą vykdantys ekspertai po vertinimo vizito savanorius priimti ketinančioje organizacijoje pildo vertinimo ataskaitos sprendimo lapą. Sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patvirtina Departamento direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas ir informuoja savanorius priimančią organizaciją apie tai raštu, pateikdami sprendimo lapą. Sprendimo lape yra nurodomas ir organizacijos akreditavimo laikotarpis.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologines problemas
JST Programos Įgyvendinimo Reikalavimai
JST programa yra intensyvus, nenutrūkstamas procesas, kurio metu savanoris turi be pertraukos įgyvendinti savanorišką veiklą ir savanoriauti ne mažiau nei 2 val. per savaitę ir ne mažiau kaip 35 val. per mėnesį.
Savanoris turi informuoti mentorių, parašyti prašymą Jaunimo reikalų departamentui laikinai stabdyti tarnybą, jei suserga ir reikalingas namų režimas ilgiau nei savaitę ar atsiranda kitų rimtų ir objektyvių priežasčių, kodėl savanoris negali tęsti tarnybos. Ligos atveju būtina pasirūpinti medicinine pažyma bei ją pateikti kartu su prašymu.
Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą - ne ilgesnis kaip 12 val. per dieną ir 60 val. per savaitę. Nors savanoriška tarnyba nėra ir negali būti prilyginama darbui, tačiau per parą JST savanoris gali savanoriauti ne daugiau kaip 12 valandų.
JST Sutarties Nutraukimas
Jei JST programos įgyvendinimo pradžioje bendradarbiaujant su savanoriu buvo numatytos veiklos, kurios atliepė jaunuolio turimus gebėjimus ir kompetencijas, buvo parengtas preliminarus veiklų įgyvendinimo grafikas, tačiau savanoris nesilaikė susitarimų, veiklose nedalyvavo, nesilaikė organizacijos vidaus tvarkos taisyklių ar darbo saugos reikalavimų - organizacija turi teisę nutraukti su juo sutartį.
Dokumentavimas ir Pažymėjimo Suteikimas
Visą JST programos vykdymo laikotarpį priimančios organizacijos kuratorius turi stebėti savanorio veiklų grafikus ir pasirašytas grafikų kopijas siųsti SVO organizatorius mentoriui. Kuratoriaus ir mentoriaus patvirtinti veiklos grafikai turi būti nusiųsti JRD paskirtam darbuotojui iki kito mėnesio 10 d.
Savanoriai, kurių sutartys buvo sudarytos iki 2020 m. kovo 4 d., savanorišką veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 40 val. per mėnesį. Savanoriai, kurių sutartys sudarytos po 2020 m. kovo 4 d., savanorišką veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 35 val. per mėnesį, tačiau pirmų trijų mėnesių valandų suma turėtų būti ne mažesnė nei 110 val. ir ne didesnė nei 130 val. Per visą tarnybos laikotarpį - 6 mėnesius, savanoris turi įvykdyti ne mažiau kaip 240 val. Kiekvieną savaitę savanoriai privalo vykdyti bent 2 val. veiklą.
JST savanoriams, atlikusiems sąlygas atitinkančią tarnybą, suteikiamas sertifikatas (pažymėjimas) patvirtinantis savanorio dalyvavimą programoje bei įgytas kompetencijas. Įgytų kompetencijų įvertinimui ir įsivertinimui vykdant JST pasitelkiama Departamento nurodyta pasiekimų - skaitmeninių ženkliukų programa.
Savanorių Motyvavimas ir Įvertinimas
Vienas svarbiausių būdų, padedančių motyvuoti savanorius, yra jiems parodomas dėkingumas ir įvertinimas. Įvertintas ir paskatintas savanoris prisiima naujų atsakomybių ir toliau tęsia savo veiklą. Norint, kad savanorio darbas būtų efektyvus ir kokybiškas svarbu jį nuolatos skatinti ir motyvuoti, pavyzdžiui, apdovanoti, suteikti galimybes lankyti įvairius kursus, seminarus, kurių metu jis keltų kvalifikaciją ir tobulintų asmenybę, organizuoti turiningą ir linksmą veiklą (savanorių šventės, apsilankymas teatruose, kinoteatruose, stovyklos, išvykos ir pan.), suteikti teigiamą grįžtamąjį ryšį ir tt.
Savanorystės Raida Lietuvoje
Lietuvoje savanorystė rado savo vietą ir įsitvirtino po nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau jai įtvirtinti ir skatinti nebuvo palankios sąlygos. Socialinės kaitos pobūdį analizuodamas M. P. Ąžuolauskas skiria du socialinės kaitos periodus, du pilietinės visuomenės raidos etapus: revoliucinį ir evoliucinį. Pirmasis, revoliucinis, etapas truko nuo 1988 iki 1992 metų. Evoliuciniu periodu keitėsi teisiniai ir ekonominiai valstybės pagrindai - socialinės kaitos tempas tapo maksimalus, kito klasinė, profesinė, kultūrinė visuomenės struktūra bei moralinės normos.
Šiuo periodu prasidėjo nuoseklesnis bei efektyvesnis nevyriausybinių organizacijų raidos etapas, nes šiame etape kuriama nevyriausybinėms organizacijoms įstatyminė bazė, įtvirtinamos naujos vertybinės nuostatos bei normos.
Socialinių Mainų Teorija ir Savanorystė
Socialinių mainų teorija aiškina, kad individo elgesys tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jam už tai atsilyginama. Ryšys remiasi atoveikiu. Socialiniai mainai grindžiami teisingumo principu. P. Blau, aiškindamas socialinių mainų teoriją, rėmėsi kiek labiau ekonominiais atlygio bei kaštų terminais. Remiantis P. Blau, socialiniai mainai yra savanoriška veikla, motyvuota noru gauti tikėtiną naudą iš kitos mainų šalies.
Siekiant išlaikyti ilgalaikius mainų santykius su savanoriu, organizacija privalo atsižvelgti ir į socialinių mainų teorijos aspektus, t. y. identifikuoti, ko savanoris tikisi iš organizacijos ir koks „atlygis“ jam yra priimtinas.
Žmogiškieji Ištekliai ir Savanorių Valdymas
Žmogiškieji ištekliai yra svarbus organizacijos turtas. Žmogiškųjų išteklių valdymas apibrėžiamas kaip strateginis, nuoseklus ir visapusis požiūris į organizacijos žmogiškųjų išteklių valdymą ir ugdymą, kai kiekvienas šio požiūrio aspektas visiškai integruojamas į bendrą organizacijos valdymą. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje žmogiškieji ištekliai vertinami labiau nei materialusis bendrovių kapitalas.
tags: #aprasykite #savo #organizacijos #motyvacija #priimti #savanorius