Įvadas
Vaikų motyvacijos ir savireguliacijos ugdymas yra esminis aspektas, siekiant užtikrinti jų sėkmingą asmeninį ir socialinį vystymąsi. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs metodai ir strategijos, skirtos skatinti vaikų savarankiškumą, savireguliaciją ir gebėjimą spręsti problemas savarankiškai. Taip pat aptariami specifiniai iššūkiai, su kuriais susiduria tėvai, auginantys vaikus su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADS), ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip jiems padėti.
Savireguliacijos Samprata ir Svarba
Savireguliacijos Apibrėžimas
Psichinė savireguliacija (angl. self-regulation) - tai tikslingas individo savo paties aktyvumo reguliavimas. Mokslinėje literatūroje randama aibė sąvokų, kurios žymi elgesio reguliavimą: „savęs valdymas“, „savikontrolė“, „elgesio reguliavimas“, „problemų sprendimas“. Šios sąvokos kartais gali būti vartojamos kaip sinonimai, priklausomai nuo situacijos ir veiklos aplinkybių.
Savireguliacijos Komponentai
D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) savireguliaciją apibrėžia kaip individo gebėjimą reguliuoti savo elgesį (strategijų taikymas sprendžiant problemas) ir tai siejama su metapažinimu. Metapažinimas - tai žmogaus suvokimas, kokių strategijų reikia norint atlikti užduotį, ir gebėjimas naudoti savireguliacijos mechanizmus (planuoti veiksmus, vertinti atliekamos veiklos efektyvumą ir t. t.).N. L. Gage ir D. C. Berliner teigia, kad žinios apie savo pažinimo sistemą yra metapažinimas (1994, p. 205). Be to, metapažinimo įgūdžiai yra savikontrolės įgūdžiai, kurie formuojasi mokantis. Metapažinimas - mintys apie tai, ką mes žinome, ir tai, kaip mes reguliuojame mokymąsi. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog trūkstant metapažinimo įgūdžių, iškyla sunkumų mokantis ar sprendžiant vienas ar kitas problemas. Išmokstama mokytis, vienaip ar kitaip elgtis tik tuomet, kai sugebama naudotis pažinimo strategijomis. Daugelį reikia išmokyti, kaip suvokti problemą, vadovauti savo veiksmams, elgesiui, išmokyti savireguliacijos.
Savireguliacija suprantama kaip psichinis procesas, kuris sąlygoja tikslingą elgesį:
- Savo veiksmų stebėjimas: stebėdami elgesį, analizuojame jį kiekybės ir kokybės, originalumo ir kitais aspektais. R. D. Nelson (1977) ir S. Rosenbaum (1979) tyrimai parodė, kad vien tik galvojimas apie savo elgesį gali pakeisti jį, koreguoti veiksmus.
- Savo atliktų veiksmų vertinimas: įvertiname juos pagal tai, kaip jie atitinka asmeninius kriterijus.
- Savo veiksmų suplanavimas.
Mokantis savikontrolės, vienas iš stipriausių veiksnių yra savęs skatinimas, pavyzdžiui, už padarytą neįdomią užduotį skirti sau valandėlę įdomios veiklos ir pan. Nuo individo vidinių galių ir išorinių sąlygų priklauso elgesio pobūdis socialinėje aplinkoje (pagal Gage, Berliner, 1994). Individas, tinkamai stebėdamas savo veiksmus, juos tikslingai suplanavęs bei įvertinęs, įgyja aukštesnę savivertę.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Savivertės Svarba
Psichologijos žodyne teigiama, jog pasitikėjimas savimi yra žmogaus jutimas, supratimas, kad jis yra pajėgus atlikti tuos uždavinius, kurie jam iškelti gyvenime ir kuriuos jis pats sau iškelia (1993, p. 110). Individas, gebėdamas teisingai save vertinti tam tikroje gyvenimo situacijoje pagal realias galimybes, pasitiki savimi. Nepasitikėdamas savimi, žmogus nuvertina savo galimybes. Jam būdingas nerimas ir prastesnė nuomonė apie save. Tokia vidinė nuostata įtakoja pasyvumo atsiradimą. Nepakankamai save vertinanti asmenybė išgyvena neigiamus jausmus ir jaučiasi nejaukiai, nes iš anksto yra nusistačiusi, kad yra neigiamai vertinama (Kirliauskienė, 2005, p. 19). Nepasitikėjimas savimi bei pernelyg gera nuomonė apie save individui kelia jausmus, kurie nulemia netinkamus veiksmus santykiuose su kitais žmonėmis.
Padėdami mokiniams pažinti savo teigiamybes ir silpnybes, išmokydami pasirinkti realius tikslus, suplanuoti, kaip juos pasiekti, o po to įvertinti savo darbą, padėsime mokiniams valdyti savo elgesį. Individas elgesiu tikrinasi savo stebėjimą ir savikontrolę, orientuodamasis į elgesio socialinį tinkamumą. Elgesį galima tikrinti verbaliniais ir neverbaliniais įgūdžiais. Savo elgesio tikrinimas apima suvokimą, kaip aplinkiniai reaguoja į elgesio kitimą. Subjekto galimybės ir savęs vertinimas turi įtakos požiūriui į savo laimėjimus bei savo elgesio reguliavimui. Individas pradeda save vertinti neteisingai, kai jo poreikiai neatitinka jo galimybių. Tada žmogaus elgesys tampa neadekvatus, atsiranda emociniai protrūkiai.
Savireguliacijos Sutrikimai
Asmenybės ugdymo arba jos vystymosi korekciniai veiklai aktualūs yra psichologiniai-pedagoginiai pakitusio elgesio aspektai. Norėdami aiškiau apibrėžti savireguliaciją, turime atkreipti dėmesį į pastaruoju metu naudojamą tokią elgesio ir emocijų psichosocialinių sutrikimų klasifikaciją pagal A. Barkely (A. Juodraitė, 2004, p. 89):
- Dėmesio sutrikimai.
- Opozicinis neklusnumas (dažnas pyktis, neigimas, keraštingumas).
- Elgesio sutrikimai (bėgimas iš pamokų ir pan.).
- Valgymo sutrikimai (anoreksija ir bulimija).
- Mokymosi sutrikimai.
- Kalbos sutrikimai.
- Agresyvumas.
- Psichiniai sutrikimai.
- Tikai.
- Narkomanija.
- Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai (2004, p. 114).
Pagal pateiktą psichosocialinių elgesio ir emocijų sutrikimų klasifikaciją pastebime, jog savireguliacijos sutrikimai tai visų pirma dėmesio sutrikimai. Dėmesys - psichikos organo sugebėjimas, kuris lemia visus žmogaus laimėjimus, bei parengties būsena, kai padėtis sunki, neįprasta ir reikalauja susikaupimo.
Vaikų Motyvacijos Skatinimas
Pozityvi Kalba
Rekomenduojama tėvams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą su savo vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti…“ sakyti „tu galėtum padaryti…“ arba „padėtum, jei padarytum…“, vietoj „tu negali daryti…“ sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum …“.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Paskatinimų Sistema
Vaikai su ADS mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį. Šioje srityje gali prireikti terapeuto pagalbos. Jo darbas būtų padėti tėvams išsirinkti keletą dalykų, kurių vaikas mokysis (pavyzdžiui, susiruošti laiku ryte, padaryti namų darbus, būti geranoriškam sesei/broliui) ir sukurti paskatinimų sistemą. Taip pat naudinga tėvams susikurti ritualus ir vaikui kartais atsisakius juos atlikti panaudoti humorą ar žaidimą.
Praktinės Strategijos ir Metodai
Technika „Būk Robotas“
Tėvai apsimeta robotu, kai vaikas atsikalbinėja, elgiasi ar kalba piktai ir nepagarbiai arba ignoruoja prašymus.
Jėgos Žaidimų Vengimas
Svarbu prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus su tokia situacija, tėvai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ar paaugliui ir nebesileisti į diskusijas ta tema.
Pykčio Valdymas
Tam, kad vaiko darbai būtų atlikti, rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą. Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis, padedantis pabaigti užduotį ar darbą.
Sugebėjimų Ugdymas Palaipsniui
Rekomenduojama vaiką mokinti organizacinių, savireguliacijos ir socialinių įgūdžių ir tai turėtų būti daroma palaipsniui.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Užuominų Davimas
Tėvams svarbu žinoti, kad vaikams ir paaugliams su ADS reikia padėti išlikti prie užduoties ir pabaigti darbą. Daugumai vaikų ir paauglių su ADS reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų.
Struktūra ir Planavimas
Vaikai su ADS mėgsta žinoti, ko gali tikėtis, ir daro ką gali, jei tėvai laikosi kasdieninės struktūros. Bendras šeimos veiklų kalendorius ir rytiniai laukiančios dienos veiklų aptarimai gali būti labai naudingi vaikams. Minėtam kalendoriui galima panaudoti baltą lentą, ant kurios būtų surašytos veiklos su laiku kiekvienai.
Dėmesinga Tėvystė
Dėmesinga tėvystė - tai buvimas su savo vaiku esamoje akimirkoje. Tai gebėjimas priimti vaiką tokį, koks jis yra net tada, kai jo elgesys būna nepriimtinas. Iš dėmesingų tėvų vaikai su ADS gauna didelę naudą ir padeda vaikui tapti sėkmingesniu suaugus. Dėmesingų tėvų vaikai jausis saugiau, bus labiau pasitikintys ir sau labiau patiks. Jie taip pat išmoks būti dėmesingesni tarpusavio santykiuose. O patys tėvai būdami dėmesingi galės labiau mėgautis tėvyste. Dėmesingumas padės pastebėti gražius dalykus augant ir vystantis jų vaikui. Tėvai bus sąmoningesni jausmams ir turės gilesnį ryšį su savo vaiku.
Lavinamieji Žaislai ir Jų Poveikis
Lavinamieji žaislai yra vienas iš svarbiausių įrankių, padedančių ugdyti vaiko savarankiškumą, savireguliaciją ir gebėjimą spręsti problemas savarankiškai. Šie žaislai ne tik teikia pramogą, bet ir yra esminė priemonė vaikų raidai skatinti.
Savarankiškumo Skatinimas
Vienas iš pagrindinių lavinamųjų žaislų privalumų yra jų gebėjimas skatinti vaikų savarankiškumą. Vaikai, žaisdami su tokiais žaislais, mokosi priimti sprendimus ir siekti tikslų be suaugusiųjų pagalbos. Dėlionės yra puikus pavyzdys. Kai vaikas bando sudėti dėlionės gabalėlius į visumą, jis turi analizuoti formas, spalvas ir detales, kad rastų tinkamą vietą kiekvienam gabaliukui. Šis procesas reikalauja kantrybės, atkaklumo ir savarankiško mąstymo.
Savireguliacijos Ugdymas
Lavinamieji žaislai taip pat yra puiki priemonė savireguliacijos įgūdžiams ugdyti. Savireguliacija apima gebėjimą kontroliuoti savo emocijas, elgesį ir dėmesį, siekiant ilgalaikių tikslų. Pavyzdžiui, žaidimai su taisyklėmis, tokie kaip stalo žaidimai ar strateginiai žaidimai, skatina vaikus laikytis nustatytų taisyklių ir struktūros. Vaikai mokosi laukti savo eilės, valdyti nusivylimą pralaimėjus ir priimti sprendimus, kurie padeda jiems laimėti.
Problemų Sprendimo Gebėjimų Lavinimas
Šie žaislai yra itin veiksmingi ugdant vaikų problemų sprendimo gebėjimus. Šie žaislai skatina vaikus mąstyti kūrybiškai, analitiškai ir logiškai, ieškant sprendimų įvairioms užduotims ir iššūkiams. Pavyzdžiui, konstruktoriai, tokie kaip LEGO ar magnetiniai konstravimo rinkiniai, suteikia vaikams galimybę kurti įvairias struktūras ir modelius. Vaikai turi spręsti, kaip sudėti dalis, kad gautų norimą rezultatą. Jie mokosi planuoti, eksperimentuoti ir koreguoti savo veiksmus, jei rezultatas nėra toks, kokio tikėjosi.
Kūrybiškumo ir Iniciatyvos Skatinimas
Lavinamieji žaislai taip pat skatina kūrybiškumą ir iniciatyvą. Vaikai, turėdami laisvę tyrinėti ir kurti, mokosi išreikšti savo idėjas ir vizijas. Kūrybiniai rinkiniai, tokie kaip dažymo knygelės, modeliavimas su moliu ar kūrybinės dirbtuvės, suteikia vaikams galimybę kurti ir eksperimentuoti. Jie mokosi imtis iniciatyvos, priimti sprendimus ir vertinti savo kūrinius.
Vidinės Motyvacijos Ugdymas
Lavinamieji žaislai taip pat gali padėti ugdyti vidinę motyvaciją. Vaikai, kurie patys pasirenka žaislus ir veiklas, kurios jiems yra įdomios ir malonios, mokosi motyvuoti save siekti tikslų ir įveikti iššūkius. Pavyzdžiui, žaidimai, kurie skatina tyrinėjimą ir atradimą, toki kaip moksliniai rinkiniai ar gamtos tyrinėjimo rinkiniai, gali skatinti vaikus domėtis pasauliu ir mokytis naujų dalykų. Vaikai mokosi savarankiškai ieškoti informacijos, atlikti eksperimentus ir daryti išvadas.
Sėkmės Patirtis ir Savivertės Ugdymas
Tai taip pat padeda vaikams patirti sėkmę ir ugdyti savivertę. Kai vaikas sėkmingai įveikia iššūkį ar pasiekia tikslą, jis jaučiasi pasiekęs kažką svarbaus ir vertingo. Pavyzdžiui, kai vaikas sėkmingai sudeda dėlionę ar sukuria sudėtingą konstruktoriaus modelį, jis jaučiasi pasiekęs svarbų tikslą. Ši sėkmės patirtis skatina jį toliau mokytis, eksperimentuoti ir siekti naujų tikslų.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Lavinamieji žaislai taip pat gali padėti ugdyti socialinius įgūdžius, kurie yra svarbūs savarankiškumui. Žaisdami su kitais vaikais, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalytis ir spręsti konfliktus. Pavyzdžiui, grupiniai žaidimai ir rolės žaidimai, tokie kaip gydytojo ar virėjo rinkiniai, skatina vaikus dirbti kartu, dalytis pareigomis ir spręsti problemas kaip komanda. Vaikai mokosi suprasti kitų žmonių jausmus ir požiūrius, lavina empatiją ir gebėjimą bendrauti su kitais žmonėmis.
Ugdymo Teatru Poveikis Savireguliacijai
Ugdytinio dalyvavimas teatrinio ugdymo veikloje atitraukia jį nuo beprasmio laiko leidimo, nusikalstamos bei netikslingos veiklos. Scenoje atskleidžiami emociniai teigiami bei neigiami vidiniai išgyvenimai, sukurtose socialinėse situacijose ieškoma esamų problemų sprendimo būdų. Ugdytiniai teatro užsiėmimuose kūrybiškai realizuoja save, atsiskleidžia asmenybės individualumas, įgyjamas pasitikėjimas kurti bei savo jėgomis, išauga mokinio savivertė. Tikslingas psichofizinis veikimas kūrybinėje veikloje padeda sąmoningai valdyti emocijas, dėmesį, vaizduotę ir pan. Taip saugioje aplinkoje įgaunama savikontrolės įgūdžių, modeliuojamas elgesys, ugdoma savireguliacija. Pozityvus laisvalaikio leidimas padeda asmenybei doroviškai tobulėti, ugdo gebėjimus remtis kūrybos patirtimi, ją taikyti elgesio reguliavimui. Jeigu realiame gyvenime elgesio formavimuisi reikalingos pusiausvyros tarp deklaruojamų visuomenės normų ir paauglio pozicijos - motyvacijos, poreikių, asmeninės patirties ir pan. sukurti dažnai nėra, tai scenoje tokia pusiausvyra galima.
Ugdymo Programos ir Veiklos
Dailės Valandėlės
Dailinio ugdymo valandėlės skirtos skatinti vaikų kūrybiškumą, saviraišką ir meninį suvokimą, suteikiant galimybę laisvai tyrinėti, eksperimentuoti su įvairiomis dailės technikomis bei medžiagomis. Užsiėmimų metu vaikai lavina smulkiąją motoriką, vizualinį suvokimą ir estetinį jausmą, atlikdami įvairias menines veiklas. Jie skatinami laisvai išreikšti savo idėjas, ugdant individualų kūrybinį mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Taip pat vaikai susipažįsta su skirtingomis dailės technikomis ir priemonėmis, mokosi sutelkti dėmesį ir džiaugtis kūrybiniu procesu. Dailės valandėlės integruojamos su kitomis ugdomosiomis veiklomis, padedančiomis praturtinti vaikų patirtį ir skatinti jų smalsumą.
STEAM TEAM Užsiėmimai
STEAM TEAM užsiėmimai skirti skatinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, tyrinėjant pasaulį per gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos veiklas dvikalbiame kontekste. Jų metu vaikai mokysis anglų kalbos natūraliai - susipažins su naujais žodžiais ir sąvokomis per praktinius eksperimentus bei kūrybinius projektus, tokius kaip „Kaip atsiranda vaivorykštė?“, „Kaip pasigaminti vandens ksilofoną?“ ar „Kiek šaukštų cukraus yra mano maiste?“. Dalyviai dirbs grupėse, porose ir savarankiškai, mokysis bendradarbiauti, planuoti veiklas ir reflektuoti apie savo atradimus. Šiuose užsiėmimuose ypatingas dėmesys skiriamas inovatyviems mokymo metodams - naudojamos interaktyvios technologijos, edukacinės programėlės, virtualios realybės priemonės. STEAM metodika derinama su menine raiška, leidžiant vaikams ne tik tyrinėti mokslinius reiškinius, bet ir kūrybiškai juos perteikti piešiniuose, garsų eksperimentuose ar statybiniuose modeliuose. Taip pat skatinamas tvarumo suvokimas, į veiklas integruojant ekologijos temas bei perdirbamų medžiagų naudojimą.
Kimochi Valandėlės
Kimochi valandėlės - tai socialinė-emocinė ugdymo programa, padedanti vaikams suprasti ir valdyti savo emocijas, kurti tvirtus tarpusavio santykius bei priimti atsakingus sprendimus. Užsiėmimų metu vaikai mokosi atpažinti ir įvardyti jausmus, suvokti, kaip emocijos veikia jų elgesį ir bendravimą su kitais. Naudojant specialius Kimochi personažus ir interaktyvias veiklas, vaikai lavina empatiją, mokosi spręsti konfliktus bei išreikšti jausmus tinkamu būdu. Kimochi užsiėmimai integruojami su kitomis ugdymo sritimis, suteikiant vaikams galimybę praktikuoti įgytus įgūdžius kasdienėse situacijose. Emocinis intelektas yra glaudžiai susijęs su sėkmingu mokymusi, todėl ši programa prisideda prie vaikų savireguliacijos, koncentracijos ir motyvacijos augimo. Ugdydami gebėjimą atpažinti ir suprasti emocijas, vaikai tampa labiau pasitikintys savimi, atviresni naujiems iššūkiams ir geriau pasiruošę efektyviai bendrauti su kitais.
tags: #vaiku #motyvacijos #savireguliacijos #priemoniu #kurimas