Įvadas
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Šia liga sergantiems asmenims gali sutrikti realybės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir socialinis funkcionavimas. Šizofrenija sergantys žmonės dažnai patiria haliucinacijas ir kliedesius. Pirmieji ligos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, todėl svarbu atpažinti ankstyvuosius požymius ir kreiptis pagalbos. Straipsnyje aptarsime šizofrenijos priežiūros namuose ypatumus, gydymo būdus, specialistų rekomendacijas ir pagalbą, kurią gali gauti sergantieji ir jų artimieji.
Ankstyvieji Šizofrenijos Simptomai
Ankstyvieji šizofrenijos simptomai gali būti klaidingai palaikyti paauglišku elgesiu ar depresijos požymiais. Į šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį, nes kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnės ligos pasekmės:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Šizofrenijos Simptomai
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.
Pozityvūs Simptomai
Pozityvūs simptomai yra nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, atsirandantys be jokio stimulo. Žmogus gali girdėti balsus, matyti vaizdus, užuosti kvapus, kurių nemato ar nejaučia kiti. Šizofrenija sergantiems žmonėms būdinga girdėti balsus.
- Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja realybei ir loginiams faktams. Asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių ar kad apie jį nuolat kalba televizijoje.
- Mąstymo sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje. Mąstymo sutrikimų turintiems žmonėms gali būti sunku organizuoti savo mintis ir kalbą.
Negatyvūs Simptomai
Negatyvūs simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu:
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
- Motyvacijos praradimas
- Susidomėjimo ar malonumo kasdiene veikla praradimas
- Pasitraukimas iš socialinio gyvenimo
- Sunkumai rodyti emocijas
- Sunkumai normaliai funkcionuoti
- Labai mažai energijos ir daug laiko praleidžiama pasyvioje veikloje.
Kognityviniai Simptomai
Kognityviniai simptomai apima dėmesio, koncentracijos ir atminties sutrikimus. Dėl šių simptomų gali būti sunku sekti pokalbį, išmokti naujų dalykų ar prisiminti susitikimus. Asmens pažintinių funkcijų lygis yra vienas iš geriausių jo kasdienio funkcionavimo prognozių. Kognityvinis funkcionavimas vertinamas naudojant specialius testus.
Šizofrenijos Priežastys
Nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Manoma, kad ligą sukelia genetinių, aplinkos ir neurologinių veiksnių derinys:
- Genetika: Šizofrenija kartais pasireiškia šeimose. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika susirgti šiuo sutrikimu yra didesnė. Šizofrenijos paveldimumo rizika yra apie 10 proc. vaikams, kurių vienas iš tėvų serga šizofrenija, ir apie 40-50 proc. vaikams, kurių serga abu tėvai.
- Aplinka: Tyrimai rodo, kad šizofrenijai išsivystyti gali turėti įtakos genetinių veiksnių ir asmens aplinkos bei gyvenimo patirties derinys. Stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas taip pat gali turėti įtakos.
- Smegenų struktūra ir funkcija: Tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems žmonėms dažniau gali būti būdingi tam tikrų smegenų sričių dydžio ir jungčių tarp smegenų sričių skirtumai. Kai kurie iš šių smegenų skirtumų gali atsirasti dar iki gimimo. Neurologiniai tyrimai, naudojant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais.
Šizofrenijos Gydymas ir Pagalba
Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Gydymas susideda iš ūmios ligos fazės gydymo ir palaikomojo gydymo, skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai kartojasi, reikalingas ilgalaikis palaikomasis gydymas.
Medikamentinis Gydymas
Įprastai skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Antipsichoziniai vaistai gali padėti sumažinti psichozės simptomų intensyvumą ir dažnumą. Šie vaistai paprastai vartojami kasdien tablečių arba skysčio pavidalu. Jei vartojant įprastus antipsichozinius vaistus asmens simptomai nepagerėja, jam gali būti paskirtas klozapinas. Žmonės skirtingai reaguoja į antipsichozinius vaistus. Svarbu apie bet kokį šalutinį poveikį pranešti sveikatos priežiūros specialistui. Bendras gydytojų ir pacientų sprendimų priėmimas yra rekomenduojama strategija, padedanti nustatyti geriausią vaistų ar jų derinių rūšį ir tinkamą dozę.
Psichosocialinis Gydymas
Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija. Psichosocialinis gydymas padeda žmonėms rasti kasdienių sunkumų sprendimus ir valdyti simptomus lankant mokyklą, dirbant ir užmezgant santykius. Šis gydymas dažnai taikomas kartu su antipsichoziniais vaistais. Švietimo programos gali padėti šeimai ir draugams sužinoti apie šizofrenijos simptomus, gydymo galimybes ir strategijas, kaip padėti šia liga sergantiems artimiesiems. Koordinuotos specializuotos priežiūros (KSP) programos yra į sveikimą orientuotos programos, skirtos žmonėms, sergantiems pirmuoju psichozės epizodu - ankstyvąja šizofrenijos stadija. Sveikatos priežiūros specialistai dirba kartu kaip komanda, teikdami KSP, kuri apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą, atvejo vadybą, paramą įsidarbinant ir įgyjant išsilavinimą, taip pat šeimos švietimą ir paramą. Asertyvusis gydymas bendruomenėje (ACT) yra specialiai skirtas šizofrenija sergantiems asmenims, kurie gali būti ne kartą hospitalizuoti arba buvę benamiais. ACT paprastai teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kuri bendradarbiauja, kad pacientai būtų prižiūrimi bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su liga. Grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
Reabilitacija ir Užimtumo Terapija
Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Metodinės Rekomendacijos Artimiesiems
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Jomis siekiama palengvinti slaugos organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir išlaikymą. Rekomendacijos skirtos pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistams, kad jie galėtų kiek įmanoma produktyviau padėti gerinti psichikos negalią turinčių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę. Leidinyje pateikiamos rekomendacijos dėl asmens higienos laikymosi, miego, aptariami nuotaikų pasikeitimo klausimai, aiškinama, kaip elgtis įvairiose situacijose. Kalbama ir apie tai, kaip vertinti skirtingų psichikos sutrikimų turinčio ligonio poreikius, kokie galimi jo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, patariama, į kokius specialistus kreiptis, jei sutrinka rega, klausa ir judesių koordinacija, kai pakinta nuotaika bei kitos organizmo funkcijos ar gebėjimai.
Kaip Elgtis Su Haliucinacijas Patiriančiu Žmogumi
SAM parengtose rekomendacijose artimiesiems aiškinama, kaip elgtis su išgyvenančiu depresiją, patiriančiu haliucinacijų žmogumi. Pabrėžiama, kad haliucinacijų nereikia nei patvirtinti, nei paneigti, nes ligonis tai suvokia kaip realybę, kurią mato ir girdi. Galima tik sumažinti jo patiriamą pavojaus jausmą, iš aplinkos pašalinti galimai pavojingus daiktus, sukurti kuo ramesnę aplinką.
Biopsichosocialinis Gydymo Modelis
Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie biopsichosocialinį gydymo modelį, kurį sudaro trys dalys:
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
- Bio: Medikamentai, cheminės medžiagos, naudojamos gydymo tikslais. Svarbu vartoti vaistus, kad ligonius kuo rečiau ištiktų atkryčiai, kad remisijos laikotarpis būtų ilgesnis.
- Psicho: Psichologinė aplinka, atmosfera namuose, psichologo pagalba.
- Socialinė: Socialinės garantijos ir žinios, kur ir kokią pagalbą gali gauti tiek psichikos liga susirgęs žmogus, tiek ir jo artimieji.
Jei kuri nors pagalbos dalis neveikia, tiek paciento, tiek šeimos būklė blogėja.
Gyvenimo Būdo Veiksniai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Subalansuota mityba: Gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: Ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai.
- Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego kokybė: Svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę.
Socialinė Parama ir Paslaugos
Jeigu nori jas gauti, patys susirgusieji, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos apie paslaugas teikimas bei konsultavimas vykdomas vieno langelio principu savivaldybėse įkurtuose Bendruomeniniuose šeimos namuose. Į pastaruosius galima kreiptis dėl psichosocialinės pagalbos, pozityvios tėvystės mokymų, šeimos įgūdžių ugdymo, vaikų priežiūros, pavėžėjimo ir kt. Taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, esant svarbioms priežastims (įskaitant ir situacijas dėl paūmėjusios ligos ar gydymo), kai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, turi teisę kreiptis dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Vaiko laikinosios priežiūros metu laikinai vaikais gali pasirūpinti artimieji giminaičiai arba emociniais ryšiais susiję asmenys.
Šeimos Narių Patirtys
Vienam šeimos nariui sergant šizofrenija, savo psichika turi rūpintis visi šeimos nariai, nes jų gyvenimuose pradeda dominuoti chaoso, kaltės, nerimo, neapibrėžtumo jausmai. Labai svarbu išlaikyti pusiausvirą tarp rūpinimosi savimi ir sergančiu artimuoju. Pervargęs, išsekęs žmogus - prastas besirūpinantysis: piktas, nepastabus, dirglus, o tai iššaukia atitinkamą paciento reakciją.
Santykis Su Sergančiuoju
Nereikia bandyti perkalbėti šizofrenija sergantį asmenį, nes jis netiki įrodinėjimais apie realybę. Svarbu rodyti susidomėjimą žmogumi ir leisti jam kalbėti apie haliucinacijas.
Prognozė
Esant ankstyvam gydymui šansai pasveikti stipriai auga. Geriausią efektą duoda gydymo kompleksiškumas: medikamentai, psichologinė ir socialinė pagalba. Didelė dalis pacientų gyvena sėkmingus gyvenimus, jei sureguliuotas režimas, gydymas ir yra adekvati parama iš aplinkos.
tags: #apsileidimas #sizofrenija #sergancio #namuose