Įvadas
Artėjant rudeniui ir žiemai, dienos trumpėja, o tamsaus paros meto pailgėja. Dėl to pėstiesiems, ypač vaikams, kyla didesnis pavojus gatvėse. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai ir rekomendacijos, kaip saugiai elgtis gatvėje tamsiuoju paros metu, siekiant apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius.
Vaikų saugaus eismo ugdymas
Saugus eismas yra svarbi tema, kurią būtina nuolat akcentuoti, ypač ugdant vaikus. Šiaulių lopšelis-darželis „Skroblinukas“ jau daugelį metų kryptingai ir kūrybiškai dirba su vaikais saugaus eismo ugdymo tema. Darželyje tradiciškai rugsėjis minimas kaip saugaus eismo mėnuo, kurio metu organizuojami įvairūs renginiai, skirti saugaus eismo įgūdžių ugdymui.
Praktinė veikla ir edukaciniai renginiai
Mokslo metais visų grupių vaikai piešė piešinius „Mano kelias į darželį“. Rugsėjo 13-17 dienomis mokytojai organizavo įvairias veiklas darželio grupėse ir lauke. Grupėse vaikučiai kūrė atšvaitus, darbelius iš antrinių žaliavų „Automobiliukas“, „Šviesoforas“, kartojo saugaus eismo ir elgesio taisykles, prisiminė šviesoforo signalo reikšmes, žiūrėjo edukacinius filmukus, dalyvavo viktorinoje, kurios klausimai buvo sudaryti remiantis įgytomis žiniomis apie eismo ženklus ir saugų eismą, mokėsi eilėraštį „Šviesoforo akelės“, žaidė įvairius žaidimus. „Kiškučių“ grupės vaikučiai kartu su pedagogėmis visą savaitę kalbėjosi apie saugų elgesį kelyje. Ugdytiniai dalinosi savo turima patirtimi, įdėmiai klausėsi auklėtojų pasakojimų, susidomėję žiūrėjo video filmukus, aktyviai atsakinėjo į klausimus bei noriai įsitraukė į žaidybinę, praktinę veiklą.
Pamokos apie saugų elgesį kelyje
Vaikai daug sužinoję apie saugų elgesį kelyje kartu su Nykštuku buvo pakviesti pamokyti ir Kiškį Piškį, kuris labai norėjo eiti į darželį, bet bijojo, nes nemokėjo pereiti gatvės, nežinojo šviesoforo spalvų reikšmės, nemokėjo tinkamai važiuoti dviratuku. Tad vaikučiai ir Nykštukas su dideliu noru pamokė ir parodė Kiškiui Piškiui, kaip deramai ir saugiai elgtis gatvėje. „Drugelių“ ir „Boružėlių“ grupių pedagogai organizavo pramogas „Žalia, geltona, raudona“ ir „Šviesoforas kviečia“. Patys vyriausieji „Pelėdžiukų“ grupės vaikai keliavo į ekskursiją ir praktiškai įtvirtino saugaus elgesio gatvėje įgūdžius. „Bitučių“ grupės vaikai kūrė plakatą „Mes saugūs gatvėje“. „Žiogelių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai dalyvavo organizuotoje šventėje „Mažoji eismo abėcėlė“.
Susitikimai su policijos pareigūnais
Į šventę atvyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ilona Sernovienė ir žinoma policijos bičiulis Amsius. Policijos pareigūnė pamokė kaip saugiai elgtis gatvėje, buvo mokomasi praktiškai saugaus eismo žinias pritaikyti kasdieninėse situacijose. Vaikai susipažino su animaciniais Amsiaus patarimais. Grupės “ Giliukai“ vaikai dalyvavo „ Saugaus eismo žaidimų dienelės“ veiklose. Žaidė žaidimus, dainavo daineles, žiūrėjo filmukus apie policijos bičiulį Amsį, kuris mokė kaip saugiai pereiti gatvę, priminė kaip saugiai važiuoti dviratukais ir tėvelių automobiliuose, kaip apsisaugoti tamsiu paros metu, ne tik susipažino su pagrindinėmis kelių eismo taisyklėmis, šviesoforu, bet ir išbandė praktiškai, nes grupės „Giliukai“ vaikus aplankė, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės, R. Žvynakienė ir J.Račiūnienė ,su vaikais aiškinosi, kaip saugiai elgtis kelyje, kur segėti atšvaitą. Po pamokėlės vaikų laukė didžiulė staigmena - policijos šuniukas Amsis.
Taip pat skaitykite: Patarimai gyvybės išsaugojimui
Žaidimai ir kūrybinės veiklos
Žaisdami, vaidindami, kurdami vaikai plėtoja savo žinias ir įgūdžius apie saugų eismą ir nuolat įgyja vis daugiau patirties. Žaidybinių situacijų metu vaikai susipažįsta su įvairaus dydžio spalvotomis mašinėlėmis, šviesoforo paskirtimi įtvirtindami sąvokas didelis-mažas, vienas ir daug, mokosi kelintinio ir kiekybinio skaičiavimo, vartoja sąvokas žodyno turtinimui. Grupės „Pelėdžiukai” vaikučiai klausėsi policijos bičiulio Amsiaus patarimų, kaip saugiai elgtis gatvėje, žaisdami, kurdami, improvizuodami įtvirtino saugaus eismo įgūdžius. Grupės ,,Ežiukai‘‘ vaikai kartu su mokytojomis vartė knygeles apie saugų eismą, stebėjo iliustracijas ir aptarė pagrindinius kelio ženklus. Jie sužinojo, ką reiškia pėsčiųjų perėja, šviesoforas, „Stop“ ženklas ir kaip šiuos ženklus atpažinti realybėje. Naudodami kaladėles, lipnią juostą ir kitus statybinius elementus, vaikai kūrė „mažus miestelius“, kuriuose buvo keliukai ir pėsčiųjų perėjos, maži žmogiukai ir gyvūnai. Nors ,,Viščiukai” grupės vaikučiai dar maži, bet jau žino kas yra šviesoforas, pėsčiųjų perėja, kam jie reikalingi. Tad lavino pirštukus aplikuodami šviesoforo spalvas, mašinos dalis. Grupės „Naminukai” vaikai kartu su mokytoja Airida saugaus eismo savaitės veiklų metu, mokė savo draugą robotuką Sraigių ir patys įtvirtino žinias, kaip eiti taisyklingai per pėsčiųjų perėją, kaip elgtis gatvėje. Kartu su draugu įtvirtino šviesoforo spalvas. Grupės „Varliukai” vaikai su mokytoja Airida, aplikavo šviesoforus, įtvirtino spalvas ir prisiminė ką reikia daryti, kai dega raudona, geltona ir žalia spalvos. Vaikai kalbėjosi, susipažino su kelio ženklais, kai kuriuos gerai įvardijo. Moka atskirti draudžiamus ženklus. Grupės „Boružės“ vaikai su mokytoja Lina paminėjo „Saugaus eismo žaidimų dienelę“.
Atšvaitų svarba
Atšvaitai yra būtina saugumo priemonė kiekvienam pėsčiajam, ypač tamsiuoju paros metu arba esant blogoms oro sąlygoms. Atšvaitas atspindi automobilio žibintų šviesą, todėl vairuotojas pėsčiąjį pamato iš didesnio atstumo. Tai suteikia vairuotojui daugiau laiko sureaguoti ir išvengti susidūrimo.
Atšvaitų diena
Lapkričio 6-ąją buvo minima Atšvaitų diena. Lietuvos automobilių kelių direkcija bei saugaus eismo kultūrą Lietuvoje propaguojantis projektas „Nebūk briedis“ siekė šią ypatingą dieną atkreipti žmonių dėmesį į savisaugos reikšmę ir svarbą. Atšvaitų diena buvo puiki proga įsigyti arba parūpinti atšvaitą draugui, šeimos nariui, pažįstamui. Taip pat buvo galima daugiau sužinoti apie taisyklingą atšvaitų nešiojimą bei šviesą atspindinčios priemonės kokybės svarbą.
Kaip pasirinkti tinkamą atšvaitą
Renkantis atšvaitą, svarbu atkreipti dėmesį į jo kokybę. Ant etiketės reikėtų ieškoti specialaus kodo EN13356, reiškiančio Europos Sąjungos standartą. Taip pat verta įvertinti atšvaito ir reklaminių užrašų dydžius. Atšvaitas netinkamas, jeigu yra mažesnis negu 15 cm², o užrašai gali užimti tik 20 proc. viso ploto.
Kaip taisyklingai nešioti atšvaitą
Pakabinamasis atšvaitas turi kabėti automobilio žibintų aukštyje, t.y. 50-80 cm. Juostiniai atšvaitai saugiausia segėti ant dešinės rankos arba ant dešinės kojos. Dešine kelio puse važiuojantis dviratininkas juostinį atšvaitą turi segėti ant kairės kojos.
Taip pat skaitykite: Atsakingas eismo dalyvis
Didžiausios atšvaitų nešiojimo klaidos: pakabinamasis atšvaitas uždengtas drabužiais, o ant nugaros nešamos kuprinės atšvaito priešais atvažiuojantis automobilis neapšvies.
Pėsčiųjų saugumas ir atsakomybė
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio manymu, pėsčiųjų apsauga apskritai yra didžiausia su eismo saugumu susijusi problema Lietuvoje. Tai liudija ir statistika - 2014 metais 40 proc. per eismo įvykius žuvusių žmonių buvo pėstieji. Iš visų žuvusių pėsčiųjų daugiau nei 70 proc. automobilių buvo partrenkti tamsiuoju paros metu.
Pavojingos situacijos ir atsipalaidavimas
V.Pumputis pasakojo, kad tragiškiausių įvykių situacijos visuomet yra labai panašios. Žmonės grįžta į namus, rodos, iš visai netoli. Tačiau dažniausiai neturi jokių matomumą gerinančių priemonių. Tokį neatsakingą pėsčiųjų elgesį, anot pašnekovo, lemia žmogiškas atsipalaidavimas. Jie mano, kad iki namų atstumas visai nedidelis, todėl policijos pareigūnai nepastebės ir baudos neskirs. O, kaip rodo eismo įvykių suvestinės, būtent tokiomis aplinkybėmis ir nutinka skaudžiausi įvykiai.
Prastos oro sąlygos
Kelių ir transporto tyrimų instituto specialistai atkreipia dėmesį, kad itin daug eismo įvykių, per kuriuos nukenčia pėstieji, įvyksta tamsiuoju paros metu lyjant ar tvyrant rūkui. V.Pumputis sakė, kad lyjant pėstieji, vengdami susidariusių balų, dažnai linkę laikytis didesnio atstumo nuo kelkraščio. Taip pat jie neįvertina, kad įjungti valytuvai ir rasojantis priekinis stiklas pablogina matomumą vairuotojams.
Patarimai pėstiesiems
V.Pumputis pateikė išsamų patarimų ir rekomendacijų sąrašą, į kurį turėtų atsižvelgti kiekvienas pėsčiasis:
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaikus prie vandens
- Ryškiaspalvė liemenė: Puikiai matoma tiek iš priekio, tiek iš nugaros, todėl taisyklingai dėvima yra labai efektyvi saugumo priemonė.
- Įjungtas žibintuvėlis: Pastebimas gana dideliu atstumu. Taip pat jis matomas ir vairuotojams, kurių automobilio žibintai nėra nukreipti į pėsčiąjį.
- Juostiniai atšvaitai: Gerai pastebimi. Saugiausia segėti ant dešinės rankos arba ant dešinės kojos.
- Pakabinamasis atšvaitas: Automobilio žibintų srautas nukreiptas į kelią. Geriau apšviečiami žemiau esantys atšvaitai, todėl jie turi būti automobilio žibintų aukštyje.
Papildomi patarimai pėstiesiems
- Eiti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra - kelkraščiais, prieš automobilių judėjimo kryptį.
- Visada daryti prielaidą, kad vairuotojas tamsoje jus mato blogiau nei jūs atvažiuojantį automobilį.
- Per gatvę ar kelią eiti reikėtų tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Kilus dvejonėms, ar pavyks laiku kirsti kelią, patariama niekada nerizikuoti savo saugumu ir verčiau palaukti.
- Pėstiesiems, keliaujantiems tamsoje užmiesčio keliais, rekomenduojama neštis šviečiantį žibintą arba ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis.
Vairuotojų atsakomybė
Vairuotojai taip pat turi prisiimti atsakomybę už pėsčiųjų saugumą. Važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogoms oro sąlygoms, būtina sumažinti greitį ir būti ypač atidiems. Pastebėjus pėsčiąjį, reikia laiku sureaguoti ir užtikrinti, kad jis saugiai pereitų gatvę.
Patarimai vairuotojams
- Būti ypač atidiems važiuojant gyvenvietėse, ypač prie mokyklų, darželių ir kitų vietų, kur gali būti daug vaikų.
- Sumažinti greitį važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogoms oro sąlygoms.
- Laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų.
- Nenaudoti telefono vairuojant.
- Būti pasiruošusiems sustabdyti automobilį, jei prireiktų.
- Visada praleisti pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose.
Kodėl žmonės elgiasi rizikingai gatvėje
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, kalbėdama apie skubėjimą kelyje, pirmiausia atkreipia dėmesį į tuos žmones, kurie turi labai prastą laiko valdymo įgūdį. „Yra žmonių, kurie visada įsitikinę, kad jiems reikės mažiau laiko kažkam atlikti, nei iš tiesų prireikia. Tokiu atveju žmogus, savaime aišku, nespėja ir vėluoja. O tas vėlavimas yra susijęs su skubesniu važiavimu. Tokių žmonių nėra mažai. Tai - laiko planavimo sunkumas, kurį galima įveikti. Vis dėlto tokie žmonės retai kada sąmoningai apsisprendžia treniruotis - jie tikisi, kad kažkas pasikeis savaime. Deja, taip nebus“, - sakė psichologė.
Skubėjimas kelyje labai glaudžiai susijęs su rizikingu ir neatsakingu vairavimu. Dar viena skubėjimo kelyje priežastis, būdinga daugeliui kelių eismo taisyklių pažeidėjų - tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų, yra nepažeidžiamumo iliuzija. „Žmonės tiesiog galvoja, kad „man taip neatsitiks“, „aš suspėsiu“. Tačiau tai - iliuzija ir ji klaidinga, nes net ir vienas įvykis gali būti lemtingas.
Policijos reidai rodo, kad neretai per gatvę skuba ne tik jaunesni, bet ir vyresnio amžiaus pėstieji. Kalbant apie vyresnius žmones, senjorus, psichologė pastebėjo, jog dažnai jie tinkamai neįvertina ir fizinių kūno pokyčių. Paprastai sakant - jaučiasi esantys jauni ir greiti, todėl klaidingai įsivaizduoja galintys rizikuoti savo sveikata ir gyvybe.
Pagrindinės saugaus elgesio taisyklės
- Norėdami saugiai pereiti gatvę susiraskite tam skirtą vietą - pėsčiųjų perėja ar sankryžą.
- Prieš kirsdami gatvę ar kelią - ne tik apsidairykite, bet ir įsiklausykite.
- Visas dėmesys turėtų būti sutelktas į eismą ir aplinką. Taigi, jokių telefonų, blaškančių dėmesį!
- Esi saugus, kai esi matomas. Tamsiu paros metu pėstieji turėtų nešioti atšvaitus arba liemenes su šviesą atspindinčiomis juostomis.
- Geriausią matomumą garantuoja liemenės ir juostiniai atšvaitai, uždėti ant rankų ir kojų.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui
Net ir patekus į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą.
Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas.
Kaip išvengti sukčių
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.
Kada kviesti policiją
Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja - reikia kreiptis į policijos pareigūnus. Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą.