Įvadas
Depresija yra sudėtinga ir dažna psichinė liga, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji pasireiškia ne tik prislėgta nuotaika, bet ir sulėtėjusiu mąstymu bei judesiais. Nors depresijos priežastys yra įvairios, vienas iš klausimų, kuris domina daugelį - ar depresija yra paveldima? Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokią įtaką paveldimumas turi depresijos išsivystymui, kokie kiti veiksniai gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo ir kokios yra šiuolaikinės gydymo galimybės.
Depresijos Paplitimas ir Priežastys
Depresija - viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Manoma, kad bent kartą gyvenime depresija gali sirgti nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. žmonių. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, klinikinė depresija vargina apie 10 proc. moterų ir 4 proc. vyrų. Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog kuo turtingesnė šalis, tuo daugiau jos žmonių serga depresija. Be to, nustatyta, kad tarp vyresnių žmonių sergančiųjų depresija daugėja, o liga dažniau kankina moteris ir vienišus žmones.
Vienos ligos priežasties nėra, o ir apskritai ligą sukeliančios priežastys ir procesai nėra iki galo aiškūs. Anot gydytojos psichiatrės Rasos Grigienės, depresija - tai proto liga, kurios metu dėl įvairių priežasčių suardomas galvos smegenų biocheminis balansas ir impulsai tarp nervinių ląstelių. Mokslininkai mano, kad depresijos išsivystymui įtakos turi šių nervinius impulsus pernešančių medžiagų (neurotransmiterių) - serotonino, noradrenalino ir dopamino - disbalansas smegenyse. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta mokslininkų nuomonių, kad depresija yra ne proto, o kūno liga, kuriai vystytis įtakos turi uždegimo procesai organizme, dėl kurių suaktyvėja imuninė sistema ir smegenyse „įsijungia ligos būsena“.
Paveldimumo Įtaka Depresijai
Anot gydytojos psichiatrės Dalios Mičiūnienės, paveldimumas yra vienas iš depresijos rizikos veiksnių ir turi įtakos ligai vystytis. Manoma, kad žmonėms, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo depresija, tikimybė susirgti šia liga padidėja 1,5-3 kartus. Tačiau, anot gydytojos, svarbu žinoti, kad paveldima ne liga, o tik polinkis ja sirgti. Be to, depresija suserga ir žmonės, kurių giminėje nebuvo tokių ligonių.
Gydytoja psichiatrė T.Kuntelija-Plieskė patvirtino, kad kai kurių tyrėjų duomenimis, net 40 proc. ligos atvejų kyla būtent tokiu būdu - dėl paveldimumo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tuomet yra kalbama apie endogeninę ligą, didįjį depresijos epizodą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Vidinės priežastys - tai įvairios ligos ir būklės. Endogeninei depresijai būdingas paveldimumas, t.y. kai šia liga sergančių žmonių yra tarp giminių. Tokiais atvejais depresija neretai prasideda jaunystėje (iki 25-erių metų). Mokslininkai ieško genų, kurių mutacijos gali turėti įtakos ligai rastis. Manoma, kad depresija išsivysto kaip rezultatas šių genų veiklos ir aplinkos veiksnių įtakos. Kita vertus, Kanados mokslininkai nustatė, kad vadinamasis „nutukimo genas“ FTO taip pat yra ir „linksmumo genas“, jis depresijos riziką sumažina 8 proc. Tai parodė tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės iš 21 šalies ir kurio metu buvo ištirta 17,2 tūkst. DNR pavyzdžių (šaltinis - www.delfi.lt).
Kiti Depresijos Rizikos Veiksniai
Kaip jau minėta, depresiją gali sukelti neigiami įvykiai - netektys, skyrybos, nesėkmės darbe ir kt. Ligą gali sustiprinti šviesos trūkumas rudens-žiemos periodu, netinkama mityba. Žinoma, kad moterims gali vystytis pogimdyvinė depresija. Gydytoja neurologė Zita Pučkienė pažymi, kad, atsižvelgiant į vyraujančias depresijos priežastis, liga skirstoma į endogeninę, kurią daugiau nulemia vidinės priežastys, ir egzogeninę, kai ligai labiau įtakos turi išorės veiksniai.
Taigi, depresijos atsiradimą lemia ne tik genetiniai veiksniai, bet ir daugybė išorinių, socialinių faktorių. Tam, kad jie padarytų įtaką asmens savijautai, jis turi būti jautrus, pažeidžiamas. Todėl labai svarbi ir emocinė vaiko raida, kuri vėlesniame amžiuje pasireiškia ir gebėjimu prisitaikyti bei stiprybe susidūrus su sunkumais.
Depresijos Simptomai ir Diagnostika
Depresija yra sudėtinga psichinė būklė, kuri gali paveikti žmogaus nuotaiką, mąstymą ir kasdienį gyvenimą. Ji pasireiškia nuolatinėmis liūdesio, beviltiškumo ir prarasto susidomėjimo gyvenimu jausmų epizodais. Ši liga gali turėti įvairių pasireiškimų, įskaitant lengvus, vidutinio sunkumo ir sunkius simptomus, ir gali trukti nuo kelių savaičių iki metų ar ilgiau.
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant nuolatinį liūdesį, energijos praradimą, miego sutrikimus, apetito pokyčius ir sunkumą sutelkti dėmesį. Lengvi simptomai gali būti nuotaikų svyravimai, o sunki depresija gali sukelti savižudybės mintis ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Pastebėta, kad pastaruoju metu daugėja netradiciniais simptomais išreikštos depresijos atvejų. Klasikiniuose aprašymuose išreikšti simptomai, tokie kaip gilus liūdesys, judesių sulėtėjimas ar prislopęs mąstymas, pasireiškia vis rečiau. Dabar dažniau pasireiškia nerimas, įvairaus pobūdžio skausmas.
Depresijos diagnozė dažniausiai atliekama pagal klinikinius simptomus ir pacientų pateiktą informaciją. Psichiatrai arba psichologai naudoja standartizuotus klausimynus ir intervencijas, kad įvertintų paciento nuotaiką, elgesį ir bendrą psichinę sveikatą.
Depresijos Gydymas
Depresija (net ir jos sunkiausios formos) yra išgydoma, o taikant Jums tinkamus gydymo, įveikimo ir savipagalbos būdus prognozės yra labai palankios. Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti. 80-90% žmonių, kurie sulaukia gydymo, pasijunta geriau per 3-8 savaites.
Depresijos gydymas gali būti įvairus, apimantis tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra dažniausiai naudojama gydymo forma. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, taip pat gali būti skiriami siekiant atkurti cheminį disbalansą smegenyse. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvioms terapijoms, tokioms kaip mindfulness, fizinė veikla, mitybos pokyčiai ir netgi transkranijinė magnetinė stimuliacija.
Svarbu pabrėžti, kad gydymo parinkimas - labai subjektyvus, priklausantis nuo kiekvieno paciento atskirai. Tai pakankamai ilgas procesas, individualiai pritaikytas kiekvienam pagalbos besikreipusiam asmeniui.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Stigma ir Pagalbos Ieškojimas
Deja, daugiau nei 70% kenčiančių nuo depresijos žmonių niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos dėl daugelio skirtingų priežasčių. Tuo atveju, kai žmogus jau pradeda suprasti ar įtarti, kad serga - viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios žmonės neieško pagalbos, yra stigma. Stigma įtakoja žmonių įsitikinimus ir įsivaizdavimus apie depresiją: kai kurie tiki, jog depresijos būsena yra tik asmens silpnumo įrodymas arba charakterio yda. Tai labai rimta klaida, nes kaip ir bet kuris kitas sutrikimas (diabetas, artritas ar hipertenzija), klinikinė depresija yra rimta būsena.
Todėl svarbu skleisti informaciją, dalintis pasveikusių ar sergančių asmenų aprašytomis patirtimis, istorijomis, kurios gali padėti paneigti mitus, kuriais vis dar apipintos psichikos ligos.
Bipolinis Sutrikimas: Svarbu Atskirti
Svarbu paminėti ir bipolinį afektinį sutrikimą, kuris kartais painiojamas su depresija. Dvipolis afektinis sutrikimas - tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manijos epizodas), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas mažėja (depresijos epizodas). Tarp epizodų būna visiško pasveikimo laikotarpis.
Dvipoliu sutrikimu vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau liga pasireiškia jauniems žmonėms. Manoma, kad ši liga yra genetiškai paveldima, nes stebima tendencija ligai būti perduotai iš kartos į kartą. Tačiau, kaip ir depresijos atveju, didelę reikšmę šiam sutrikimui atsirasti turi ir aplinkos veiksniai.
Pagalba Sergančiam Depresija
Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos.
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.
Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.