Tėvystė yra nuolatinis mokymosi ir augimo procesas, neturintis aiškiai apibrėžtų taisyklių. Svarbiausia - mylėti savo vaikus, rūpintis jų gerove ir padėti jiems augti laimingiems ir savarankiškiems žmonėms. Tačiau kartais tėvams gali prireikti papildomos motyvacijos ir įrankių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti šią svarbią misiją. Šiame straipsnyje aptarsime veiksmingas strategijas, kurios padės tėvams padidinti motyvaciją rūpintis vaikais ir sukurti harmoningus bei tvirtus santykius šeimoje.
Meilė ir Priėmimas: Pagrindas Stipriems Santykiams
Geriausi tėvai myli savo vaikus besąlygiškai, tai reiškia, kad jų meilė nepriklauso nuo vaiko pasiekimų, elgesio ar išvaizdos. Tai gili ir nesavanaudiška meilė, kuri lieka nepajudinama net ir tada, kai vaikas daro klaidas ar patiria sunkumų. Jie priima savo vaikus tokius, kokie jie yra - su visais jų privalumais ir trūkumais, stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis. Jie mato ir vertina vaiko unikalumą, nesistengia jo pakeisti ar priversti atitikti kažkokius idealus. Ši nesąlyginė meilė sukuria saugią ir palaikančią aplinką, kur vaikas jaučiasi mylimas ir priimtas nepriklausomai nuo nieko. Tokioje aplinkoje vaikas gali laisvai augti, tobulėti ir atrasti save. Meilė yra tvirtas pagrindas sveikiems ir stipriems santykiams tarp tėvų ir vaikų, kurie gali atlaikyti įvairius gyvenimo iššūkius.
Kantrybė ir Supratimas: Kelias į Sėkmingą Auklėjimą
Vaikai dar tik mokosi naviguoti sudėtingame suaugusiųjų pasaulyje, todėl klaidos ir nepaklusimas yra neišvengiama jų raidos dalis. Geri tėvai tai supranta ir pasižymi nepaprasta kantrybe bei supratimu, priimdami vaiko nebrandumą ir netobulumą. Jie moka ramiai reaguoti į vaiko išdykavimus ir emocionalias situacijas, vengdami pykčio protrūkių ar griežtų bausmių, ir padeda jam suprasti padarytų klaidų pasekmes bei pasimokyti iš jų ateityje. Geri tėvai supranta, kad vaikui svarbu ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata. Jie stengiasi sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kur vaikas jaučiasi mylimas ir vertinamas. Geri tėvai skatina savo vaikus siekti savo tikslų, nesvarbu, kiek dideli ar maži jie bebūtų, ir palaiko juos net ir sunkiais momentais, kada vaikas gali suabejoti savo jėgomis. Jie tiki savo vaikų galimybėmis, net ir tada, kai vaikas pats savęs netiki, ir padeda jiems įveikti iššūkius, teikdami paramą ir patarimus, o ne spaudžiant ar kritikuojant.
Ribų Nustatymas ir Struktūra: Saugumo ir Stabilumo Užtikrinimas
Geri tėvai nustato aiškias ribas ir struktūrą savo vaikams, kuri padeda jiems suprasti, koks elgesys yra priimtinas, o koks - ne. Ši struktūra suteikia vaikams saugumo ir stabilumo jausmą, nes jie žino, ko tikėtis ir kokio elgesio iš jų reikalaujama. Ribų nustatymas nėra griežtumas ar autoritarizmas, o veikiau meilės ir rūpesčio išraiška, kuri padeda vaikams augti savarankiškais ir atsakingais asmenimis.
Teigiamas Pavyzdys: Vertybių Formavimas Per Elgesį
Geri tėvai supranta, kad jie yra svarbiausi savo vaikų mokytojai, todėl savo elgesiu rodo gerą pavyzdį. Jie demonstruoja tokias savybes kaip pagarba kitiems, atsakomybė už savo veiksmus ir sąžiningumas visuose gyvenimo aspektuose, taip suteikdami vaikams aiškų ir teigiamą etinį pagrindą. Vaikai mokosi stebėdami ir imituodami savo tėvus, todėl tėvų elgesys turi didžiulę įtaką vaiko vertybių formavimuisi ir ateities elgesiui.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Atviras Bendravimas: Pasitikėjimo ir Supratimo Kūrimas
Geri tėvai kuria tokią aplinką, kurioje vaikas jaučiasi laisvas ir saugus reikšti savo mintis ir jausmus, net jei jie yra neigiami ar nepatogūs. Jie palaiko atvirą ir nuoširdų bendravimą, klausydamiesi vaiko ir parodydami susidomėjimą jo gyvenimu, nesuprasdami to kaip pareigos, o kaip malonumo ir noro sužinoti. Šis atviras bendravimas stiprina ryšį tarp tėvų ir vaikų, kuria pasitikėjimą ir supratimą, leidžiant vaikui jaustis mylimam ir priimamam be sąlygų.
Kokybiškas Laikas Kartu: Ryšio Stiprinimas Per Veiklą
Geri tėvai supranta, kad vaikų vystymuisi itin svarbus ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis laikas, praleistas kartu. Jie supranta, kad bendras žaidimas, skaitymas, pasikalbėjimas ar kita bendra veikla stiprina ryšį, kuria pasitikėjimą ir padeda vaikui jaustis mylimam ir svarbiam.
Atlaidumas ir Supratimas: Mokymasis Iš Klaidų
Geri tėvai supranta, kad klaidos yra neišvengiama vaiko augimo dalis ir mokymosi procesas. Jie geba atleisti savo vaikams, net ir po didelių nusižengimų, nesuprasdami to kaip silpnumo ženklo, o kaip galimybės mokyti ir tobulėti kartu. Jie priima savo vaikus net ir po klaidų, nes jų meilė nėra sąlyginė ir nepriklauso nuo vaiko tobulumo. Atlaidumas ir supratimas, derinant juos su aiškiomis ribomis ir pasekmių paaiškinimu, yra itin svarbios santykių su vaikais dalys, kuriančios pasitikėjimą ir saugumo jausmą.
Nuolatinis Tobulėjimas: Tėvystės Kelionė
Geri tėvai supranta, kad tėvystė yra nuolatinis mokymosi procesas, reikalaujantis pastangų, kantrybės ir savikritikos. Jie nuolat stengiasi tobulėti kaip tėvai, atsižvelgdami į savo vaikų besikeičiančius poreikius ir iššūkius. Jie mokosi iš savo klaidų, nes nebijoti jas pripažinti yra ženklas, jog norite tobulėti. Tėvai ieško būdų, kaip pagerinti santykius su savo vaikais, skaito literatūrą, konsultuojasi su specialistais ir atvirai kalbasi su savo partneriais apie iškilusias problemas. Šis nuolatinis siekis tobulėti rodo tikrą rūpestį vaikais ir norą užtikrinti jiems geriausią įmanomą gyvenimą.
Sveikas Gyvenimo Būdas: Pavyzdys Vaikams
Sveikas gyvenimo būdas prasideda nuo vaikystės ir yra viena vertingiausių dovanų, kurią galime padovanoti savo vaikams. Vaikai yra mūsų ateitis, o rūpinimasis jų fizine, psichologine ir emocine gerove vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant rytojaus visuomenę.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Sveika Mityba: Pagrindas Stipriam Organizmui
Sveikų vaiko mitybos įpročių formavimas - svarbi užduotis, dažniausiai reikalaujanti didelių tėvų pastangų.
- Būkite pavyzdžiu: negalite reikalauti iš vaikų daryti to, ko patys nedarote. Turite patys laikytis arba bent jau stengtis maksimaliai vadovautis sveiko gyvenimo būdo taisyklėmis ir rinktis sveiką maistą.
- Išmokykite mitybos pagrindų: pasikalbėkite su vaikais apie tai, koks maistas yra sveikas, kokią naudą jis duodą žmogaus organizmui, kodėl yra svarbi saikinga mityba. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galite paaiškinti kas yra baltymai, angliavandeniai, riebalai, kam žmogaus organizmui reikalingi vitaminai ir mineralai.
- Pasirūpinkite sveikais vaikų užkandžiais: namuose ir mokykloje vaikams visada turi būti prieinami sveiki užkandžiai - švieži vaisiai ir daržovės, riešutai, įvairūs batonėliai be pridėtinio cukraus, natūralus jogurtas, šviežiai spaustos sultys.
Fizinis Aktyvumas: Energija ir Gera Savijauta
Sportas ir bet koks fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis. Meilę sportui, kaip ir meilę sveikam ir subalansuotam maistui, savo atžalose reikia ugdyti.
- Būkite pavyzdžiu: kaip ir mitybos įpročiuose, vaikai dažniausiai imituoja savo tėvų elgesį.
- Užsiimkite fizine veikla visa šeima: pasivaikščiokite gamtoje, pasivažinėkite dviračiais, žygiuokite pėsčiomis ar žaiskite parke.
- Užsiėmimų įvairovė: suteikite vaikams galimybę išbandyti kuo daugiau įvairių sporto šakų ir fizinės veiklos variantų.
- Organizuokite įvairius sporto žaidimus ir renginius su artimaisiais ir draugais: reguliariai organizuokite sporto žaidimus ir renginius su šeima ar draugais.
- Formuokite teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą be prievartos: būtinai palaikykite savo vaikus, bet nedarykite jiems spaudimo.
- Apribokite prie ekrano leidžiamą laiką: nustatykite laiko, leidžiamo prie išmaniųjų prietaisų ekranų, apribojimus.
- Apdovanojami pasiekimai: apdovanokite savo vaikus, kai jie pasiekia kokių nors sportinių ar fizinių laimėjimų. Tai gali būti piniginis atlygis, žodinis pagyrimas, konkretus daiktas ir ar kažkokia pramoga. Pavyzdžiui, jeigu vaikas lanko kažkokį sporto būrelį, pažadėkite jam po sėkmingai užbaigto mėnesio ar ketvirčio nupirkti jam kažkokį trokštamą daiktą ar nueiti į kokią nors retai lankomą pramogą.
- Aktyvus domėjimasis vaiko sportiniu gyvenimu: aktyviai dalyvaukite savo vaikų sportinėje veikloje ir varžybose. Tai sustiprins jūsų tarpusavio ryšį ir leis vaikams jausti jūsų palaikymą.
Saugumo Užtikrinimas: Smurto Prieš Vaikus Prevencija
Smurtas prieš vaiką turi savo priežastis, kurias pirmiausia reikia suprasti ir šalinti. Būtų svarbu, kad institucijų intervencija į šeimos sistemą, jei tik įmanoma, pirmiausiai prasidėtų nuo pagalbos, neatskiriant vaiko nuo šeimos, o vaiko paėmimas iš šeimos būtų tik išimtiniais atvejais. Tačiau stebint vaiko teisių apsaugos sistemos veikimą Lietuvoje šiuo metu, o ir susiduriant su konkrečių šeimų atvejais, susidaro įspūdis, kad kartais labiau skubama bausti tėvus, nei padėti šeimai.
Santykių Prizmė
Būčiau linkusi į smurtą prieš vaikus pirmiausia žiūrėti per santykių prizmę: kartais tėvų ir vaikų santykiai taip smarkiai sutrikę, kad tėvai (stipresni) griebiasi prievartos prieš vaiką (silpnesnį) arba jį ignoruoja, arba jo tinkamai neprižiūri. Tačiau iki tokių pasekmių yra daugybė etapų, kuriuose galima ir būtina atpažinti rizikas vaiko psichinei ir fizinei gerovei. Svarbu žinoti, kaip šie dalykai vienas su kitu susiję. Drįstu manyti, kad didžiausia problema Lietuvoje yra tai, kad, stokojant daugybės pačių įvairiausių pagalbos galimybių šeimai, belieka dichotominis (t. y. Tik du pasirinkimai): arba vaikas paliekamas šeimoje, arba paimamas iš jos.
Pagalba Vaikams ir Jaunuoliams
Tiek Austrijos, tiek Vokietijos teisiniai dokumentai nurodo, kad pagalbos vaikams sistema (t. y. valstybės atstovas) skirta apsaugoti vaikus ir jaunuolius nuo pasekmių ir sutrikimų, galinčių atsirasti dėl skurdo, nepriežiūros ir aplaidumo, (valdžios) įgaliojimų perviršijimo, piktnaudžiavimo, smurto, išnaudojimo ir kt. Jeigu jau kalbame apie teisinius aktus, tai norėčiau pateikti keletą formuluočių iš Austrijos pagalbos vaikams ir jaunimui įstatymo (atnaujinto 2013 m.):
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
- Vaikai ir jaunuoliai turi teisę į ugdymą ir auklėjimą…
- Įsipareigojama (t. y. įsipareigoja valstybė) pagelbėti tėvams (ir kt. už vaikų auklėjimą atsakingiems asmenims) auklėti ir prižiūrėti vaikus, užtikrinant informacijos (pvz., apie pozityvaus auklėjimo principus) ir konsultacijų gavimą, jų prieinamumą ir gerinant socialinę aplinką.
- Jugendamt (analogiška tarnyba kaip Vaiko teisių apsaugos tarnyba Lietuvoje) pagalbą suteikia drauge su švietimo, sveikatos ir socialinėmis institucijomis.
Pagalba Vaikams, Patiriantiems Grėsmę
- Jei vaiko gerovei kyla grėsmė, ir galima tikėtis, kad vaikas galės būti apsaugotas nuo grėsmės, likdamas gyventi šeimoje ar kitoje jam įprastoje aplinkoje, vaikui turi būti užtikrinta pagalba (tinkamas auklėjimas). Pagalba apima tokias priemones, kaip ambulatorinės paslaugos, reguliarūs vizitai namuose ar pas gydytoją ir, jei būtina, kontakto su asmenimis, keliančiais vaikui grėsmę, apribojimas.
- Jei vaiko gerovei kyla grėsmė, ir vaikas gali būti apsaugotas nuo grėsmės tik rūpinantis juo už šeimos ribų (ar kitos jam įprastos aplinkos ribų), vaikui užtikrinama pagalba, vaiko auklėjimą (teisę auklėti) oficialiai pavedant vaikų ir jaunimo pagalbos tarnyboms.
Taigi, tiek Austrijos, tiek Vokietijos įstatymais siekiama užtikrinti vaiko gerovę, pirmiausia suteikiant pagalbą vaikui ir jo šeimai, grėsmę ir pavojų įvertinant individualiai. Jei šeima pateko į Jugendamt akiratį, ji bus kontroliuojama, bet ne visada baudžiama. Taip siekiama išvengti neteisėto vaikų paėmimo iš šeimos. Įdomu, kad skiriasi paties įstatymo pavadinimas: Austrijoje - pagalbos vaikams ir jaunimui, Lietuvoje - vaiko teisių apsaugos. Pats įstatymo pavadinimas Austrijoje suponuoja, kad pagrindinis dėmesys - kaip padėti vaikui.
Vaiko Atskyrimas Nuo Tėvų: Traumos Patirtis
Tiek prieraišumo teorijos kūrėjas J.Bowlby, tiek naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kelioms savaitėms ar mėnesiams ankstyvame amžiuje turi pasekmių jo emocinei sveikatai. Nėra lengva numatyti, ar vaikas, likdamas gyventi su savo biologiniais tėvais (ar vienu iš jų), stokojančiais tėvystės įgūdžių, patirs prievartą, ar bus sutrikdoma jo raida, kils pavojus jo gyvybei.
Šeimos Resursų Įvertinimas
Siekiant atsakyti į šį klausimą, įvertinami šeimos resursai, tėvystės įgūdžiai, tėvų motyvacija, kontekstas, pvz., ar tai vienkartinis įvykis, ar tai streso pasekmė, ar chroniška nepriežiūra ir grubus auklėjimo stilius; buitinės aplinkos saugumas, taip pat saugumas ar jo stoka tėvų ir vaikų santykiuose. Vaiko paėmimas iš šeimos kai kuriais atvejais yra neišvengiamas (biologinė tėvystė dar nieko nepasako apie pajėgumą auginti vaikus).
Streso Įtaka Vaiko Raidai
Galima galvoti taip: vaiko artimiausia aplinka yra jo tėvai, turintys užtikrinti saugumą. Kiekvienas organizmas, taigi ir mažas vaikas, turi įgimtas adaptacines galimybes susidoroti su nepalankiu išoriniu poveikiu (tam tikrais neišvengiamais įvykiais) - vadinkime tai „normaliu“ stresu. Tačiau, jei ši aplinka nesugeba apsaugoti vaiko ar netgi pati kelia vaikui grėsmę (jo kilmė labai įvairi: chroniškas tėvų stresas, pvz., dėl nepriteklių, nedarbo, ilgalaikio nuovargio (tiek darbe, tiek su vaiku); tėvų psichinės ligos, vaikystėje patirtos jų pačių psichinės traumos, nepriežiūra, grubus elgesys ir t. Jei toks stresas stiprus ir chroniškas (vadinamas toksiniu, nes ne visas stresas yra žalingas), atsiranda psichinės raidos ir psichosomatinių sutrikimų. Kas vyksta vaiko organizme? Kinta (dažniausiai padidėja) kortizolio (streso hormono) lygis, atsiranda pokyčių vaiko biologinėse sistemose (smegenų struktūrose, imuninėje, endokrininėje ir kt. sistemose, taip pat chromosomų ir genetiniu lygmeniu). Kuo didesni pakitimai organizme, tuo sunkiau ką nors pakeisti, kartais jie yra visai negrįžtami (nebeįmanoma pasiekti geros psichinės sveikatos). Tai žinodami, mes - specialistai - privalome suteikti pagalbą kuo anksčiau arba paimti vaiką iš šeimos, jei kitų alternatyvų nebėra. Jei to nepadarysime, vėliau teks susidurti su skaudžiomis pasekmėmis.
Santykių Svarba
Jei tėvai šiuo laikotarpiu nesukuria pakankamai gero santykio su vaiku (o santykis yra pats svarbiausias stimulas vaiko raidai), vaiko raida bus nepalanki, tam tikros funkcijos nesiformuos ar bus nepakankamos (pvz., tėvų ir vaikų santykių sutrikimai siejami su vaiko kalbos raidos sulėtėjimu, menkais pažintiniais įgūdžiais, elgesio ir bendravimo problemomis, žemu savęs vertinimu ir t. Tai dar toli gražu nereiškia, kad vaikas negali augti savo šeimoje, bet labai dažnai, nesuteikus pagalbos, santykiai pašlyja tiek, kad baigiasi smurtu. Tai esminis dalykas. Nors atrodo labai paprasti dalykai, bet, manau, nebus per daug, jei priminsiu, kad dėmesys vaikui, tinkamas atsakas į jo poreikius, kaip dėmesio siekimas, ypač žvilgsnio kontaktas, kūno kontaktas, mylavimas ir t.
Perėjimas į Globėjų Šeimą
Kitas klausimas, kaip organizuoti perėjimą iš pirminės šeimos į globėjų šeimą, kad vaikas patirtų kuo mažiau papildomo streso, kaip (laikini ar nuolatiniai) globėjai pasirengę priimti vaiką? Jei tik įmanoma, būtina tinkamai paruošti ypač vaikus ir idealiu atveju tėvus. Tačiau ypatingais atvejais svarbiausias yra vaiko saugumas, ir pasiruošimams nebėra laiko. Austrijoje vaikas paprastai pirmiausia patenka į krizių (vaiko apsaugos) centrą. Čia vyksta ir pasimatymai su tėvais, prižiūrint centro darbuotojams, - ne tik siekiant išsaugoti pvz., motinos ir vaiko ryšį ir vaiko netraumuoti (kol nėra galutinio teismo sprendimo), bet ir stebėti tėvų ir vaiko bendravimą, įvertinti santykio kokybę. Austrijoje Jugendamt socialiniai darbuotojai kiekvieną situaciją vertina labai individualiai, jei reikia, - konsultuoja psichologai. Darbuotojams tenka spręsti nelengvas užduotis, todėl jų veikla aiškiai reglamentuota, keliami aukšti reikalavimai specialistų kvalifikacijai.
Psichologinė Trauma
Pats ilgo atskyrimo faktas leidžia manyti, kad vaikai patyrė didžiulę traumą. Išlieka didelė tikimybė, kad, nesuteikus tinkamos psichologinės ar psichoterapinės pagalbos, susiformuos potrauminis streso sindromas. O jam ankstyvame amžiuje būdinga: užsitęsęs stiprus sujaudinimas ar bendro aktyvumo sumažėjimas, ribotas ar neįprastas gebėjimas žaisti, naktiniai košmarai, raidos sugebėjimų praradimas; agresyvumas ir bandymas provokuoti (pvz., bausmes) ir t. t.
Pagalba Po Atskyrimo
Vaikams ir jų tėvams pagalba būtina iš karto, kai vaikai grąžinami, ir tai niekaip nesusiję su būtinybe tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą. Planuojant pagalbą svarbu pirmiausia leisti vaikams ramiai būti su tėvais. Kada vaiką, kuris po atskyrimo buvo sugrąžintas šeimai, galima leisti pvz., į darželį ar mokyklą? Ogi tada, kai jis bus tam pasirengęs, kai pats ims domėtis aplinka ir nebijos pasitraukti (fiziškai ir emociškai) nuo tėvų. Šiuos pokyčius tikrai sugebės pamatyti šeimą globojantis psichologas.
Sunkumai Grįžus į Šeimą
Rūpintis sujaudintu vaiku, būti nuolat drauge - tai tikras iššūkis: vaikas irzlus, fiziškai „kabinasi“ prie mamos (tėvo), gali užmigti tik prisiglaudęs prie mamos, gali imti muštis ir t. t. (vaiko reakcijos priklauso ir nuo to, koks ryšys su jį prižiūrinčiu asmeniu buvo nusistovėjęs iki traumuojančio įvykio - šiuo atveju iki atskyrimo nuo šeimos). Iš tėvų tai reikalauja didžiulės kantrybės, supratimo, ką toks vaiko elgesys reiškia, gebėjimo susitvarkyti su iš šios situacijos kylančiomis emocijomis. Ypač sunku, jei tokia situacija tęsiasi ilgai; ji sekina tiek fiziškai, tiek emociškai, o šalia nėra nieko, kas galėtų pavaduoti (arba vaikas šių asmenų nepriima). T. y. šis sutrikimas trikdo ne tik vaiko raidą, bet ir visos šeimos funkcionavimą. Su tokiais pat sunkumais susiduria ir globėjai (ar kiti vaikui artimi asmenys), turintys pasirūpinti iš šeimos paimtais vaikais, kuriems dažnai jau būna susiformavęs, pvz., prieraišumo sutrikimas (pasireiškiantis elgesio ir emociniais sunkumais), kai vaikas staiga netenka ar ilgą laiką stokojo prieraišumo asmens arba šis asmuo neužtikrino vaiko fizinio ir, svarbiausia, emocinio saugumo. Vaikai, ypač maži, pernelyg skubotai paimti iš šeimos, patiria psichologinę traumą, todėl reikia pagelbėti vaikams (ir tėvams) ją įveikti. Pagaliau, svarbu žinoti, kad jei visiškai draudžiami pasimatymai su tėvais, net jei šie išties smurtavo, vaikai jų pasiilgsta, pamiršta nuoskaudas, ima tėvus ir ankstesnius santykius su jais idealizuoti (ypač, jei sunkiai sekasi formuoti santykius su naujais globėjais ar auklėtojais).
Tėvų Savirūpa: Svarbus Elementas Gerovei Užtikrinti
Psichologė Laura Rimkutė teigia, kad tik pilnavertiškai pailsėję ir pasirūpinę savimi galime džiaugtis gyvenimu bei spinduliuoti meile kitiems. Tapus mama, gyvenime atsiranda daug dalykų, kuriuos padaryti „reikia“ ir lieka daug mažiau tų, kurių „noriu“. Pakitęs atsakomybių kiekis nepalieka pasirinkimo nedaryti tų „reikia-būtina“ darbų. Ir kiekviena iš mūsų įsisuka į „privalau atlikti“ rutiną. Moterims, kaip aš, nemėgstančioms suvaržymų, psichologiškai sunku pakelti apribojimus atsiradusius motinystės metu: susijusius su maitinimusi, laisvalaikiu, miegu ir kitose srityse. Dažnai mūsų jėgas ir energiją suryjantys kasdieniniai darbai, pareigos ir nuolatinis bandymas suderinti daugybę darbų vienu metu veda mus prie „perkaitimo“. Neatrandant laiko sau, esant miego trūkumui ir kitų veiksnių įtaka lemia pervargimą. Išsekus jėgoms mažėja mūsų produktyvumas, slopsta pasitenkinimas tuo, ką darome. Vienas iš variantų padėti sau - poilsis be vaikų, nors ir neilgas, tačiau kokybiškas, tikrai turėtų pagerinti jūsų savijautą. Jei labai sunku, kankina nerimas, pasilikite galimybę sau bet kada paskambinti savo šeimai. Bet atminkite, neskambinkite per dažnai - poilsis bus kur kas kokybiškesnis, jei sugebėsite pilnai įsijausti į tai, ką veikiate, mintimis būsite čia ir dabar, o ne ten, namuose. Nenuogąstaukite, kaip sekasi jūsų vaikams, atsipalaiduokite, juk pailsėjusi jūs būsite daug produktyvesnė, o jūsų ir vaiko ryšys tik sustiprės. Dažna mama tiek rūpinasi vaikais, kad visiškai pamiršta pasirūpinti savimi. Ir kai taip nutinka, galiausiai kenčia visi: tiek pati moteris, tiek jos šeima. Tik pilnavertiškai pailsėję ir pasirūpinę savimi mes galime iš tiesų džiaugtis gyvenimu, spinduliuoti meilę jam. Spinduliuoti meilę, kurios iš mūsų turi išmokti mūsų pačių vaikai. Tad jei norite juos išmokyti būti laimingais, pirmiausiai turite to išmokti pačios. Vaikai mokosi iš pavyzdžio, o ne iš teorijos, kurią jiems pasakojate. Laimingi žmonės, anot tyrimų, turi artimus ryšius su kitais žmonėmis, padeda kitiems ir jaučia, kad turi į ką atsiremti. Norėdamos atstatyti jėgas ir gyvenimo džiaugsmą, skirkite laiko sau, sportuokite, bendraukite su kitais žmonėmis, vertinkite tai, ką turite gyvenime, ir nuolat tobulėkite besimokydamos ko nors naujo. Leiskite sau būti netobula, pažeidžiama, mylėkite save tikrą. Išgirskite save ir reaguokite į tai, ką jums sako vidus. Tai dedamosios visaverčio poilsio formulėje. Pasikeitus santykiui su savimi, pradės keistis ir santykių su vaikais kokybė.
#
tags: #eizikos #tevam #struksta #motyvacijos #rupintis #savo