Depresija: psichikos sutrikimas, kurio požymiai ir įveikimo būdai

Depresija - tai ne tik prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys, bet rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau. Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria milijonai žmonių. Nepaisant to, ši liga vis dar apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos.

Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais - tiek emociniais, tiek fiziniais, o jos poveikis gali būti juntamas ne tik asmeniškai, bet ir darbe, šeimoje ar socialiniame gyvenime. Kadangi ši liga gali turėti rimtų pasekmių, svarbu laiku atpažinti jos požymius ir imtis veiksmų.

Kas yra depresija?

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.

Skirtumas tarp liūdesio ir depresijos

Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Pagrindiniai skirtumai:

• Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
• Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lygi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Dažniausios depresijos priežastys

Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos. Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys. Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

• Biologiniai veiksniai

  • Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką. Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba.
  • Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams. Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome.
  • Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.

• Psichologiniai veiksniai

  • Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
  • Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
  • Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta. Tiems, kurie patyrė rimtą psichologinę traumą, ypač vaikystėje.
  • Turintiems tam tikrų asmenybės bruožų - perdėtą savikritiką, perfekcionizmą, nerimą, žemą savigarbą arba perdėtą nuolankumą.

• Socialiniai ir aplinkos veiksniai

  • Vienišumas ir socialinė izoliacija. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
  • Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
  • Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
  • Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.

Pagrindiniai depresijos požymiai

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Emociniai simptomai

• Kamuoja nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Ar nuolat jaučiatės liūdnas ir prislėgtas, nelaimingas ir sunkiai galite suprasti, kodėl? Toks prislėgtumo išgyvenimas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos požymių. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką. Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
  • „Pasaulis aplink atrodo nuolat apsiniaukęs.
  • „Šypsotis pasidarė keista ir nenatūralu.
• Taip pat ir anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo. Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs. Žmogus nebenori bendrauti su draugais, užsiimti hobiais ar netgi atlikti kasdienių darbų. Šis patyrimas dar vadinamas anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
  • „Kiekvieną dieną vis sunkiau darosi kalbėti taip, kad tave suprastų. Dažnai atrodo, kad iš burnos eina ne žodžiai, o oro burbulai. Aš rėkiu, kaip dažnai rėkdavau sapnuose, tačiau be garso. Noris maldauti visų, kurie yra aplink: darykit, ką nors, nes aš pati jau nieko negaliu padaryti.” - Caroline Muhr, Depresijos.
• Nors depresija dažniausiai siejama su apatija, daugelis sergančiųjų jaučia ir nuolatinį nerimą, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis. Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu.
• Be to, dažnai užklumpa ir savigrauža bei kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo. Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža. Kaltė - dar vienas sunkus jausmas, kurį tenka patirti didelei daliai su depresija susiduriančių žmonių. Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo - tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu. Galite staiga pasijusti kaltas dėl praeityje įvykusių ne itin reikšmingų dalykų.
  • „Dažnai jie užeina visiškai netikėtai, pacientas galbūt prieš tai gulėjo ir ilsėjosi… ir staiga prabunda, jausdamas didžiulę baimę, širdis muša kaip pašėlusi, juslės patiria chaosą, jis puola prie lango norėdamas iššokti. Akimirka visiškai jį užvaldo, jis nevilty ir beveik nesižino, ką darąs… Šios būsenos neįmanoma kaip nors sušvelninti, atrodo tarsi jis išprotės arba puls iš namų ir padarys ką nors baisaus sau arba kam kitam.
• Vienas sunkiausių patyrimų, su kuriuo žmogus gali susidurti savo gyvenime - tai intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas. Tai būsena, kurioje išbūti ypatingai sunku. Tuo pačiu tai jausmai, kurie lydi daugelį depresiją patiriančių žmonių. Jei taip jaučiatės, nereiškia, kad esate nenormalus arba kad vilties iš tiesų nėra. Viltis yra. Depresiją įmanoma įveikti. O šiuos jausmus ištverti bet kuriam iš mūsų būtų itin sunku. Šis patyrimas - labai aiškus ženklas, kad dabar Jums labai svarbu rasti saugų prieglobstį ir nelikti vienatvėje.
• „Be paliovos ir nekontroliuojamai į mano protą plūsta prisiminimai apie visas įmanomas nesėkmes, kurias patyriau, visas sunkias ir nejaukias patirtis, nevykusius pokalbius ir pasimatymus.
• „Mano jausmai tokie keisti ir slogūs, - sako ji. - Tarsi įvyks kažkas šalto ir baisaus - kvatojimas-riksmas mano sąskaita. Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Galite nuolat galvoti apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate, vėl ir vėl mintyse sukti sunkias patirtis, nesėkmes ar netobulumus. Gali būti, kad tokios būsenos yra laikinos ir karts nuo karto tarsi prablaivėję galite vėl pradėti matyti save daug pilniau: su trūkumais ir galimybėmis. Visgi tokios mintys nėra realybės atspindys. Nei vienas žmogus nėra bevertis ir nieko nesugebantis. Lygiai taip pat, kaip ir nei vienas nesame tobulas. Šios mintys ir jausmai - tai Jūsų sunkios būsenos atspindys. Galite jaustis taip lyg tuoj verksite didžiąją laiko dalį, Jus gali sujaudinti ar sugraudinti mažmožiai, kurių anksčiau nepastebėdavote. Gali būti, kad verkiate kasdien, nors suprasti kodėl ir Jums patiems yra labai sunku.
• „Turiu blogą nuojautą, nuolat jaučiuosi taip lyg kažkas blogo nutiks, bet nežinau kas.” - kartais sako tai patiriantys žmonės. Vieną minutę galite pratrūkti pykčiu, kitą - nevaldomai raudoti. Niekas iš išorės neišprovokavo šio pokyčio, tačiau emocijos gali stipriai kisti akimirksniu ir tai labai vargina.

Taigi, jei pastebėjote pirmuosius simptomus ir jus nuolat lydi slogi nuotaika, vertėtų susirūpinti, o pirmasis žingsnis galėtų būti papildų vartojimas. Galite išbandyti Ambio papildus gerai nuotaikai.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Fiziniai simptomai

Depresija neapsiriboja vien liūdesiu - ji gali paveikti visą organizmą, sukeldama tiek emocinius, tiek fizinius simptomus.

• Vienas ryškiausių požymių yra nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kai net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos. Energijos lygis - nuo labai žemo iki beveik nepastebimo. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, kad nebegali išlipti iš lovos arba jaučiasi išsekę visą laiką, net kai pakankamai miega. Galite nuolat jaustis pernelyg pavargęs, kad padarytumėte paprastas užduotis. Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas.
• Taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai - vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę. Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką. Patiriant depresiją itin dažnai sutrinka žmogaus miegas. Gali pasikeisti miego kokybė ir kiekybė. Gali būti keli variantai. Labiausiai tipiškas - sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate 3-5 val. ryto ir nebegalite užmigti. Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų.
• Depresija gali sutrikdyti ir apetitą, kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto. Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Susiduriant su depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, ypatingai traukia riebus ar saldus maistas. Atitinkamai pradeda didėti ir svoris. Kiti - atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis ir atgrasus ir valgyti tenka beveik per prievartą.
• Be to, ji dažnai pasireiškia per neaiškius fizinius skausmus - galvos, raumenų ar krūtinės spaudimą, virškinimo problemas, kurioms nėra aiškios medicininės priežasties.
• Daugelis vyrų ir moterų patiriančių depresiją sako, kad jų seksualinis potraukis labai susilpnėjęs arba visai išnykęs. Ir tai gali tapti dideliu iššūkiu intymiems santykiams. Kkai kurie antidepresantai, net ir turėdami teigiamą poveikį nuotaikai ir savivertės jausmui, gali neigiamai paveikti žmogaus seksualinį gyvenimą.

Visi šie simptomai gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu atpažinti juos ir laiku kreiptis pagalbos.

Elgesio pokyčiai

Depresija dažnai įtraukia žmogų į uždarą ratą, kuriame socialinė izoliacija tampa kasdienybe - vengiama draugų, šeimos, ir net artimiausi žmonės tampa lyg svetimi. Dėl nuolatinio nuovargio jausmo, susidomėjimo praradimo ir kitų depresiją lydinčių patyrimų atlikti visus įprastus įsipareigojimus tampa ypatingai sunku ar netgi neįmanoma. Vėluojate atlikti darbus laiku, nebeišlaikote egzaminų ar nebegalite įvykdyti kitų įsipareigojimų. Šiuo metu Jums tikrai svarbu sustoti, nebegraužti savęs dėl to, kas nepavyksta ir pasirūpinti savimi. Juk nebėgtumėte maratono su sulūžusia koja? Depresija - tokia pat reali liga, kuri labai sumažina darbingumą.

• „Be proto sunku kalbėtis su kitais ir paaiškinti, kas man yra. Juk ir pati nesuprantu, kas darosi.
• „Mano draugai ir šeima mane tikrai erzina, pradedu jų nekęsti. Jaučiatės pavargęs, neturite energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pastebėti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliate. Neverta savęs prievartauti, tačiau taip pat pasistenkite visiškai neatsiskirti nuo kitų.
• „Savo gyvenime esu perėjusi tikrą pragarą. Mano artimieji, manau, taip pat. Dabar, kai pažiūriu atgal, tai dar labiau žaviuosi, myliu ir vertinu savo vyrą, kuris iki šiol su manimi. Turbūt tik jo dėka, aš dar vis esu čia, o vaikai turi mamą. Tik visai neseniai supratau, kad dauguma žmonių ryte pabudę tiesiog keliasi iš lovos ir gyvena. Jiems tai nesunku… Jaučiuosi kaip žmogus, kuris visą gyvenimą buvo beveik aklas ir staiga praregėjo. Ir suprato, kad aplinkiniai visą laiką gyvena tokiame pasaulyje. Dauguma galvoja, kad jei tau depresija, tai tu guli lovoje nesišukavęs ir nesiprausęs, pjaustaisi venas ir niekuo nesidomi. Taip gali būti. Bet, manau, čia jau paskutinė stadija. Bet yra tokių žmonių (susipažinkime, malonu ), kurie iš paskutiniųjų stengiasi prisitaikyti prie esamo gyvenimo, t.y. keliasi ryte, nes reikia, prausiasi, nes reikia, prižiūri save minimaliai, nes reikia, gamina valgyti, nes reikia, eina į darbą, nes reikia, darbe šypsosi, nes reikia ir t.t. Iš šono pažiūrėjus, viskas atrodo labai ok. O kad žmogus ir gyvena tik dėl to, kad reikia (vaikams reikia mamos, tėvai nori matyti laimingą savo vaiką), niekas nepastebi. Nes žmogus lyg ir skųstis neturi kuo: visi sveiki, darbas yra, pats irgi lyg ir gyvas. Tačiau šiam žmogui kiekviena gyvenimo diena kainuoja milžiniškas pastangas.
• Kartu kyla sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos - net paprasti pasirinkimai, kaip ką valgyti pusryčiams, gali atrodyti neįveikiami, o mėgstamos veiklos, tokios kaip skaitymas ar filmų žiūrėjimas, praranda prasmę. Pradėjau pamiršti paprastus dalykus, niekaip negaliu susikaupti” - dažnai sako depresiją kenčiantys žmonės. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą. Patiriančiam depresiją žmogui dažnai atrodo, kad mąstyti yra labai sunku ir prireikia daug daugiau pastangų nei paprastai, kad galėtų suplanuoti ar numatyti paprasčiausius dalykus (pvz., kaip paruošti pietus, nuvairuoti pas draugus ar rasti naują darbuotoją). Kartais žmonės sako, kad galvoje - tarsi rūkas. Taip pat sudėtinga planus keisti, nes tam vėlgi prireikia daug daugiau energijos.
• Ieškodami būdų numalšinti emocinį skausmą, kai kurie žmonės griebiasi priklausomybių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar besaikis valgymas, tačiau tai tik dar labiau pablogina situaciją.Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Pavojingiausias depresijos požymis - mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą, kurios reikalauja skubios pagalbos. Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi nevilty, praradę prasmę ir bejėgiai tai pakeisti. Jei Jūs taip jaučiatės šiuo metu - nelikite vienas, skubiai kreipkitės pagalbos į artimuosius arba skambinkite psichikos pagalbos specialistams. Jei žmogus pradeda kalbėti apie norą „dingti“ ar „užmigti ir nepabusti“, tai yra aiškus signalas, kad būtina kreiptis į specialistus.
  • „…jeigu pagalbą rastų, galbūt niekada ir neprieitų iki tos paskutinės stadijos, kai pabėgi iš namų vidury nakties ir stovi ant tilto spręsdamas jau šokti dabar ar dar pakentėti. Nešoki tik todėl, kad bus labai gėda, jeigu net ir nusižudyti nepavyks (juk jautiesi visiškas nevykėlis, nieko nesugebantis ir niekam nereikalingas, nesvarbu, kad namie vaikas laukia mamos), o tik susitraumuosi.

Svarbu suprasti, kad pagalba visada yra įmanoma - svarbiausia nelikti vienam su savo jausmais. Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Depresijos rūšys

Egzistuoja įvairios depresijos rūšys.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

• Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
• Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
• Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
• Sezoninis afektinis sutrikimas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
• Egzogeninė depresija kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių.
• Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis.
• Depresija po gimdymo - prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Po gimdymo liūdesys dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurioms moterims šie simptomai laikui bėgant tampa vis intensyvesni ir virsta depresija, dėl kurios sunku pasirūpinti ir kūdikiu, ir savimi.
• Sezoniniai nuotaikos sutrikimai - depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas.
• Užmaskuota depresija - gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
• Senyvo amžiaus žmonių depresija - darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
• Vaikų depresija - dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
• Gydymui atspari depresija (angl. Treatment-resistant depression) - būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja. Tokie ligoniai patiria ilgalaikę kančią, todėl neretai pasitaiko minčių, kad nepavyks išsigelbėti iš ligos spąstų.

#

tags: #ar #deprsija #psichikos #sutrikimas