Įvadas
Motyvacija sportuoti yra svarbus veiksnys, lemiantis sportininkų pasiekimus ir jų bendrą gerovę. Ilgą laiką mokslininkus domina, kas asmenį paskatina vienokiai ar kitokiai veiklai, poelgiui bei kas nukreipia jo aktyvumą. Šiame straipsnyje nagrinėjami skirtingo meistriškumo sportininkų motyvacijos sportuoti ypatumai, siekiant atskleisti, kokie motyvai skatina sportininkus siekti aukštų rezultatų ir kaip šie motyvai skiriasi priklausomai nuo sportinio meistriškumo lygio.
Motyvacijos Reikšmė Sporte
Motyvacijos reiškinys sportuoti tinklinį ir kitas sporto šakas yra svarbus, norint siekti ugdytinių gerų rezultatų ne tik sporte, bet ir skirtingose gyvenimo srityse. Tyrimai rodo, kad motyvuoti sportininkai yra labiau linkę įsitraukti į treniruočių procesą, atkakliau siekti savo tikslų ir patirti didesnį pasitenkinimą sportine veikla.
Motyvacijos Teorijos
Motyvaciją užsiimti fiziškai aktyvia veikla galima nagrinėti pasitelkiant tris motyvacijos dimensijas - vidinės motyvacijos, išorinės motyvacijos ir nemotyvuotumo.
Vidinė Motyvacija
Vidinė motyvacija kyla iš pačios veiklos teikiamo malonumo ir pasitenkinimo. Sportininkai, kuriuos motyvuoja vidinė motyvacija, sportuoja dėl to, kad jiems patinka pats procesas, jie jaučia malonumą tobulėdami ir siekdami savo asmeninių tikslų. Palyginus 14-15 ir 16-17 metų tinklininkių vidinės motyvacijos subskalių rezultatus nustatyta, kad abiejų grupių tinklininkėms sportuojant vienodai reikšminga ir vidinė motyvacija sužinoti, ir vidinė motyvacija patirti, ir vidinė motyvacija siekti tobulumo.
Jauniesiems 11-17 m. Lietuvos badmintono žaidėjams labiausiai išreikšta vidinė motyvacija. Nustatyta, kad badmintoną sportuojantiems vaikinams mažiau nei merginoms būdinga vidinės motyvacijos motyvų grupė: merginos labiau nei vaikinai skatinamos sportuoti savo vidinės motyvacijos „sužinoti“ ir labiau pritaria vidinės motyvacijos „siekti tobulumo“ ir „patirti“ subskalių teiginiams. Labiau pažengusiems - meistriškumo ugdymo grupės jauniesiems badmintono žaidėjams - labiau būdinga vidinė motyvacija: „sužinoti“, „siekti tobulumo“ ir „patirti“ nei pradinio rengimo jauniesiems sportininkams.
Taip pat skaitykite: Skirtingo amžiaus žmonės
Išorinė Motyvacija
Išorinė motyvacija kyla iš išorinių veiksnių, tokių kaip apdovanojimai, pripažinimas, socialinis statusas ar kitų žmonių lūkesčiai. Sportininkai, kuriuos motyvuoja išorinė motyvacija, sportuoja dėl to, kad nori gauti naudos iš savo sportinės veiklos. Išorinės motyvacijos subskalės nesąmoningai priimtas išorinis reguliavimas veiksniai buvo tinklininkių pasirinkti kaip labiau reikšmingi ir labiau skatinantys sportuoti abiejose amžiaus grupėse nei išorinės motyvacijos subskalės identifikuotis, susitapatinti bei išorinės motyvacijos subskalės tiesioginis išorinis reguliavimas veiksniai.
Amotyvacija
Amotyvacija yra motyvacijos nebuvimas. Sportininkai, kurie jaučia amotyvaciją, neįžvelgia jokios prasmės sportinėje veikloje ir neturi jokio noro sportuoti. Pradinio rengimo grupei priklausantiems jauniesiems sportininkams būdingas aukštesnis amotyvacijos pasireiškimo lygis, jie labiau pasiduoda „tiesioginiam išoriniam reguliavimui“ ir labiau pritaria išorinės motyvacijos „identifikuotis, susitapatinti“ subskalės teiginiams.
Tyrimai apie Motyvaciją Sporte
Atlikti tyrimai atskleidžia įvairius motyvacijos sportuoti aspektus, priklausomai nuo sporto šakos, amžiaus, lyties ir sportinio meistriškumo lygio.
Tinklininkių Motyvacija
Tyrimas, kuriame dalyvavo 14-17 metų tinklininkės, parodė, kad daugiausia abiejų amžiaus grupių tinklininkes skatina sportuoti vidinė motyvacija, o amotyvacija yra silpna. Reikšmingų skirtumų tarp 14-15 ir 16-17 metų amžiaus grupių rezultatų nenustatyta.
Badmintono Žaidėjų Motyvacija
Jaunųjų Lietuvos badmintono žaidėjų motyvacijos tyrimas parodė, kad labiausiai išreikšta vidinė motyvacija. Merginos labiau nei vaikinai skatinamos sportuoti savo vidinės motyvacijos „sužinoti“ ir labiau pritaria vidinės motyvacijos „siekti tobulumo“ ir „patirti“ subskalių teiginiams. Labiau pažengusiems žaidėjams būdinga didesnė vidinė motyvacija nei pradedantiesiems.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie streso ir perdegimo sindromą
Judėjimo Negalią Turinčių Asmenų Motyvacija
Empirinio tyrimo rezultatai patvirtina, kad judėjimo negalią turinčius asmenis užsiimti fiziškai aktyvia veikla motyvuoja tiek vidinė, tiek išorinė motyvacija.
Motyvacijos Skirtumai Priklausomai Nuo Meistriškumo Lygio
Skirtingo meistriškumo sportininkų motyvacijos sportuoti ypatumai gali skirtis. Aukšto meistriškumo sportininkai dažnai yra labiau motyvuoti vidinių motyvų, tokių kaip noras tobulėti, siekti aukštų rezultatų ir patirti malonumą iš sportinės veiklos. Tuo tarpu žemesnio meistriškumo sportininkus gali labiau motyvuoti išoriniai veiksniai, tokie kaip apdovanojimai, pripažinimas ar socialinis statusas.
Jaunųjų badmintono žaidėjų atveju, labiau pažengusiems - meistriškumo ugdymo grupės jauniesiems badmintono žaidėjams - labiau būdinga vidinė motyvacija nei pradinio rengimo jauniesiems sportininkams. O pradinio rengimo grupei priklausantiems jauniesiems sportininkams būdingas aukštesnis amotyvacijos pasireiškimo lygis.
Praktinės Rekomendacijos
Norint padidinti sportininkų motyvaciją, treneriai ir sporto organizacijos turėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Skatinti vidinę motyvaciją: Sudaryti sąlygas sportininkams patirti malonumą iš sportinės veiklos, ugdyti jų norą tobulėti ir siekti asmeninių tikslų.
- Nustatyti realius tikslus: Padėti sportininkams nustatyti pasiekiamus tikslus, kurie atitiktų jų galimybes ir interesus.
- Teikti grįžtamąjį ryšį: Nuolat teikti sportininkams grįžtamąjį ryšį apie jų progresą, pagirti už pastangas ir pasiekimus.
- Kurti teigiamą aplinką: Kurti teigiamą ir palaikančią aplinką, kurioje sportininkai jaustųsi saugūs ir gerbiami.
- Atsižvelgti į individualius skirtumus: Atsižvelgti į individualius sportininkų poreikius, interesus ir motyvus.
Taip pat skaitykite: Amžiaus grupių pažinimas
tags: #skirtingo #meistriskumo #sportininku #motyvacijos #sportuoti #ypatumai