Įvadas
Darbo rinka, nepaisant nuolatinių pokyčių, vis dar kelia iššūkių žmonėms, turintiems psichikos sveikatos problemų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip psichikos liga veikia galimybę įsidarbinti, kokie stereotipai ir baimės vyrauja darbdavių tarpe ir kokią paramą gali gauti psichikos liga sergantys asmenys. Taip pat aptariama, kaip depresija gali paveikti darbuotojus darželyje ir kokie galimi sprendimai siekiant užtikrinti tiek darbuotojų, tiek vaikų gerovę.
Psichikos Ligos ir Įsidarbinimo Sunkumai
Laima Vitienė, Šiaulių psichikos ligomis sergančiųjų klubo „Dvasinė šiluma“ pirmininkė, teigia, kad žmogui, sergančiam psichikos liga ir turinčiam 30-40 proc. darbingumo lygį, susirasti darbą yra labai sunku. Dažniausiai darbą susiranda tie, kurie slepia savo ligą nuo darbdavio, arba tie, kurie darbą turėjo dar prieš ligą ir jame liko. Šiaulietis Darius (vardas pakeistas) septynerius metus ieškojo darbo ir yra įsitikinęs, kad jei darbdavys žinotų apie jo ligą, jis būtų atleistas. Tačiau be darbo, vien iš neįgalumo pašalpos, žmogus neišgyventų. Darius turi šeimą, augina vaiką ir jaučiasi geriau, kai nereikia šeimai skursti ir pats gali gyventi savarankiškai.
Vis dėlto, pasak L. Vitienės, tai yra reta išimtis. Dažniausiai klubo nariai, turintys 2-3 neįgalumo grupę, darbo negauna, nors fiziškai yra sveiki. L. Vitienės nestebina, kad psichikos ligomis sergantys žmonės dirba ir gydytojais, ir mokytojais, ir statybininkais. Pasak jos, šiauliečiai, dirbantys atsakingus darbus, nesilanko psichikos ligomis sergančiųjų klube. Vilniuje situacija kitokia - ten sergantieji psichikos ligomis ir dirbantys žmonės yra susibūrę į kitą grupę, kurioje yra ir gydytojų, ir mokytojų, ir teisininkų. Dažniausiai psichikos ligomis sergantieji dirba neterminuotą, menkai mokamą darbą. Europos Sąjungos finansuojamos programos situacijos nepakeitė - darbdaviai, sužinoję, kad žmogus serga psichikos liga, į darbą nepriima. Dažniausiai darbą turi tie, kurie dirbo ir prieš ligą - atleisti žmogų dėl ligos įstatymai draudžia.
Darbdavių Baimės ir Stereotipai
Psichikos ligos visuomenėje kelia baimę, sergančiaisiais nepasitikima, o jų motyvacija dirbti dažnai būna maža. Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas mano kitaip. Jis įsitikinęs, kad sergantieji psichikos ligomis nori ir gali dirbti, tačiau jų galimybes riboja liga. Net ir sergantieji sudėtingomis psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija, šizofrenija ar manija, gali imtis darbinės veiklos tuo metu, kai neserga. Ligos paūmėjimo metu, kai žmogui taikomas gydymas, jam skiriamas nedarbingumo lapelis, suteikiantis teisę nedirbti.
E. Mikaliūnas pažymi, kad sergantieji silpnaprotyste ar patyrę galvos traumas, paženklinusias psichiką, negalėtų imtis jokio darbo. Vaikystėje susirgusieji psichikos ligomis net neįgyja profesijos ir dirbti negalės. Yra darbų, kurių žmonės, kuriems diagnozuota psichikos liga, negalės dirbti, pavyzdžiui, turėti ginklo ar vairuoti automobilio. Tačiau, pasak E. Mikaliūno, gydytojai, mokytojai, pardavėjai ir kitų paprastų profesijų žmonės gali dirbti net ir tada, kai serga. Tokiu atveju atsakomybė už šį žmogų didesnė, nes būtina pastebėti ligos pradžią, kad darbuotojo elgesys netaptų neadekvatus.
Taip pat skaitykite: Kaip susidoroti su stresu darbo aplinkoje
Psichiatras teigia, kad per savo ilgametę darbo praktiką yra pažinęs ne vieną žmogų, kuriam nustatyta psichikos liga, tačiau jis iki pensijos dirbo savo darbą, gydėsi ir vėl dirbo. E. Mikaliūnui dažnai tenka konsultuotis su specialistais iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar Vilniaus universiteto Medicinos katedros, kai reikia nustatyti žmogaus darbines galimybes po to, kai psichikos liga diagnozuojama protinį darbą dirbančiam žmogui. Jei medikai nusprendžia, kad dirbti žmogus negalės, jis siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisiją, kurioje dirbantys psichikos sveikatos specialistai nustato darbingumo lygį, nusprendžia, kokį darbą žmogus gali dirbti, kokie ribojimai turi būti taikomi ir pateikia rekomendacijas.
E. Mikaliūnui nuolat skambina darbdaviai, įstaigų vadovai ir klausia, kaip jiems elgtis, kai darbuotojas ima elgtis neadekvačiai, įtariama psichikos liga. Dirbantį psichikos ligonį saugo ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame numatyta, kad gydytojas gali išduoti nedarbingumo lapelį ne nuo tos dienos, kai žmogus atvyko į gydymo įstaigą, bet savaitę iki ligos diagnozės. Tai apsaugo žmogų nuo to elgesio ir galimų sprendimų, kuriuos jis įvykdė veikiamas ligos. Pavyzdžiui, jei žmogus keletą dienų nėjo į darbą, nes jam paūmėjo depresija ir jis užsidarė savo kambaryje, diagnozei pasitvirtinus, žmogus nebus atleistas iš darbo dėl pravaikštų. Taip pat, jei darbuotojas parašo pareiškimą atleisti iš darbo savo noru, pareiškimas turi būti naikinamas, jei žmogui diagnozuojama psichikos liga.
Sergantį žmogų gina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame nurodyta, kad ligos diagnozė negali būti rašoma net ir į nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau dažnas darbdavys pats skambina į gydymo įstaigą ir klausia gydytojo, kokia liga slepiasi už šifro. E. Mikaliūnas mano, kad psichikos sveikatos ligos neturėtų būti labai įslaptintos, nes labai gerai, kai apie tai žino artimos aplinkos žmonės, kurie paūmėjimo atveju gali suteikti pagalbą ir supratimą. Jis teigia žinantis ne vieną atvejį, kai kolegos aplanko bendradarbį, užsuka į gydytojo kabinetą ir pasakoja, jog žmogus jis - labai geras, labai reikia jam padėti, kad pasveiktų ir galėtų grįžti į darbą. Jis taip pat žino atvejų apie gerus kaimynus, kurie skambina gydytojams ir piktinasi, kad serga žmogus, o jo nepriima į ligoninę. Tačiau guldyti į Psichiatrijos ligoninę be paties sutikimo draudžiama.
Darbo Biržos Pagalba: Formali ar Efektyvi?
Kamilė (vardas pakeistas) patyrė, kad darbo birža ne visada tinkamai įvertina jos poreikius. Jai buvo nustatytas psichikos sutrikimas būnant 22 metų. Ji pasakojo, kad gulėdama stacionare, darbo birža jai pasiūlė pjauti žolę su trimeriu. Kamilė pasipiktino, nes jai neatrodė, kad darbo birža ieškojo darbo, kuris atitiktų jos sveikatos reikalavimus. Tačiau, sudalyvavusi organizacijos „Sopa“ užsiėmimuose, sužinojusi apie stipendiją studentams su negalia, Kamilė pradėjo studijuoti ir jau metus sėkmingai dirba kepyklėlėje.
Darbas Darželyje ir Depresija: Iššūkiai ir Galimybės
Darbas darželyje yra emociškai ir fiziškai reikalaujantis, todėl darbuotojams gali būti sunku susidoroti su depresija. Auklėtojoms tenka nuolat bendrauti su vaikais, jų tėvais ir kolegomis, spręsti konfliktus, organizuoti veiklą ir užtikrinti vaikų saugumą. Visa tai gali sukelti stresą, nuovargį ir emocinį išsekimą, kurie yra pagrindiniai depresijos rizikos veiksniai.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir priklausomybės
Depresijos Simptomai ir Jų Įtaka Darbui Darželyje
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip liūdesys, energijos trūkumas, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, koncentracijos sunkumai, kaltės jausmas ir mintys apie savižudybę. Šie simptomai gali turėti didelės įtakos darbuotojo gebėjimui tinkamai atlikti savo pareigas darželyje. Pavyzdžiui, sumažėjęs energijos lygis gali trukdyti aktyviai dalyvauti vaikų veikloje, o koncentracijos sunkumai gali apsunkinti užduočių planavimą ir organizavimą. Be to, depresija sergantis darbuotojas gali būti labiau linkęs į konfliktus su kolegomis ar tėvais, o tai gali neigiamai paveikti darželio atmosferą.
Vaikų Gerovė ir Auklėtojų Psichinė Sveikata
Auklėtojų psichinė sveikata yra glaudžiai susijusi su vaikų gerove darželyje. Depresija sergantis darbuotojas gali būti mažiau jautrus vaikų poreikiams, mažiau linkęs bendrauti ir žaisti su jais, o tai gali neigiamai paveikti vaikų emocinę raidą. Be to, vaikai gali jausti auklėtojo liūdesį ir nerimą, o tai gali sukelti jiems pačius panašius jausmus. Todėl svarbu, kad darželio vadovybė ir kolegos būtų atidūs darbuotojų psichinei sveikatai ir, pastebėję depresijos simptomus, pasiūlytų pagalbą ir paramą.
Pagalba ir Parama Darbuotojams, Sergantiems Depresija
Yra keletas būdų, kaip padėti darželio darbuotojams, sergantiems depresija. Pirmiausia, svarbu sukurti atvirą ir palaikančią aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs kalbėti apie savo problemas. Darželio vadovybė turėtų reguliariai organizuoti susitikimus su darbuotojais, kurių metu būtų aptariami darbo krūviai, iššūkiai ir galimybės tobulėti. Taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą, jei jiems to reikia. Tai gali būti individualios konsultacijos su psichologu arba dalyvavimas grupės terapijos užsiėmimuose.
Sezoninė Depresija ir Darbingumas
Sezoninė depresija, arba sezoninis afektinis sutrikimas, yra nuotaikos pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas, susijęs su tam tikru metų laiku. Dažniausiai pasitaiko rudeninė, žieminė ir pavasarinė depresijos. Rudenį ir žiemą prastą nuotaiką lemia apniukęs oras, šaltis ir šviesos trūkumas. Pavasarinė depresija yra pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) sukelto streso pasekmė.
Kaip Kovoti su Sezonine Depresija?
- Dirbtinis stresas: Sąmoningai sukurti naują, nestandartinę situaciją, kurioje būnant jaučiamas jaudulys. Tai gali būti viešas kalbėjimas, bendravimas su nepažįstamaisiais, mokymasis grupėje ar su mokytoju, ekstremalus sportas, kelionės į nepažįstamas vietas ir pan.
- Pozityvus mąstymas: Rašyti dalykus, kurie kelia teigiamas emocijas, ir dalykus, kurie sukelia neigiamas emocijas. Kiekvienam negatyviam dalykui sugalvoti po tris teiginius, kurių pirmoje dalyje būtų negatyvios emocijos priežastis, o antroje dalyje - kontrargumentas, prasidedantis žodeliu „užtat“. Prie kiekvieno pozityvaus dalyko parašyti po tris teiginius, kurie dar labiau paryškintų pozityvaus dalyko privalumus.
- Buvimas gryname ore: Kasdien lauke praleisti bent 45 minutes.
- Sezoniniai produktai: Vartoti šviežius sezoninius produktus - nuo ridikėlių iki špinatų.
- Gėlės: Pradžiuginti save gėlėmis.
- Aksesuarai: Išsirinkti aksesuarus, kurie būtini pavasario palydovai.
- Šypsena: Šypsotis kuo daugiau.
Vaikų Darželis: Nauda ir Žala
Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka treji ar ketveri metai, nerimauja, ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle ar močiute. Pradėjus lankyti darželį, vaiko pasaulis plečiasi, jo patirtis didėja su kiekviena diena.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo alkoholio ir socialiniai darbuotojai
Darželio Privalumai:
- Vaikas stebi kitus vaikus, bendrauja, žaidžia su bendraamžiais, užsiima nauja ir įdomia veikla, atsiduria jam nežinomose situacijose.
- Vaikas mokosi išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės.
- Kiekvienas darželis turi ugdymo programą, kuri pagal vaikų amžių yra pritaikyta konkrečiai grupei.
- Auklėtojų patarimai, nurodymai, taisyklės moko vaiką disciplinos, atsakomybės, moralinių normų.
Darželio Trūkumai:
- Dažniau serga nuolat stresuojantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai.
- Vaikas patenka į kolektyvą, kuriame reikia adaptuotis, prisitaikyti, išmokti dalintis, savarankiškai apsirengti, užmigti. Dėl patiriamo streso silpsta vaiko imuninė sistema ir jis greičiau gali pasigauti virusą.
Kaip Padėti Vaikui Adaptuotis Darželyje?
- Prie darželio pratinti pamažu.
- Nepatartina vaikutį nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje.
- Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus.
- Pasirūpinti vaiko grūdinimu, vaikas turėtų kuo daugiau būti gryname ore, judėti, sveikai ir reguliariai maitintis, vartoti vitaminus.
Darboholizmas ir Jo Pasekmės
Darboholizmas - tai polinkis pasinerti į darbą tiek, kad asmeninio gyvenimo beveik nelieka. Nuo darbštaus žmogaus darboholikas skiriasi nuolatiniu siekiu patirti sėkmę ir aplinkinių pritarimą.
Pokyčiai Požiūryje į Psichikos Sutrikimus Turinčių Žmonių Įdarbinimą
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje psichikos sutrikimų turintiems žmonėms buvo sunku įsidarbinti, nes buvo manoma, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba bus nepatikimi dėl savo sutrikimo. Toks požiūris lėmė giliai įsišaknijusią baimę ir sergančiųjų diskriminaciją. Tačiau neseniai vykusioje konferencijoje „Psichikos sveikata - visuotinė žmogaus teisė“ kalbėję ekspertai pabrėžė, jog pastaruoju metu matomi džiuginantys pokyčiai.
Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai, susiję su profesija, darbu, galimybe vairuoti transporto priemonę išnyko. Daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas. Tačiau, nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma liko. Be to, pastebima, kad dažniausiai įsidarbinti ir normaliai dirbti trukdo ne pati psichikos sutrikimo ar ligos diagnozė, bet tai, kad žmogus nesigydo ir taip pablogina savo savijautą, sumažina darbingumą, produktyvumą, gebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Psichiatrės Nuomonė
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad didelė dalis net sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų vairuoja automobilį, ir bet kuris girtas vairuotojas yra daug kartų pavojingesnis už asmenį, sergantį psichikos liga. Yra tam tikrų apribojimų ten, kur darbas susijęs su ginklo turėjimu, ar įvaikinimo/tapimo globėju situacijose. Tačiau ir jose dažnai yra spendžiama individualiai, kai vertinama konkreti konkretaus asmens būklė, jei reikia, įtraukiant daugiau psichikos sveikatos specialistų.
R. Mazaliauskienė atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą, ar lūžus kojai. Tokiu atveju yra suteikiamas laikinas nedarbingumas, o ligai parėjus ar jos simptomams nuslopus, žmogus grįžta į savo darbinę veiklą.
Didžioji dalis specialybių niekaip nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Kaip jau minėta, jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama. Taip pat suprantama, kad, esant pažengusiai demencijai ar būsenoms po organinio galvos smegenų pažeidimo, pvz., traumos, kai stebimi ryškūs pažintinių funkcijų sutrikimai, asmuo negali atlikti kai kurių darbų, tačiau ne tiek dėl ligos pavadinimo, o dėl tų simptomų, kuriais pasižymi ta liga. Taigi, kaip ir somatinių ligų atveju, labai svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
R. Mazaliauskienė teigia, kad paslaptys, susijusios su asmenine ar šeimos narių sveikata (fizine ar psichine), veikia ir varginančiai, ir savotiškai žlugdančiai, nes reikia sau pripažinti, kad turi kažką gėdingo, ką reikia slėpti. Slėpimas suryja daug energijos, reikia atsiminti savo melus, maskavimąsi, o kadangi viską prisiminti darosi vis sunkiau, kai kurie žmonės apskritai renkasi saviizoliacijos kelią. O visi neigiami dalykai sveikimo procesą veikia neigiamai. Kalbant apie psichikos sutrikimus, kurių atsiradime ir sveikime nemažą vaidmenį atlieka būtent psichosocialiniai faktoriai, toks vienišumas ir izoliacija veikia tikrai nepalankiai.
Žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos iššūkiais ir išdrįsę neslėpti savo būklės ne tik nuo artimųjų, bet ir kolegų, vadovų ar net viešai apie tai pasidalinę, jaučiasi „laisvi“, nes slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti. Toks požiūris turi teigiamos įtakos ir pačiam sveikimui iš psichikos sutrikimo, ir asmeniniam augimui.
R. Mazaliauskienė mano, kad lyginant su tuo, koks požiūris į psichikos sveikatos problemas buvo prieš 20-30 metų, situacija gerėja, ypač tarp jaunų žmonių. Tam tikrai daliai visuomenės vis dar būdinga nuostata „reikia susitvarkyti pačiam“, bet vis tiktai nemaža žmonių grupė, ištikus psichikos sutrikimui, kreipiasi ten, kur reikia, t.y. į gydytoją psichiatrą ar vaikų ir paauglių psichiatrą. Jiems neateina į galvą depresiją ar bipolinį sutrikimą gydyti „valios pastangomis“, lygiai kaip valios pastangomis nenumušinėja aukštos temperatūros gripo atveju.
Kada Darbdavys Gali Neįdarbinti Arba Atleisti Darbuotoją?
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė teigia, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe). Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai. Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai.
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs privalomųjų ar papildomai paskirtų tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą dirbti. Taigi, jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius.
Tam tikrais atvejais, įsidarbinęs sveikas darbuotojas suserga vėliau. Jei darbdaviui kyla abejonių dėl jau dirbančio darbuotojo sveikatos ir jo galimybių dirbti konkretų darbą, jis gali, nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Be priežasties toks siuntimas negali būti atliekamas. Siuntimas darbuotojui yra privalomas ir įpareigoja darbuotoją tikrintis sveikatą. Dėl tokio sveikatos tikrinimo taip pat turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.
Atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą, gydytojo pateiktos išvados yra privalomos darbdaviui ir darbuotojui. Taigi, asmens sveikata privalomai tikrinama prieš įsidarbinant, o dirbant - periodiškai. Taip pat darbdavys gali siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos patikrinimo. Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas), sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Kai darbuotojas pagal gautą išvadą negali dirbti jam patikėto darbo, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, nes darbuotojo sveikatai žalingo darbo atlikimas ne tik kelia grėsmę jo paties sveikatai, bet ir didina pavojų atsirasti žalai kitiems asmenims bei turtui.
Socialinis Darbas Medicinoje
Socialinis darbas medicinoje yra profesinė veikla, padedanti spręsti asmens, šeimų, bendruomenių socialines problemas, susijusias su sveikatos sutrikimais, skatindama socialinę kaitą, sustiprinimą asmens socialinių funkcijų. Socialiniai darbuotojai, kurių darbo paskirtis - sustiprinti į sveikatos priežiūros įstaigą besikreipiančio ar joje besigydančio asmens prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atnaujinti ryšius su bendruomene, padedant jam integruotis į visuomenę, ir skatinti pilnavertiškesnį asmens socialinį funkcionavimą.
Stacionarizavus senyvo amžiaus pacientą, neturintį artimųjų ir/ar nenorinčių juo rūpintis, neturint kur išleisti pacientą po stacionarizavimo, socialinis darbuotojas informuojamas, siekiant organizuoti paciento apgyvendinimą trumpalaikės ar ilgalaikės globos įstaigoje (eilės trukmė - iki 1 mėn.).
tags: #ar #dirbant #psichiatrijos #ligonineje #galima #nuslepti