Įvadas
Burnos sveikata yra labai svarbus, bet dažnai nepastebimas mūsų bendros gerovės aspektas. Daugelis iš mūsų kreipiasi į odontologą tik tada, kai kamuoja skausmas, tačiau laikui bėgant bruksizmas nualina dantis ir gali būti sunkiai pastebimas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip viršutinė endoskopija gali būti naudinga diagnozuojant bulimiją, atsižvelgiant į šios ligos poveikį virškinimo sistemai.
Kas yra bulimija?
Bulimija yra rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys persivalgymo epizodai, po kurių seka kompensaciniai veiksmai, tokie kaip vėmimas, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais, diuretikais, badavimas arba per didelis fizinis krūvis. Šie veiksmai yra skirti išvengti svorio augimo. Bulimija gali sukelti rimtų fizinių ir psichologinių pasekmių.
Bulimijos poveikis virškinimo sistemai
Bulimija daro didelį poveikį virškinimo sistemai, nes pasikartojantis vėmimas sukelia įvairias problemas:
- Stemplės pažeidimai: Rūgštus skrandžio turinys, nuolat kylantis į stemplę, gali sukelti stemplės uždegimą (ezofagitą), opas ir net stemplės vėžį.
- Skrandžio problemos: Dažnas vėmimas gali sutrikdyti normalią skrandžio funkciją, sukelti gastritą (skrandžio gleivinės uždegimą) ir padidinti skrandžio rūgštingumą. Gastritas gali atsirasti staiga (ūminis gastritas) arba atsirasti lėtai laikui bėgant (lėtinis gastritas).
- Dantų problemos: Skrandžio rūgštis ardo dantų emalį, sukeldama dantų ėduonį ir jautrumą.
- Virškinimo trakto sutrikimai: Piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais gali sutrikdyti normalią žarnyno funkciją, sukelti vidurių užkietėjimą ar viduriavimą.
Viršutinė endoskopija ir jos vaidmuo
Viršutinė endoskopija, dar vadinama viršutine virškinimo trakto endoskopija, yra procedūra, naudojama vizualiai ištirti viršutinę virškinimo sistemą. Tai atliekama naudojant mažą kamerą, esančią ilgo lankstaus vamzdelio gale.
Kaip atliekama endoskopija:
- Pasiruošimas: Prieš procedūrą pacientas turi būti nevalgęs ir negėręs bent 6 valandas, kad skrandis būtų tuščias. Taip pat 2 val. prieš tyrimą reikia nerūkyti, nes gali būti pakitusi skrandžio gleivinės spalva.
- Procedūra: Endoskopas įkišamas per burną į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Gydytojas apžiūri virškinamojo trakto vidų ieškodamas patologinių pakitimų.
- Biopsija (jei reikia): Jei randami įtartini plotai, gali būti paimta biopsija (audinio mėginys) tolimesniam tyrimui.
Kaip endoskopija gali padėti diagnozuoti bulimiją:
- Stemplės pažeidimų nustatymas: Endoskopija gali parodyti stemplės uždegimą, opas ar kitus pažeidimus, atsiradusius dėl dažno vėmimo.
- Skrandžio gleivinės įvertinimas: Endoskopija leidžia įvertinti skrandžio gleivinės būklę, nustatyti gastrito požymius ar kitus pakitimus.
- Kitos patologijos atmetimas: Endoskopija gali padėti atmesti kitas virškinimo trakto ligas, kurios gali imituoti bulimijos simptomus.
Kiti tyrimai, naudojami diagnozuojant bulimiją
Be endoskopijos, bulimijos diagnostikai gali būti naudojami ir kiti tyrimai:
Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu
- Klinikinis įvertinimas: Gydytojas įvertina paciento medicininę istoriją, simptomus ir valgymo įpročius.
- Psichologinis įvertinimas: Psichologas ar psichiatras įvertina paciento psichologinę būklę, kad nustatytų, ar yra bulimijos požymių.
- Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali parodyti elektrolitų disbalansą ar kitus medžiagų apykaitos sutrikimus, susijusius su bulimija.
Gydymas
Bulimijos gydymas yra kompleksinis ir apima:
- Psichoterapiją: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos padeda pacientams pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, susijusius su valgymu.
- Mitybos konsultavimą: Dietologas padeda pacientams susigrąžinti sveiką požiūrį į maistą ir išmokti reguliuoti savo mitybą. Gydytojas dietologas, remdamasis moksliniais tyrimais ir naujausiomis žiniomis apie maistines medžiagas, jų poveikį žmogaus organizmui bei sveikatai, konsultuoja asmenis dėl sveikos mitybos principų. Dietologo darbas apima individualių mitybos planų kūrimą, mitybos korekciją, atsižvelgiant į asmenines sveikatos būkles, lėtines ligas ar alergijas, taip pat edukaciją apie tinkamą maistinių medžiagų vartojimą.
- Medikamentinį gydymą: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antidepresantai, siekiant sumažinti bulimijos simptomus.
- Medicininę priežiūrą: Gydytojas stebi paciento fizinę būklę ir gydo su bulimija susijusias komplikacijas, tokias kaip elektrolitų disbalansas ar virškinimo trakto problemos.
Prevencija
Nors bulimijos priežastys yra sudėtingos ir įvairios, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:
- Sveiko kūno įvaizdžio skatinimas: Svarbu mokyti vaikus ir paauglius priimti savo kūną tokį, koks jis yra, ir nesusitelkti į nerealius grožio standartus.
- Sveikos mitybos įpročių formavimas: Svarbu mokyti vaikus ir paauglius apie sveiką mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą.
- Psichologinės pagalbos prieinamumas: Svarbu užtikrinti, kad žmonės, kenčiantys nuo valgymo sutrikimų, galėtų gauti profesionalią psichologinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas