Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklausomybę, atskleidžiant šios problemos mastą ir būdus, kaip atpažinti bei įveikti šią priklausomybę. Priklausomybė nuo azartinių lošimų yra bjauriausia ir baisiausia iš visų priklausomybių rūšių, turinti siaubingą mastą Lietuvoje. Užburtas ratas ir iliuzija, kurioje gyvena patologinis lošėjas, atveda prie baisių pasekmių, įskaitant finansinius sunkumus, nerimą, įtampą, depresiją ir socialinę atskirtį. Svarbu atpažinti priklausomybės požymius ir ieškoti profesionalios pagalbos, kad būtų galima įveikti šią problemą ir atkurti gyvenimo kokybę.
Priklausomybės Nuo Azartinių Lošimų Problemos Mastas
Psichologas Viktor Tarasevič teigia, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra pati bjauriausia ir baisiausia iš visų priklausomybių rūšių, o jos mastas Lietuvoje yra siaubingas. Probleminiai, patologiniai lošėjai nesugeba kontroliuoti savo impulsų, ir jų noras lošti tampa nekontroliuojamas. Ši priklausomybė dažnai nėra matoma, ją lengviausia paslėpti, todėl artimieji dažniausiai sužino apie ją tada, kai asmuo susiduria su realiais sunkumais.
Kaip Atpažinti Priklausomybę Nuo Azartinių Žaidimų
Psichologė Sigita Novikovienė teigia, kad priklausomybė nuo azartinių žaidimų dažniausiai nėra matoma ir ją lengviausia paslėpti. Artimieji dažniausiai sužino apie tai tada, kai asmuo susiduria su realiais sunkumais, dažniausiai finansiniais. Kai žmogus pradeda skolintis pinigus, galima pradėti galvoti, kur jis juos naudoja. Gali pradėti dingti daiktai iš namų, arba lošiančio asmens jam brangūs dalykai. Taip pat papildomai pastebimas atsiradęs nerimas, įtampa. Žmogus tampa įsitempęs, dirglus, gali būti piktas arba depresyvus, nes jis nuolat galvoja, kaip jam spręsti kilusias problemas, iš kur pasiskolinti pinigų ir pan.
Psichologė - mediatorė Elena Sokolovskaitė sako, kad priklausomybė azartiniams žaidimams, kaip ir visos kitos priklausomybės, pasižymi keliais aiškiais požymiais:
- Kai žmogus tam tikra veikla siekia greitai ir reikšmingai „pagerinti“ savo emocinę savijautą.
- Kai žmogus tam tikros veiklos pagalba bando „pabėgti nuo realybės“.
- Kai žmogus dėl tam tikros veiklos patiria neigiamas pasekmes, bet nepaisant to, toliau kartoja tokį elgesį.
Psichologė Živilė Daunoravičienė išskiria penkis požymius, kurie rodo, kad žmogus turi priklausomybę nuo azartinių lošimų:
Taip pat skaitykite: Pagalba emocinei būklei
- Negali nustoti žaisti: Asmuo negali nustoti lošti, net jei jis nori ar žino, kad tai kenkia jam ar jo šeimai.
- Sutrikusi pusiausvyra laiko ir pinigų atžvilgiu: Azartiniams lošimams skiriama per daug laiko ir pinigų, kartais aukojant svarbius asmeninius ir profesinius įsipareigojimus.
- Psichologinės ir fizinės sveikatos problemos: Tai gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat fizinės sveikatos problemas (pvz.: dėl nuolatinės sėdimos pozos).
- Socialinis atskirtis: priklausomybė nuo azartinių lošimų gali sukelti socialinę atskirtį, nes žmogus gali prarasti ryšį su šeima, draugais ir bendruomene.
- Finansiniai sunkumai: Daugelis žmonių, turinčių priklausomybę nuo azartinių lošimų, susiduria su finansiniais sunkumais, įskaitant skolas, bankrotą ir prarastą turtą.
Kaip Padėti Priklausomybę Turinčiam Asmeniui
Psichologė Sigita Novikovienė įsitikinusi, kad su visomis priklausomybėmis yra vienas kelias: pirmiausiai reikia pripažinti pačiam sau, kad aš esu priklausomas, ir pripažinti kitiems savo problemą. Dažniausiai priklausomi žmonės neigia savo problemą ir bando visaip kaip save pateisinti: kad aš galiu susivaldyti, aš čia tik šiandien, va, man pavyko šiandien išlošti, gi ne tik pralošiu ir pan. Kol pats žmogus nepripažins problemos, ir nenorės jos spręsti, tikriausiai vargu ar kas galės padėti.
Elena Sokolovskaitė taip pat sako, kad tik pripažinus problemą, galima eiti toliau. Deja, tokiais atvejais, kaip sakoma, priklausomas žmogus apie savo priklausomybę sužino paskutinis. Pripažinti savo priklausomybę ir tai, kad tu nekontroliuoji situacijos yra labai skaudu ir gėdinga, todėl beveik visais atvejais žmogaus psichika apsisaugo nuo šio fakto sukeliamo skausmo „įjungia“ neigimą.
Pasak S. Novikovienės, kartais priklausomybę turintiems asmenims tenka pasiekti visišką duobę, kad pradėtų tvarkytis. Dažnai artimieji duoda pinigų skoloms padengti, ir galvoja, kad taip padės susitvarkyti. Tačiau tai nėra sprendimas, padedantis išlipti iš duobės. Duodami pinigus mes padedam tuo metu išeiti iš emocinės duobės. Tačiau paskolinus pinigų, ar padengus skolas, priklausomam žmogui nesusiformuos atsakomybės už savo veiksmus jausmas.
Patariama žmogaus nesmerkti, nemenkinti, nekelti jam ultimatumo, reikia rodyti rūpestį, leisti suprasti, kad tas žmogus nebus atstumtas, bet jūs ir nespręsite visų jo problemų. Problemas jis turi spręsti pats.
Svarbu pripažinti problemą, neneigti jos ir ieškoti profesionalios pagalbos. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, psichoterapeutą ar psichiatrą. Ten sužinosite apie gydymo galimybes. Visos priklausomybės yra įveikiamos su profesionalia pagalba, ne kovojant su vėjo malūnais vienam. Kadangi priklausomybė gali slėpti nerimą, depresiją ar bipolinį sutrikimą, kompleksinis gydymas visada efektyviausias. Pirmiausia reikėtų nustatyti diagnozę, tada parenkami vaistai, pvz.: antidepresantai, užregistruojama, kad neleistų į lošimo namus ir einama į psichoterapeuto konsultacijas, kad sumažinti priklausomybę, pagydyti gretutinius sutrikimus. Kai priklausomybė labai didelė, gydoma stacionare.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti emocinę priklausomybę
Jai pritardama psichologė Elena Sokolovskaitė sako, kad priklausomybės yra kompleksiškas žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį savarankiškai įveikti yra gan sudėtinga, tad būtina kreiptis specialistų, dirbančių šioje sferoje ir gerai išmanančių šią problemą pagalbos. Taip pat, kadangi gijimas nuo šios ligos yra ilgas ir komplikuotas, patartina turėti palaikymo ratą - AA, ar kitos bendruomenės, savipagalbos grupės ir pan.
Psichologė Živilė Daunoravičienė išskiria penkis svarbiausius dalykus, kurie padėtų ieškoti ir rasti sprendimų:
- NEKALTINTI IR NEŽEMINTI, o pasistengti suprasti ir palaikyti: Būkite supratingas ir pasiruošęs pasiūlyti palaikymą. Žmonėms dažnai reikia žinoti, kad yra kas nors, su kuo galima kalbėtis ir pasitikėti.
- Konsultuotis su specialistais: Jei esate susirūpinęs dėl savo arba artimo žmogaus sveikatos, pasitarkite su specialistais. Tai gali būti gydytojas, psichologas, psichoterapeutas ar konsultantas.
- Skatinti, o ne reikalauti ieškoti pagalbos: Pasakykite ar parodykite artimajam žmogui, kad nėra blogai kreiptis pagalbos. Skatinkite jį pasikonsultuoti su specialistais, jei reikia.
- Skatinti išreikšti savo jausmus: Jei turite susirūpinimo dėl artimo žmogaus, pasakykite jam apie tai. Svarbu, kad priklausomi asmenys žinotų, kad jie yra mylimi ir rūpinamasi jų gerove.
Veiksniai, Lemianys Priklausomybės Atsiradimą
Psichologas Viktor Tarasevič sako, kad ne visi turi vienodą riziką tapti probleminiais patologiniais lošėjais. Atsirandanti rizika susideda iš daugelio faktorių: asmenybės ypatumai, galimos psichikos sveikatos problemos, socialinė aplinka kurioje gyvena ar gyveno, patirtas stresas, poreikis pabėgti nuo patiriamų problemų ir t.t.
Sigita Novikovienė sako, kad lošimams įtaką daro žmogaus raida, žmogaus psichosocialinė aplinka, charakteris, patirtos traumos gyvenime, polinkis rizikuoti, laimėti ir pan. Dažniausiai žmogus taip slopina kažkokį vidinį skausmą, kuris neretais atvejais būna menkavertiškumo problema. Taip ieškodamas atsvaros ir malonumo jausmo, žmogus pasijunta stipresnis, labiau savimi pasitikintis. Iš praktikos pastebėjau, kad labai dažnai šie žmonės turi sudėtingus santykius su artimiausiais sau žmonėmis.
Psichologė Elena Sokolovskaitė pritaria, kad priklausomybių azartiniams žaidimams išsivystymą lemia įgimti žmogaus charakterio, psichikos struktūros ypatumai, aplinka, plačiąja prasme ir įgūdžių patenkinti savo poreikius saugiu būdu trūkumas.
Taip pat skaitykite: Šeimų stiprinimo iniciatyvos
Živilė Daunoravičienė išskyrė ir apibendrino penkis pagrindinius azartinių lošimų priklausomybės veiksnius:
- Smegenų cheminės reakcijos: Kai žmogus lošia, smegenys išskiria dopaminą, neurotransmiterį, susijusį su malonumu ir atlygio pojūčiais. Didelis dopamino kiekis gali sukelti priklausomybę, nes žmogus nori patirti dar daugiau šio malonumo.
- Psichologiniai veiksniai: Azartiniai lošimai gali būti susiję su emociniais reiškiniais, tokių kaip įtampos sumažinimas ar nuobodulio malšinimas. Kai kurie žmonės gali pradėti lošti kaip būdą išspręsti savo problemas arba pabėgti nuo kasdienio streso.
- Socialiniai veiksniai: Jei asmuo lošia kartu su draugais ar šeima, tai gali tapti socialiniu įpročiu, kuris skatina dažnesnį lošimą. Be to, reklama ir kiti socialiniai veiksniai gali skatinti žmones dalyvauti lošimuose.
- Finansiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms lošimas gali tapti finansiniu išsigelbėjimu, suvokiantis kaip būdą greitai pasiekti didelius pinigus. Tačiau tai gali baigtis finansinio praradimo ir dar didesnio streso augimu.
- Neurobiologiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė tapti priklausomais nuo lošimų dėl paveldimų neurobiologinių jautrumų.
Visi šie veiksniai gali sąveikauti ir stiprinti vienas kitą, dėl ko žmogus gali tapti priklausomas nuo azartinių lošimų.
Pagalbos Metodai Susiduriant Su Priklausomybėmis Nuo Azartinių Žaidimų
Psichologė Sigita Novikovienė pataria pirmiausiai stengtis vengti bet kokių vietų, kur galėtų lošti, telefone ištrinti visas programėles, ir keisti savo aplinką, kad būtų kuo mažiau pagundos tą daryti. Taip pat svarbu tvarkyti savo finansus, nes kai lošiantis žmogus turi laisvų lėšų, jam dažnai kyla pagunda palošti. Todėl svarbu bent jau pradžioje, kad turimi pinigai nebūtų paskata lošti. Pavyzdžiui, galima gaunamas pajamas, turimus pinigus perleisti artimam žmogui ir imti tik po dalį savo reikmėms.
Pasak specialistės, naudinga susirasti savitarpio paramos grupę, sustiprinti savo palaikymo tinklą, nes kovoti su priklausomybe be palaikymo labai sunku. Todėl ieškoti žmonių, kurie tave supras, turėti bendrų veiklų su jais. Taip pat reikia proaktyviai ieškoti sau užimtumo, kad nebūtų nuobodžiavimo, ar vienišumo jausmo, mokytis nemalonius jausmus malšinti sveikesniais būdais, pavyzdžiui, mankšta, sportas, laikas su draugais, teatras ir pan. Ir aišku, psichoterapija - labai svarbu suprasti priežastis, kas būtent yra, kad šiuo būdu sprendžia savo vidinį skausmą, ir kas tas skausmas yra.
Živilė Daunoravičienė sako, kad psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo azartinių žaidimų priklausomybę. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius. Pasak jos, taip pat padeda grupinė terapija ir įvairios palaikymo grupės: Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties. Tokios grupės gali būti vadovaujamos profesionalių terapeutų arba būti savanoriškos.
Viktor Tarasevič teigimu, veiksmingiausi būdai yra, kognityvinė-elgesio terapija, schemų terapija, mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas). Tai yra metodai, leidžiantis tvarkytis su klaidingų mąstymu, keisti savo mintys, stiprinti impulsų kontrole, labiau suprasti savo disfunkcines schemas bei hiperkompensacinį mechanizmą.
Anot Ž. Daunoravičienės, kai nepadeda ar netinka terapija, gali būti taikomas medicininis gydymas: tai - gydymas vaistų pagalba, ypač jei žaidimų priklausomybė yra susijusi su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimai.
Emocinės Paramos Svarba
Įvairios gyvenimiškos situacijos gali sukelti psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų. Emociniai sunkumai ir iššūkiai yra natūrali kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu nepamiršti, kad emocines, kaip ir bet kurias kitas, problemas reikia vertinti rimtai, ieškoti būdų, kaip sau padėti.
Psichologinis konsultavimas yra procesas, kurio metu kvalifikuotas psichologas arba psichoterapeutas teikia emocinę ir psichologinę paramą asmenims, siekiant padėti jiems suprasti ir įveikti problemas, įgyti naujų įgūdžių bei gerinti jų gyvenimo kokybę. Tai skirta žmonėms, neturintiems kliniškai apibūdinamų psichologinių sutrikimų, susiduriantiems su kasdienio gyvenimo sunkumais ir ieškantiems psichologinės pagalbos.
Psichologinis konsultavimas orientuojasi į kliniškai sveiką asmenybę, tai yra žmogų, susiduriantį su kasdienio gyvenimo sukeliamais psichologiniais sunkumais ir problemomis, pvz., darbo iššūkiai, nepasitenkinimas darbu, pablogėję santykiai su bendradarbiais, pavaldiniais ar vadovais, bedarbystė ir pan., santuokos ir šeimos, pasitikėjimo savimi, savigarbos stoka, sunkumai priimant sprendimus, užmezgant ir palaikant tarpasmeninius santykius, įvairūs konfliktai, sunkiai sprendžiamos egzistencijos ir kitos situacijos.
Psichologinės Pagalbos Rūšys
Psichologinė pagalba gali būti įvairių formų, priklausomai nuo poreikių ir situacijos:
- Individualios konsultacijos: pokalbiai su psichologu ar psichoterapeutu, skirti asmeninių problemų nagrinėjimui ir sprendimų paieškai.
- Šeimos konsultacijos: skirtos šeimoms, norinčioms pagerinti santykius, spręsti konfliktus ir stiprinti tarpusavio ryšį.
- Porų terapija: padeda poroms spręsti nesusikalbėjimo problemas, analizuoti bendravimo būdus ir kurti efektyvesnius santykius.
- Grupės terapija: suteikia galimybę dalintis patirtimi su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus, ir gauti palaikymą.
- Dailės terapija: naudoja menines priemones (piešimą, tapymą, lipdymą) kaip raiškos ir bendravimo būdą, padeda išreikšti jausmus ir emocijas.
Kur Kreiptis Psichologinės Pagalbos Lietuvoje
Lietuvoje yra įvairių įstaigų ir specialistų, teikiančių psichologinę pagalbą.
- Emocinės paramos tarnybos: Teikia anoniminę pagalbą telefonu ar internetu.
- Psichikos sveikatos centrai (PSC): Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centruose.
- Visuomenės sveikatos biurai: Teikia nemokamas psichologo konsultacijas, organizuoja streso ir emocijų valdymo užsiėmimus grupėse, vykdo savitarpio paramos grupių veiklą.
- Gydytojo psichiatro konsultacija: Jeigu situacija užsitęsusi, jaučiate simptomus, kurie trukdo gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, mokytis, jaučiate, kad pasikeitė jūsų elgesys, jums reiktų kreiptis konsultacijos į gydytoją psichiatrą.
- Bendrasis pagalbos telefonas 112: Esant ūmiai būklei ar savižudybės grėsmei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
- Psichologinių krizių pagalbos centras ir mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos: Teikia nemokamą pagalbą nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei.
- Dienos stacionaras: Taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas).
- Medicininė reabilitacija: Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).
- Vilniaus universiteto psichologinės konsultacijos: Vilniaus universiteto studentai (-ės) bei darbuotojai (-os) gali registruotis individualioms ir grupinėms psichologinėms konsultacijoms, kurias teikia kvalifikuoti psichologai (-ės) ir psichoterapeutai (-ės).
Kaip Vyksta Psichologinis Konsultavimas
Psichologinis konsultavimas apima problemos atpažinimą, įsivardijimą ir ištyrimą. Po to seka problemos sprendimų paieškos. Psichologas su klientu susitinka nuo kelių iki keliolikos kartų. Konsultacijų metu klientas yra skatinamas analizuoti, tyrinėti save, mokytis naujai elgtis. Pagrindinis vaidmuo atitenka klientui.
- Suaugusiųjų psichologinis konsultavimas: Ši paslauga skirta suaugusiems žmonėms, norintiems įveikti iškilusius sunkumus jų gyvenimo esamose situacijose bei išmokti savarankiškai tvarkytis su panašiomis problemomis ateityje.
- Vaikų psichologinis konsultavimas: Pagalbos dažniausiai ieško ne pats vaikas, o vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai), kurie skundžiasi nerimą keliančiu vaiko elgesiu.
- Šeimos konsultavimas: Problemos daug greičiau atsiskleidžia, kai psichologo kabinete susirenka visa šeima.
- Porų terapija: Analizuojami įprasti porų bendravimo būdai, kurie keičiami efektyvesniais.
- Dailės terapija: Meninės priemonės naudojamos kaip pirminis raiškos ir bendravimo būdas.
tags: #emocine #parama #priklausomybes #turintiems #zmonems