Psichikos ligos dažnai apriboja žmogaus gebėjimą kritiškai įvertinti savo būklę ar prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, todėl kreipimasis į gydymo įstaigą tampa dar sudėtingesnis. Šiame straipsnyje nagrinėjame disociacinę fugą, retą psichikos sutrikimą, kuris gali apversti žmogaus gyvenimą aukštyn kojomis.
Kas yra disociacinė fuga?
Disociacinė fuga yra reta psichinė būklė, kuriai būdingas staigus ir netikėtas asmens tapatybės praradimas, dažnai lydimas kelionės ar pabėgimo iš namų. Žmonės, kenčiantys nuo disociacinės fugos, gali prarasti atmintį apie savo praeitį ir susikurti naują tapatybę, kartais net nesuvokdami, kad tai vyksta.
Disociacija - procesas, kai žmogaus asmenybė skyla arba atsiskiria nuo ankstesnių išgyvenimų, jausmų, minčių. Disociaciniai sutrikimai apima normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimus. Simptomai gali gana greitai keistis, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Disociacinės fugos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos atsiranda po sunkių psichologinių traumų, tokių kaip patirtas smurtas, seksualinis išnaudojimas ar kitos stresinės situacijos. Intensyvi emocinė įtampa arba didelis stresas, susijęs su gyvenimo pokyčiais, tokiais kaip skyrybos ar artimo žmogaus netekimas, taip pat gali sukelti šią ligą.
Simptomai ir požymiai
Sergantis psichikos liga žmogus dažnai negali kritiškai įvertinti savo būklės ar atsakyti už savo veiksmus, juo labiau kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Žmonės, kurie planuoja pasitraukti iš gyvenimo, dažniausiai tam ruošiasi ir mums palieka tam tikrus netiesioginius „signalus“. Kai kuriuos iš jų, kaip pavyzdžius, pateikiame lentelėje:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
| Verbalinės (žodinės) reakcijos | Elgesio reakcijos |
|---|---|
| „Greitai bus nebesvarbu“ | Pvz., savo turto išdalinimas |
| „Geriau, kai manęs nėra“ | Raštelis apie savižudybę |
| „Pasaulis būtų be manęs tobulesnis“ | Gali būti fizinių simptomų, atsiradusių ne dėl apibrėžtų medicininių priežasčių. Gali įsigyti ginklų, nuodų ar virvių |
| „Daugiau nebeištversiu“ | Nesilaiko vaistų vartojimo režimo, kaupia medikamentus ar narkotikus, kuriuos galėtų panaudoti, kad perdozuotų |
| „Vis tiek aš niekam tikęs“ | Pakartotiniai piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais atkryčiai |
| „Aš jiems parodysiu“ | Rizikingas elgesys, pvz., vairavimas dideliu greičiu, klajojimas pavojingose miesto vietose be tikslo, taip pat lankymasis izoliuotose ar pavojingose vietose, pvz., ant aukštų pastatų, tiltų |
| „Aš nežinau, kaip jaučiuosi“ | Nuotaikos pokyčiai su irzlumo ir pykčio protrūkiais |
Klinika: Pagrindiniai ūminio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti simptomai, atsirandantys per 1 mėnesį po išgyventos psichiką traumavusios situacijos. Trunka ~ 2 dienas, bet ne ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio. Jeigu simptomai trunka ilgiau- potrauminio streso diagnozė.
Disociacinė fuga gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:
- Staigus tapatybės praradimas: Asmuo negali prisiminti savo vardo, šeimos ar kitos svarbios informacijos apie save.
- Kelionės ar klaidžiojimas: Asmuo gali netikėtai išvykti iš namų ir keliauti į kitą vietą, dažnai neplanuotai.
- Naujos tapatybės sukūrimas: Asmuo gali priimti naują vardą, profesiją ar gyvenimo būdą, kuris visiškai skiriasi nuo jo ankstesniojo.
- Amnzija: Asmuo negali prisiminti įvykių, vykusių fugos metu.
- Sumišimas: Asmuo gali būti dezorientuotas ir nesuvokti savo aplinkos.
- Distresas: Asmuo gali jausti nerimą, depresiją ar kitus neigiamus jausmus.
Diagnostika
Disociacinės fugos diagnozė remiasi klinikiniu įvertinimu ir psichologiniu vertinimu. Gydytojai dažnai atlieka psichologinius testus, kad nustatytų disociacijos lygį ir atskirtų disociacinę fugą nuo kitų psichinių sutrikimų.
Gydymas
Disociacinės fugos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra dažniausiai naudojama gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir apdoroti savo traumas. Taip pat gali būti taikoma grupinė terapija, kurioje asmenys gali dalintis savo patirtimi su kitais, patiriančiais panašius išgyvenimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar nerimo mažinantys vaistai, gali būti skiriami, jei yra papildomų psichikos sveikatos sutrikimų.
Disociaciniai sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Jei šie sutrikimai tęsiasi vaikystei pasibaigus, arba pirmą kartą pasireiškia suaugusiam, abu šie sutrikimai dažnai turi ryšį su rimtomis psichologinėmis problemomis; be to, sutrikimai gali pirmą kartą pasireikšti ir senyvame amžiuje ar ankstyvose demencijos stadijose.
Smegenų veikla ir disociacija
Disociacinė fuga yra psichinė liga, kuri susijusi su žmogaus smegenų funkcijomis, ypač tomis, kurios atsakingos už atmintį ir tapatybę. Ši liga paveikia centrinę nervų sistemą, kurioje vyksta sudėtingi procesai, susiję su emocijomis, atmintimi ir elgesiu. Pagrindinės smegenų sritys, susijusios su disociacija, yra hipokampas, kuris dalyvauja atminties formavime, ir priekinė žievė, atsakinga už sudėtingus kognityvinius procesus.
Disociacinė fuga ir kitos psichikos ligos
Svarbu atskirti disociacinę fugą nuo kitų psichikos ligų, tokių kaip:
- Disociacinė tapatumo sutrikimas (daugialypė asmenybė): Šiam sutrikimui būdingas dviejų ar daugiau skirtingų tapatybių (arba „asmenybės būsenų“) egzistavimas.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Šis sutrikimas gali išsivystyti po traumuojančio įvykio ir pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant disociaciją.
- Depresija: Depresija gali sukelti atminties ir koncentracijos problemų, kurios gali būti painiojamos su disociacine fuga.
- Šizofrenija: Nors DID išlieka pripažintu sutrikimu DSM-V leidime, šiais laikais psichiatrai yra daug neryžtingesni ir atsargesni jį diagnozuodami, nes pripažįsta, kad daugelis DID simptomų sutampa su kitomis, dažniau pasitaikančiomis ligomis, įskaitant šizofreniją.
Savižudybės rizika
Tyrimai rodo, kad šį sutrikimą turintys žmonės žudosi arba žaloja save nepalyginamai dažniau. Kita iš priežasčių, kad žmogus, kuris patiria disociacinį asmenybės sutrikimą, taip pat gali lygiagrečiai patirti disociacinę fugą. Tai reiškia, kad kai esi kitoje asmenybėje, gali atsidurti visiškai kitoje vietoje. Tai yra labai traumuojanti patirtis.
Pagalba ir parama
Jeigu įtariate, kad jūs ar jūsų artimas žmogus kenčia nuo disociacinės fugos, svarbu kreiptis į specialistą. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
tags: #ar #fuga #yra #psichikos #sutrikimas