Kraujo tyrimai - vienas pagrindinių diagnostikos metodų, leidžiantis įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Tačiau, norint gauti tikslius ir patikimus rezultatus, svarbu žinoti, kas gali paveikti kraujo tyrimų rodiklius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas gali paveikti kraujo tyrimų rezultatus, ir pateiksime rekomendacijas, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimams.
Pasiruošimas kraujo tyrimams: ką reikia žinoti?
Prieš atliekant kraujo tyrimus, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų, kad rezultatai būtų kuo tikslesni. Kai kuriems kraujo tyrimams, pavyzdžiui, gliukozės tyrimui, lipidogramos (cholesterolio frakcijų tyrimui), kepenų fermento gamagliutamiltransferazės (GGT) tyrimui, kai kurių vitaminų (pvz., vitamino B12 tyrimui) ir kai kurių mineralų tyrimams (pvz., geležies tyrimui), būtina būti nevalgius.
Kodėl svarbu būti nevalgius?
Prieš minėtus tyrimus rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų, nes maisto medžiagos, patekusios į kraują, gali pakeisti ir iškreipti rezultatus.
Kokių dar apribojimų reikėtų laikytis?
- Alkoholis: Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus.
- Vitaminai ir papildai: Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus.
- Rūkymas: Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų, kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime.
- Kava ir žalioji arbata: Negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus. Ar galima gerti žaliąją arbatą? Geriausia pasitarti su gydytoju, nes žalioji arbata taip pat gali turėti įtakos kai kuriems rodikliams.
- Kramtomoji guma: Nekramtyti gumos prieš kraujo tyrimą.
Ką daryti prieš kraujo tyrimus?
Išgerti reguliariai vartojamus vaistus, pvz., vaistus nuo kraujo spaudimo, jei gydytojas nenurodė kitaip.
Fizinė veikla ir kraujo tyrimų rezultatai
Ar tyrimų (kraujo, kraujospūdžio) rodiklius gali paveikti fizinė veikla? Taip, kraujo spaudimą matuotis reikėtų ramybės būsenoje, 10 - 15 min. ramiai pasėdėjus. Prieš matuojantis kraujo spaudimą reikėtų palaukti bent 30 minučių po maisto, rūkymo, sporto, alkoholio, kofeino vartojimo.
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Kraujo spaudimo rezultatus taip pat veikia fizinė veikla, priklausomai nuo mūsų fizinio pasiruošimo, normalu, kad fizinės veiklos metu (bėjant, atliekant jėgos pratimus) sistolinis kraujo spaudimas padidėja net iki 150 - 160 mmHg. Fizinių pratimų dėka treniruojame savo širdį, geriname sveikatą, po fizinės veiklos praėjus kuriam laikui spaudimas normalizuojasi. Žinoma, jeigu turime kokių nors nusiskundimų dėl sveikatos, spaudimas padidėjęs ramybės būsenoje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei atlikti reikiamus tyrimus.
Streso įtaka kraujo tyrimų rezultatams
Jaučiamas stresas, nerimas taip pat veikia mūsų kraujo spaudimą, todėl normalu, kad jei nerimaujame, stresuojame jis bus didesnis negu įprastai. Stresas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams. Pavyzdžiui, jei žmogus yra įsitempęs ar pastaruoju metu išgyveno stiprų stresą, jo kraujyje gali sumažėti eozinofilų kiekis. Būna atvejų, kai šių ląstelių skaičius ir padidėja, bet nebūtinai tai rodys alergiją. Todėl kraujo tyrimų atsakymai turėtų būti vertinami pasigilinus į paciento savijautą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir kt.
Kaip stresas veikia organizmą?
Stresas - tai žmogaus psichologinės ir psichinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų visuma. Šiandien jis tapo nuolatiniu mūsų palydovu. Streso kaip natūralaus gyvenimo reiškinio išvengti neįmanoma. Dabartinis laikotarpis ypatingas tuo, kad gyvename lėtinio streso sąlygomis: šiuolaikinis žmogus nuolatos arba labai dažnai patiria nervinę, psichinę ir emocinę įtampą.
Nepaisant sąlygų, kurios sukelia stresą, žmogaus kūnas reaguoja vienodai: sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Minėta reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, sugrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai.
Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali nuteikti žmogų teigiamai, t. y. atpalaiduoti energiją norimiems rezultatams pasiekti, produktyviau dirbti ir kūrybiškai tobulėti. Sveikatos problemų kyla todėl, kad žmogus neskiria teigiamai veikiančio streso nuo sukeliančio ligą. Pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina psichiką ir organizmo imuninę sistemą, tampa įvairių ligų priežastimi.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Streso poveikis širdžiai ir kraujagyslėms
Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, sąlygoja trombų formavimąsi ar aterosklerotinės plokštelės plyšimą. Ūmus stresas tampa miokardo infarkto, stenokardijos priepuolio, hipertoninės krizės ar prieširdžių virpėjimo priežastimi. Mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, - pagrindinės koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys. Statistika byloja, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5-6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.
Kaip atsispirti stresui?
Streso kaip natūralaus gyvenimo reiškinio išvengti neįmanoma. Tačiau neigiamą poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi fizinė veikla. Visos minėtos priemonės padeda įjungti organizmo susireguliavimo mechanizmą, sumažinti fizines, psichines ir dvasines reakcijas į aplinką.
Emociškai slegiančias mintis valdyti galima ir kitaip būdais: skiriant laiko šeimai ir draugams, pasirūpinant miego higiena ir 7-9 valandas trunkančiu naktiniu poilsiu, į gyvenimą žvelgiant pozityviai, atliekant atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimus su muzika bei užsiimant veiklomis, kurios teikia džiaugsmą.
Pagrindiniai kraujo tyrimų rodikliai
Kraujo tyrimai parodo daug rodiklių. Štai keletas pagrindinių:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT): Tai pats pirmasis tyrimas, kuris atliekamas, norint įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda atskirti, kokia infekcija - bakterinės ar virusinės kilmės - asmuo serga, ar turi kokių nors patologijų ir pan. Kai kalbame apie bendrą, arba pilną, kraujo tyrimą, turime omenyje kraujo ląstelių sudėtį: leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), hemoglobino kiekį kraujyje ir trombocitus - plokšteles, kurios sąlygoja kraujo krešulio susidarymą.
- Leukocitai: Esant infekcijai, pasikeičia baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis kraujyje (sumažėja arba padidėja). Pagal leukocitų (neutrofilų, limfocitų, monocitų) pakitimus kraujyje gydytojas priima sprendimą, ar daugiau duomenų yra apie infekcinę virusinę, ar infekcinę bakterinę ligą, taip pat vertina, kokio stiprumo yra infekcija ir kaip į ją reaguoja kraujas.
- Hemoglobinas: Vyrams - 130‒160 g/l, moterims - 120‒150 g/l. Vertindami raudonąjį kraują, matome, ar nėra mažakraujystės arba anemijos, kuri gali būti įvairios kilmės: geležies stokos, folio rūgšties stokos, vitamino B12 stokos ir kt.
- Trombocitai: Tai kraujo plokštelės, kurios sudaro krešulį ir sustabdo kraujavimą.
- TTH (tireotropinis hormonas): Įvertinti skydliaukės funkciją.
- ŠF (šarminė fosfatazė): Įvertinti kepenų, inkstų funkciją ir sutrikimus, gali rodyti tulžies nutekėjimo sutrikimus ir uždegimą, akmenligę, kepenų cirozę, taip pat kauluose vykstančius procesus.
- Lipidograma: Grupė tyrimų, kuri padeda įvertinti širdies ligų riziką. Svarbiausi yra:
- MTL (mažo tankio lipoproteinai): "Blogasis" cholesterolis.
- DTL (didelio tankio lipoproteinai): "Gerasis" cholesterolis.
- Šlapimo rūgštis: Įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir gydymo efektyvumą.
- Vėžio žymenys: Tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio lastelės. Šie žymenys gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių. Sveiko žmogaus organizme taip pat gali būti nustatomi nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Taip pat sergančių onkologinėmis ligomis vėžio žymenų kiekis gali būti normos ribose. Taigi šie rodikliai nėra specifiški, onkologines ligas galima tik įtarti, bet tiksliai diagnozei reikalinga atlikti išsamesnius tyrimus.
Ką daryti, jei kraujo tyrimų rodikliai blogesni už normas?
Kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos. Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų. Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Vitaminas D yra svarbus, nes veikia mūsų nuotaiką, energijos kiekį, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją, rečiau sergama įvairiomis infekcijomis ir mažina uždegiminius procesus mūsų organizme (mažina autoimuninių ligų riziką, antro tipo cukrinio diabeto riziką, širdies ligų riziką). Natūraliai vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams. Vitamino D gamyba odoje mažėja su amžiumi, beje žmonėms, kurių oda tamsesnė reikia daugiau saulės spindulių, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis. Kitas vitamino D šaltinis yra maistas.
Potrauminio streso sindromas ir kraujo tyrimai
Mokslininkai teigia, kad potrauminio streso sutrikimus gali diagnozuoti tirdami kraujo mėginius. Neseniai pasiektas proveržis potrauminio streso sindromo tyrimų srityje atskleidė, kad kraujo tyrimu galima nustatyti keturis su šia liga susijusius biomarkerius. Šis atradimas turi didelę reikšmę, nes gali padėti laiku nustatyti ligą ir įvertinti nuo PTSS kenčiančius asmenis, o tai leistų anksti įsikišti ir galbūt net užkirsti kelią šiam sutrikimui.
Kaip kraujo tyrimai gali padėti diagnozuoti PTSS?
Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus keturių biomarkerių skirtumus tarp asmenų, sergančių PTSS arba potrauminio streso sutrikimu žemiau slenksčio, ir asmenų, pasižyminčių dideliu atsparumu. Konkrečiai, asmenų, sergančių PTSS, glikolitinis santykis buvo gerokai didesnis, o arginino kiekis mažesnis, palyginti su didesniu atsparumu pasižyminčiais asmenimis.
Be to, asmenims, sergantiems PTSS, buvo būdingas mažesnis serotonino kiekis ir didesnis glutamato kiekis nei asmenims, pasižymintiems didesniu atsparumu, ir asmenims, neturintiems PTSS. Šios sąsajos išliko reikšmingos net ir atsižvelgus į kitus kintamuosius, tokius kaip lytis, amžius, kūno masės indeksas, rūkymo įpročiai ir kofeino vartojimas.