Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai ne tik nuolatinis liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir kompleksinė būklė, kuri gali turėti įtakos įvairiems žmogaus gyvenimo aspektams, įskaitant ir fizinę sveikatą. Vienas iš dažnai pasitaikančių, bet ne visada pripažįstamų depresijos simptomų yra pilvo skausmas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip depresija gali sukelti pilvo skausmą, kokie yra susiję mechanizmai ir kaip galima valdyti šią problemą.
Kas Yra Depresija?
Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Dažni Depresijos Simptomai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai - tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Ryšys Tarp Depresijos ir Pilvo Skausmo
Ryšys tarp psichikos ir fizinės sveikatos yra sudėtingas ir glaudus. Dažnai girdima, kad visos ligos pirmiausia prasideda galvoje. Ir nors šią mintį būtų galima nuleisti juokais, visgi specialistai tvirtina - mūsų kūnas ir emocijos iš tiesų yra glaudžiai susijusios. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė pasakoja apie tai, kaip atskirti, kada vertėtų problemos ieškoti pas šeimos gydytoją ar kitą medicinos specialistą, o kada laikas praverti psichologo ar psichiatro kabineto duris.
Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių: „psyche“ - siela, „somos“ - kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai (kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių), jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. „Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais, - pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė. - Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad žmogaus kūnas ir psichika išlieka sveiki. Ar tikrai varginantys skrandžio skausmai reiškia tik virškinamojo trakto sutrikimus?
Paprastai žmonės, pajutę tam tikrus kūno simptomus, konsultuojasi su bendrosios praktikos gydytojais ar gydytojais specialistais, jiems atliekama daug ir įvairių tyrimų. Dažnai jokių sutrikimų nerandama. Tačiau pasitaiko atvejų, kai aptinkami vienokie ar kitokie pakitimai, kurie gali būti susiję su žmogų varginančiais simptomais. Pradedamas gydymas, kuris, deja, ne visuomet būna sėkmingas.
Pasak psichiatrės Aušros Stankūnienės, tenka sutikti klientų, kurie nudžiunga, kai po daugelio tyrimų jiems patvirtinamas koks nors somatinis sutrikimas. „Čia galima įžvelgti kelias problemas. Viena vertus, gydytojai neretai vadovaujasi biomedicinine ligų samprata, nes iki šiol labai trūksta vieningo požiūrio į žmogų - kūnas vis dar dažnai atskiriamas nuo psichikos. Tačiau yra ir kita problema, kai pacientas nepripažįsta, kad jo jaučiami kūno pojūčiai gali būti susiję su psichologinėmis problemomis. Psichiatrai, psichoterapeutai paprastai rekomenduoja iš pradžių pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, atlikti reikalingus tyrimus, kad tikrai būtų atmestos galimos kūno ligos, ir tik šių ligų nepatvirtinus skiriamas konkretaus psichikos sutrikimo gydymas.
Specialistė tikina - iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. „Savo praktikoje dažniausiai susiduriu su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta, jog netrukus jį ištiks infarktas. Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinamojo trakto ligas. Tačiau būna labai įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą, - pasakoja psichiatrė. - Reikia prisiminti, kad dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai konsultavęs gydytojas pacientui pasako, kad jis sveikas, kad jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais, medicina. „Manau, kad kiekvienas esame tai patyrę, - sako psichiatrė A. Stankūnienė. - Pabandykime prisiminti, ar nėra taip buvę, kad prieš egzaminą, atsakingą pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje jautėme nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą, gniutulo jausmą gerklėje ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, viskas gerai. Tai net padeda mums išlaikyti blaivų mąstymą, gebėti susikaupti, mes lyg nustumiame jausmus, „atiduodame“ juos kūnui. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi jau ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai. Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, nuolatinės įtampos sukeltas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lydimas kitų veiksnių, gali reikšmingai padėti vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios galiausiai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
„Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie, kaip paaiškėja per pokalbį, tik streso metu pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas“, - sako specialistė.
Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. Anot psichiatrės, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. „Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, pavyzdžiui, po vieną, kitą dieną pridėjus prie išeiginių, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka. Jei tikslas yra būti „geriausiam“, „padaryti idealiai“, žinoma, kad patirsime nusivylimą - būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma, nes niekas išties nežino, kas yra tas „idealiai“ ar su kuo tą „geriausiai“ palyginti. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai yra neįsisąmoninti, o juos jaučiantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti, suprasti savo jausmų.
Psichosomatiniai Simptomai
Depresija gali pasireikšti ne tik psichologiniais, bet ir fiziniais simptomais, tokiais kaip:
- Lėtinis pilvo skausmas
- Virškinimo sutrikimai (pvz., viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas)
- Pykinimas
- Apetito pokyčiai
- Nuovargis ir silpnumas
Kaip Depresija Veikia Virškinimo Sistemą?
Yra keletas mechanizmų, per kuriuos depresija gali sukelti pilvo skausmą:
- Stresas ir nervų sistema: Depresija sukelia stresą, kuris aktyvuoja organizmo streso atsaką. Tai gali paveikti virškinimo sistemą, sukelti raumenų spazmus žarnyne ir padidinti skausmo suvokimą.
- Neurotransmiterių disbalansas: Depresija yra susijusi su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, disbalansu smegenyse. Šie neurotransmiteriai taip pat svarbūs virškinimo sistemos veiklai reguliuoti.
- Uždegimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad depresija gali būti susijusi su padidėjusiu uždegimu organizme, kuris gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti pilvo skausmą.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Tai yra ekstremaliausias sutrikimų tipas - dėl susilpnėjusio imuniteto būdingos uždegiminės žarnyno ligos, pvz., opinis kolitas, krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas. Visus šiuos sutrikimus sukelia maisto netoleravimas ar net alergija jam, ypač glitimas ar pieno produktai.
- Žarnyno mikrobiomo pokyčiai: Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonių, kurie serga DŽS - žarnyno bakterijų sudėtis gali būti kitokia nei sveikų žmonių.
Dirgliosios Žarnos Sindromas (DŽS) ir Depresija
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - viena iš labiausiai paplitusių virškinimo trakto funkcinių sutrikimų, kuris paveikia apie 10-15 % pasaulio gyventojų. Ši būklė nėra susijusi su organiniais pokyčiais ar patologiniais pažeidimais žarnyne, tačiau jos simptomai, pavyzdžiui pilvo skausmas, pūtimas ir tuštinimosi sutrikimai - gali reikšmingai sumažinti gyvenimo kokybę. Dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, diskomfortu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu ar jų kaita. Šie simptomai dažnai siejami su tuštinimosi pokyčiais - skausmas gali sumažėti arba padidėti po tuštinimosi, o išmatų konsistencija ir dažnis gali keistis. Daugelis pacientų taip pat praneša apie pilvo pūtimą, gurguliavimą ir nevisiško išsituštinimo jausmą. Poveikis gyvenimo kokybei gali būti reikšmingas. JAV atlikti tyrimai rodo, kad iki 40 % pacientų su DŽS jaučia didelį stresą dėl nenuspėjamų simptomų, o maždaug 30 % informuoja, kad ši būklė riboja jų socialinę, darbinę ir kasdieninę veiklą.
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
DŽS ir depresija dažnai pasireiškia kartu. Žmonės, sergantys depresija, turi didesnę riziką susirgti DŽS, ir atvirkščiai. Tai gali būti susiję su tuo, kad depresija ir DŽS veikia tuos pačius mechanizmus, tokius kaip streso atsakas, neurotransmiterių disbalansas ir uždegimas.
DŽS Simptomai
Dirgliosios žarnos sindromo (sutrumpintai vadinamas DŽS), niekaip nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis, nors iš pirmo žvilgsnio simptomai gali suklaidinti. Pilvo skausmas, pūtimas, sutrikęs tuštinimasis - pagrindiniai negalavimai, kuriuos sukelia dirgliosios žarnos sindromas. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, ir tęsiasi bent tris mėnesius, mažiausiai tris dienas per mėnesį, tikėtina, kad turite šį lėtinį žarnyno veiklos sutrikimą.
DŽS Priežastys
Nors ligos priežasčių mokslininkams iki šiol nepavyksta iki galo išsiaiškinti, manoma, kad įtakos ligos pradžiai ir progresavimui turi psichologinės problemos. Įtampa, stresas, diskomfortas, patirtos psichologinės traumos ar depresija sutrikdo nervų sistemą, o tai lemia pakitusią virškinamojo trakto veiklą.
Veiksniai, Galimai Prisidedantys Prie Dirgliosios Žarnos Sindromo Atsiradimo:
- Sutrikusi nervų sistema.
- Raumenų sutrikimai žarnyne arba žarnyno motorika.
- Infekcija.
- Žarnyno uždegimas.
- Vaistai sukelia žarnyno floros pakitimus, gali dirginti gleivinę ir sukelti kitus pakitimus, todėl gali pasirodyti ir pirmieji DŽS simptomai.
- Mitybos sutrikimai. Maisto netoleravimai (laktozė, gliutenas ir kt.), alergijos taip pat gali prisidėti prie simptomų pasunkėjimo.
Kaip Diagnozuojamas DŽS?
Deja, bet specialaus ir konkretaus vieno tyrimo, galinčio patvirtinti dirgliosios žarnos sindromo diagnozę, nėra, tad labai svarbus paciento įsitraukimas ir savo būklės stebėjimas, padedantis gydytojui susidaryti išsamesnį vaizdą apie paciento būklę. Kartu, taikomi keli metodai, leidžiantys nustatyti DŽS diagnozę ir sindromo tipą.
- Romos kriterijai.
- Dirgliosios žarnos sindromo tipas - galimi trys tipai. Priklausomai nuo to, kuris simptomas yra vyraujantis, nustatomas vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu.
- Kalprotektino tyrimas, laktoferino tyrimas arba bendrai - išmatų tyrimai.
DŽS Gydymas
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas turi būti parinktas individualiai, kiekvienam pacientui pritaikant asmeniškai ne tik pagal jo simptomus, bet ir gyvenimo būdą. Dažnu atveju pasitaiko ir gretutinių sveikatos sutrikimų, todėl būtina apsilankyti ir pas kitus sveikatos specialistus, bei į sindromo gydymą pažiūrėti plačiau.
- Žarnų spazmus atpalaiduojantys vaistai.
- Gerosios bakterijos ir probiotikai.
- Nervų sistemą balansuojantys vaistai.
- Subalansuota mityba ir streso mažinimas.
Kiti Potencialūs Pilvo Skausmo Sukėlėjai
Svarbu atsiminti, kad pilvo skausmas gali turėti ir kitų priežasčių, nesusijusių su depresija. Tai gali būti:
- Mitybos problemos: Maisto netoleravimas, alergijos, netinkama mityba.
- Infekcijos: Virškinimo trakto infekcijos, parazitai.
- Uždegiminės ligos: Krono liga, opinis kolitas.
- Kitos medicininės priežastys: Apendicitas, tulžies akmenys, inkstų akmenys.
- Miofascijinis pilvo skausmas: Miofascijinis pilvo skausmas - tai skausmo sindromas, atsirandantis dėl pilvo raumenų ar juos supančių fascijų (plono jungiamojo audinio, dengiančio raumenis) dirginimo, įtampos ar pažeidimo. Šis skausmas dažnai siejamas su trigeriniais taškais - jautriais, įsitempusiais raumenų mazgeliais, kurie gali sukelti skausmą tiek vietoje, tiek plisti į kitas kūno dalis, pvz., nugarą ar dubens sritį.
Kaip Sau Padėti?
Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu.
- Darbas su streso šaltiniais: Jeigu jūsų žarnynas sutrinka dėl streso, turite vengti kofeino, alkoholio, cukraus ir grūdų, kurie sukelia uždegiminį atsaką žarnyne.
- Mityba: Pirma, pasak profesoriaus, reikia pašalinti visus dirginančius produktus, nes šie ilgainiui gali sukelti problemų, tokių kaip egzema, artritas, depresija, nerimas ir lėtinis nuovargis. O gydymas labai paprastas - dėl susilpnėjusio imuniteto sutrikusiam žarnynui puikiai tiks kaulų sultinys ir sveiki riebalai, pvz., kokosų ir alyvuogių aliejus.
- Sveiki mitybos įpročiai: Venkite persivalgymo - mažiau maisto vienu metu sumažina žarnyno apkrovą. Vartokite mažiau gazuotų gėrimų ir dirbtinių saldiklių. Maistą kramtykite iš lėto ir kruopščiai, kad sumažintumėte oro nurijimą. Venkite greito maisto ir apdorotų produktų vartojimo.
- Reguliari fizinė veikla: Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, kasdienė mankšta ar lengvas vaikščiojimas po valgio, skatina žarnyno peristaltiką ir mažina dujų kaupimąsi.
- Streso valdymas: Praktikuokite stresą mažinančius metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas, joga ar meditacija. Užtikrinkite tinkamą poilsį ir kokybišką miegą.
- Probiotikų vartojimas: Probiotikai gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, ypač jei pūtimas susijęs su disbioze.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei jaučiate nuolatinį pilvo skausmą, ypač jei jis lydimas šių simptomų:
- Kraujas išmatose
- Svorio kritimas
- Nuolatinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Stiprus pilvo skausmas
- Karščiavimas
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei jaučiate depresijos simptomus, kurie trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui.
Gydymo Strategijos
Gydymas apima mitybos korekciją. Iš raciono pašalinami maisto produktai, kurie gali sukelti vidurių pūtimą, tokie kaip ankštiniai, laktozė ar glitimas. Taip pat gali būti padidinamas skaidulų kiekis mityboje (jei problema susijusi su vidurių užkietėjimu). Gydymui taip pat gali būti skiriami probiotikai, kurie padeda atkurti žarnyno mikroflorą bei nereceptiniai vaistai nuo pilvo pūtimo, pavyzdžiui, simetikonas. Be to, naudinga gali būti ir reguliari mankšta, kuri pagerina žarnyno judrumą. O jei pilvo pūtimas susijęs su stresu ar emocine būsena, gali padėti streso valdymo technikos, meditacija ar psichologo konsultacijos.
Depresijos Gydymas
Svarbiausia yra gydyti pagrindinę depresijos priežastį. Gydymas gali apimti:
- Psichoterapiją: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos gali padėti išmokti įveikti stresą ir valdyti emocijas.
- Medikamentus: Antidepresantai gali padėti atkurti neurotransmiterių balansą smegenyse.
- Gyvenimo būdo pokyčius: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti pilvo skausmą.
Pilvo Skausmo Valdymas
Be depresijos gydymo, svarbu valdyti ir pilvo skausmą. Tai gali apimti:
- Mitybos pokyčius: Vengti maisto produktų, kurie sukelia pilvo skausmą.
- Vaistus: Vaistai nuo spazmų, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo.
- Alternatyvius gydymo metodus: Akupunktūra, masažas, joga.