Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Ši liga gali paveikti kiekvieną iš mūsų, todėl svarbu suprasti, kaip elgtis, kai artimas žmogus serga depresija, ypač kai tai susiję su meilės santykiais.
Įžanga
Šiame straipsnyje siekiama aptarti, kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi meilės santykiuose, kaip jam padėti ir nepakenkti. Remiantis psichologų ir žmonių, išgyvenusių depresiją, patirtimi, pateikiami patarimai, kaip palaikyti artimąjį, išvengti klaidų ir pasirūpinti savimi.
Depresijos Simptomai ir Priežastys
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Taip pat biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos. Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Kaip Palaikyti Depresija Sergantį Žmogų Meilės Santykiuose
Kai artimas žmogus serga depresija, svarbu būti šalia ir palaikyti, tačiau reikia žinoti, kaip tai daryti tinkamai. Pateikiame keletą patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje:
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Būkite šalia ir išklausykite
Nevenkite depresija sergančio artimojo. Užuot atsiriboję, puolę spręsti kito bėdas, patarinėję, smerkę ar teisę tiesiog klausykitės, ką jums bando pasakyti. Kartais užtenka, kad tiesiog išklausytumėte, tyliai pabūtumėte šalia ar pasakytumėte „tu man labai rūpi“. Nekritikuokite ir nesmerkite. Nesakykite „tu turėtum būti optimistiškesnis“ ar „tu viską išsigalvoji“ - tarsi depresiją būtų galima pasirinkti. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus „į viską taip jautriai reaguoja“ sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save. Depresija nėra būdo bruožas, jautrumas ar silpnumas - depresija liga, kurios asmuo negali tiesiog imti ir suvaldyti.
Venkite patarimų ir moralizavimo
Tikrai nepadėsite savo artimajam sakydami „atsipeikėk“, „visiems kartais būna sunku“ , „aš tau niekuo negaliu padėti, kapstykis pats/pati“, „kiti žmonės kaip žmonės, o kas tau negerai?“, „kodėl tau negerėja?“, „kiti turi daug rimtesnių problemų ir susitvarko“ ar „tiek visko gyvenime turi, tai kaip tu gali norėti mirti“ ir t.t. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų „pamokymo“ žmogus pasveiks. Vietoj to verčiau rūpimam žmogui pasakykite: „Tu nesi vienas(-a), aš tave palaikau“, „tau gali būti sunku tuo dabar patikėti, bet tai, kaip tu jautiesi, pasikeis“, „aš gal ne visai suprantu, kaip tu jautiesi, bet aš noriu tau padėti ir tave palaikyti, tu man rūpi“, „tu man svarbus(-i)“.
Palaikykite medicininius sprendimus
Nesivelkite į ginčus, reikia ar nereikia gerti vaistus - jei depresija sergantis žmogus yra suaugęs ir jūsų patarimo dėl vaistų neprašo, nepriiminėkite sprendimų už jį/ją, tai paties žmogaus ir jo gydytojų reikalas. Tačiau jei jau žmogus apsisprendė gerti antidepresantus, juos svarbu vartoti reguliariai. Tad jei pastebite, kad asmuo vaistus vartoja nereguliariai, galite paklausti, ar jis/ji jau šiandien išgėrė tabletę. Be to, jei jūsų artimasis sako, kad nuo vaistų jaučiasi „keistai“, vaistai „neveikia“ ar kaip tik „per stiprūs“, galite padrąsinti artimąjį kreiptis į medikus vaistų pareguliavimui. Tačiau savaime suprantama, kad aktyviau reikėtų įsikišti tais atvejais, kai yra tikimybė, kad asmuo gali pakenkti sau ar kitiems - tada reikėtų skubiai ieškoti pagalbos.
Skatinkite psichoterapiją
Jei artimajam nedrąsu, galite jį/ją pirmąjį kartą palydėti pas psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. Jei artimasis prašo ir sutinka - eikite į psichoterapiją kartu. Žinantis jūsų artimojo situacija psichologas ar psichoterapeutas padės jums geriau suprasti, kaip artimajam galite padėti, be to, paaiškins jums apie artimojo būklės progresą.
Stebėkite savižudybės ženklus
Ar artimasis kalba apie savižudybę, mirtį? Ar sako, kad nebeturi dėl ko gyventi? Ar turi savižudybės planą? Ar žaloja save? Ar dovanoja daiktus, atsisveikina su artimaisiais? Vienas iš požymių, kad asmuo gali planuoti nusižudyti yra staigus nuotaikos pakilimas ar pagerėjimas po labai sunkios depresijos. Jei baiminatės, kad jums brangus žmogus gali norėti nusižudyti, kalbėkitės apie tai - kad ir kaip būtų nedrąsu. Taip pat esant savižudybės rizikai kreipkitės pagalbos - į medikus, psichikos sveikatos centrus ar, esant realiai savižudybės grėsmei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Priminkite stiprybes ir palaikykite aktyvumą
Pakelkite sergančiojo(-iosios) pasitikėjimą savimi primindami jo/jos pasiekimus. Tiesa, kartais depresija sergantis asmuo gali reaguoti su liūdesiu - „taip, praeityje aš daug ką pajėgiau, o dabar nebegaliu“. Tokiu atveju galite atspindėti - „tu dabar sergi, ir darai tai, ką gali, o kai pasveiksi, galėsi daugiau“. Tai gali įkvėpti žmogui vilties. Kiek įmanoma skatinkite ir palaikykite nuo depresijos kenčiančio žmogaus fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, nes jo metu smegenyse išsiskiria tam tikri hormonai, didinantys laimės jausmą. Nereikia bėgti maratonų - pakvieskite kartu pasivaikščioti (nors trumpam) ar bent išeiti pasėdėti lauke ant suoliuko.
Išlaikykite ryšį ir būkite kantrūs
Ne visuomet galite palaikyti žmogų būdami šalia, bet galite išnaudoti technologijas. Žinutė ar laiškas gali praskaidrinti sergančiojo nuotaiką, o jei ir nepraskaidrins, tai bent parodys žmogui, kad apie jį galvojate ir nenorite, kad jis/ji dingtų iš jūsų gyvenimo. Stenkitės būti kantrus(-i): nuo depresijos nepasveikstama per dieną. Kai kurie žmonės kenčia mėnesių mėnesiais, o blogiausia, kad depresijos epizodai gali kartotis. Kartais gali ir patį gali apimti neviltis, kai artimas žmogus kenčia. Tačiau kantrybė ir ramus, nuoseklus artimojo palaikymas („aš palaikysiu tave tiek, kiek tau reikės“) gali stipriai prisidėti prie gijimo sėkmės. Tiesa, nereikėtų ir prarasti pozityvumo: daugeliu atveju esant depresijos epizodui padeda psichoterapija ir/ar antidepresantai. Taigi nepraraskite vilties, kad jūsų artimam žmogui bus geriau, nors kelias iki pagerėjimo gali būti ir labai nelengvas.
Kaip Nepakenkti Santykiuose su Depresija Sergančiu Žmogumi
Svarbu ne tik padėti, bet ir nepakenkti santykiuose su depresija sergančiu žmogumi. Štai keletas dalykų, kurių reikėtų vengti:
Neignoruokite savo poreikių
Neturėtumėte leisti, kad nukentėtų jūsų pačių sveikata ar asmeninis gyvenimas dėl to, kad artimas žmogus serga. Pasvarstykite ir aptarkite, kiek galite skirti laiko ir jėgų bei kuo galite padėti sergančiam depresija artimajam, kad apsisaugotumėte nuo perdegimo ir kad neprisikauptumėte neigiamų jausmų dėl to, kad tenka aukotis. Nebijokite kreiptis pagalbos į draugus ar net psichologus - jums irgi gali būti nelengva ir gali reikėti paramos.
Nenusiminkite, jei nesijaučiate galintys padėti
Atsidūręs šalia sergančiojo depresija žmogus gali mėginti prisiimti atsakomybę už jo vidinį pasaulį. Tokiu atveju dažnai neišvengiamai kyla kaltės ir nusivylimo jausmai, nes nepavyksta niekuo padėti. Tuo pačiu susiduriama ir su bejėgiškumu - artimieji yra bejėgiai pakeisti sergančiojo vidinį pasaulį. Tačiau svarbu suprasti, kad jūs nesate atsakingi už artimo žmogaus ligą. Viskas, ką galite padaryti, tai palaikyti, pasidalinti savo rūpesčiu ir pasiūlymais pradėti gydytis.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Nesiimkite "griežtos meilės" taktikos
Yra žmonių, kurie galvoja, kad depresija - silpnumas, kurį galima įveikti valios pastangomis ir norėdami, kad žmogus keistųsi, kaip „motyvacinę“ techniką naudoja ultimatumus („arba atsipeikėk, arba paliksiu tave“), ribų peržengimą (pvz., per prievartą verčia žmogų daryti tai, ko jis/ji nenori), nesikalbėjimą („kol tau nepraeis, aš su tavimi nešnekėsiu) ir pan. Toks emociniu smurtu atsiduodantis elgesys tik patvirtina depresija sergančiam žmogui, koks jis bevertis ir niekam tikęs ir tikrai nepadeda.
Kai Santykiai Virsta Vienpuse Meile
Laiško autorė susidūrė su situacija, kai depresija sergantis draugas pradėjo rodyti ne tik draugišką dėmesį, bet ir romantiškus jausmus, kurie yra vienpusiai. Tokiu atveju svarbu elgtis atsargiai ir atidžiai, kad neįskaudintumėte žmogaus ir nenustumtumėte jo į dar gilesnę duobę.
Būkite atviri ir sąžiningi
Svarbu pasikalbėti su draugu ir paaiškinti, kad šiuo metu nenorite pradėti romantinių santykių, bet esate nusiteikusi būti šalia kaip draugė. Renkantis žodžius svarbu atsižvelgti į draugo būseną, galbūt polinkį šiuo metu daug ką priimti itin asmeniškai, tačiau tiesos nesakymas man panašus į užglobojimą. Žmogiška ir suprantama, kad negalime įgyvendinti kiekvieno artimo žmogaus noro. Mes nesame (ir neprivalome būti) visagaliai.
Nustatykite ribas
Tu neprivalai būti jo mergina ar leistis liečiama kitaip, negu Tau norisi. Mano galva jam būtų pravartu žinoti, kad šiuo metu nenori pradėti romantinių santykių, bet esi nusiteikusi būti šalia kaip draugė. Svarbu nustatyti ribas ir aiškiai pasakyti, kas jums priimtina, o kas ne.
Pasikliaukite intuicija ir bendraukite
Svarstau, kas trukdo jo tiesiai pasiklausti - ko dabar iš manęs Tau reikėtų? Prisiminiau vieną pratimą, kurį dažnai atliekame per emocinės paramos teikimo mokymus. Užduotis yra vienam dalyviui sugalvoti žodį, o kitiems užduodant klausimus sužinoti, kokį žodį jis ar ji sugalvojo. Paprastai ne taip jau trumpai užtrunka, kol kas nors nutaria užduoti klausimą „Kokį žodį sugalvojai?“. O kartais po 10-15 min. tenka sustabdyti uždarų klausimų ir spėlionių „Ar tai gyvūnas? Ar tai katė?“ virtinę. Turbūt neretai tiesumą painiojame su įžūlumu ar akiplėšiškumu. Kartu skamba, tarsi nepasitikėtum savo draugo pasirinkimu kreiptis į Tave. Lyg tai, kokia Tu esi, būtų nepakankama. Žinai, jei iš viso rato artimųjų, giminių ir pažįstamų draugas išsirinko būtent Tave, manau tai ne atsitiktinai.
Pasirūpinkite savimi
Svarbu nepamiršti savęs ir savo poreikių. Depresija sergančio asmens artimieji gali kreiptis pagalbos į profesionalą ar išsipasakoti artimam draugui, tačiau to nepatariama daryti bendriems draugams, nes apie tai sužinojęs sergantysis gali prarasti pasitikėjimą jumis. Jeigu reikia, verta nustatyti tam tikras ribas: nors retesni naktiniai skambučiai yra suprantami, ne visi gali atsiliepti 3 valandą ryto ir ne kiekvienas gali viską mesti ir vykti ten, kur prašoma.