Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. sukėlė precedento neturintį tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą ir atsaką. Ši agresija palietė ne tik politinius ir ekonominius santykius, bet ir sportą, kultūrą bei kitas gyvenimo sritis. Šiame straipsnyje apžvelgiama pasaulio reakcija į Rusijos veiksmus, daugiausia dėmesio skiriant sporto organizacijų sprendimams, politiniams pareiškimams ir diplomatiniams veiksmams.
Sporto pasaulio atsakas
Sportas, ilgą laiką buvęs Rusijos politinės įtakos ir dominavimo įrankiu, greitai ir griežtai sureagavo į įvykius Ukrainoje. Daugelis tarptautinių sporto organizacijų ėmėsi sankcijų Rusijai, tačiau ne visos tai padarė vienodai nuoširdžiai ir greitai.
Krepšinis
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) buvo viena pirmųjų organizacijų, griežtai pasmerkusių Rusijos agresiją. Jau pirmąją invazijos dieną LKF rekomendavo savo nariams nežaisti su Rusijos klubais nei namuose, nei išvykose. Eurolyga iš pradžių buvo atsargesnė, leisdama Rusijos klubams likti turnyre, bet perkeldama jų namų rungtynes į neutralias aikštes. Vėliau visi trys Rusijos klubai buvo suspenduoti. FIBA tik kovo 1 d. pranešė stabdanti Rusijos komandų dalyvavimą savo organizuojamose varžybose.
VTB Jungtinė lyga taip pat patyrė nuostolių, kai iš jos pasitraukė Lenkijos „BD Zeliona Gura“ ir Estijos Talino „Kalev“. Likę klubai aptrupėjo, kai legionieriai išvyko namo.
Futbolas
FIFA ir UEFA prireikė keturių dienų, kad pašalintų Rusijos komandas ir rinktines iš savo turnyrų. Šį sprendimą paskatino Lenkijos, Švedijos ir Čekijos futbolo federacijų bendra pozicija. Pirmosios karo dienos vakarą Ispanijoje vyko Sevilijos „Real Betis“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ mačas Europos lygoje. Iš Rusijos futbolo klubų išvyko keli legionieriai, bet masiško pasitraukimo kol kas nėra.
Taip pat skaitykite: Streso poveikis sveikatai
Ledo ritulys
Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) nedelsdama pašalino Rusijos ir Baltarusijos klubus ir rinktines iš visų amžiaus grupių tarptautinių varžybų. Be to, Rusijai buvo atimta teisė rengti 2023 m. pasaulio ledo ritulio čempionatą. Nors Rusija turi stiprią Kontinentinę ledo ritulio lygą (KHL), šios šalies rinktinių pašalinimas iš tarptautinių varžybų buvo skaudus smūgis.
Kitos sporto šakos
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) atėmė savo aukščiausią apdovanojimą - Olimpinį ordiną - iš visų aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant V. Putiną. Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) iš pradžių leido baltarusiams ir rusams varžytis žaidynėse kaip neutraliems atletams, tačiau vėliau, spaudžiant Baltijos šalims, Lenkijai ir Šiaurės šalims, pakeitė savo sprendimą.
Reakcijos į karą Ukrainoje išsiskyrė bokso pasaulyje. IBA svarstė dėl pasaulio bokso taurės turnyro perkėlimo iš Rusijos ir vėliau paskelbė, kad svarstys Rusijos ir Baltarusijos boksininkų suspendavimą. Pasaulinė plaukimo federacija FINA iki šiol nėra uždraudusi Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis, bet nurodė, kad jie tai gali daryti kaip neutralūs sportininkai. FINA atėmė 2014 m. pasaulio jaunių plaukimo čempionato teisę iš Rusijos ir atšaukė kitas varžybas šioje šalyje.
Rusijos lengvosios atletikos federacija yra suspenduota dar nuo 2015 m. Kitose sporto šakose, tokiose kaip irklavimas, kanojų sportas, kerlingas, tinklinis, tenisas, triatlonas, šachmatai, biatlonas, slidinėjimas, dviračių sportas, čiuožimas, regbis, buriavimas ir gimnastika, taip pat buvo įvestos įvairios sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.
Politinis ir diplomatinis atsakas
Rusijos agresija Ukrainoje sulaukė griežto pasmerkimo iš viso pasaulio politikų ir diplomatų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas A. Michelis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos atakas prieš civilius gyventojus. Jungtinė Karalystė visiškai palaikė Ukrainą ir pažadėjo paramą ateinančius šimtą metų.
Taip pat skaitykite: Stimulo-reakcijos ryšys psichikos ligose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino imtis visuotinio atsako į Rusijos agresiją. Estijos ministras Margus Tsahkna pareiškė, kad Talinas yra pasirengęs akimirksniu reaguoti į bet kokį valstybės sienos pažeidimą. Jis pabrėžė, kad Rusija yra pagrindinis Europos pavojus ir kad Vakarai turi liautis tikėję Putinu.
Rusijos medikai ir humanitarinės organizacijos taip pat pasisakė prieš karą Ukrainoje, ragindamos nutraukti ugnį ir pradėti derybas. Tačiau Rusijos valdžia mieliau kalba apie „karinę operaciją“ ir ėmėsi veiksmų prieš žodžio „karas“ vartojimą žiniasklaidoje.
Diplomatiniai bandymai
Pastarosiomis savaitėmis pasaulis sutelkė dėmesį į diplomatines pastangas tarp Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos, siekiant pasiekti taiką Ukrainoje. Tačiau JAV siūlomas taikos planas, kurį kritikai vadina pernelyg artimu Rusijos tikslams, kelia nerimą tiek Kyjive, tiek Europos sostinėse.
Ukrainos delegacijai derybose su JAV vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Ukraina patiria didžiulį Vašingtono spaudimą sutikti su taikos susitarimo sąlygomis. Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas mano, kad Amerikos lyderio skuba bandant užbaigti karą rodo jo norą bet kokia kaina pasiekti susitarimą.
Vidaus situacija Rusijoje
Nuo pat plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusijos policijos pareigūnai ir kitų saugumo tarnybų atstovai pradėjo masiškai bėgti į Vakarus. Kai kurie iš jų jau dabar aktyviai liudija apie Putino režimo represijas. Rusija planuoja rekordiškai išlaidauti karo prieš Ukrainą finansavimui. Beveik 30 % biudžeto bus skirta kariuomenei, įskaitant ginkluotės pirkimus.
Taip pat skaitykite: Įveikimo strategijos
Kultūros ir bendruomenės atsakas Lietuvoje
Lietuvoje taip pat vyksta įvairūs renginiai, skirti aptarti kultūros vaidmenį regione ir reaguoti į socialines problemas. Radviliškio viešojoje bibliotekoje vyko diskusija „Kultūros veidas regione: iššūkiai ir gerieji pavyzdžiai“. Pakruojo rajone veiks Kalėdų rezidencija, kuri kvies į įvairiausias edukacijas, susitikimus bei renginius.