Neretai pasitaiko, kad žmogus patiria lengvesnę ar stipresnę panikos ataką. Ši būsena gali užklupti be jokios aiškios priežasties, sukeldama didelį diskomfortą ir baimę. Svarbu suprasti, kas yra nerimas, panikos atakos ir kaip su jais susidoroti.
Kas Yra Nerimas?
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės ir nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį, pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį, tai yra adekvatus ir normalus jausmas. Tačiau patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir virsta sutrikimu.
Panikos Ataka: Kas Tai?
Panikos ataka - tai staigus stipraus nerimo epizodas, kurį lydi baimė išprotėti arba numirti. Žmogui realiai atrodo, kad jis miršta, praranda kontrolę. Dažniausiai panikos atakuojami žmonės kviečia skubiąją pagalbą, patys vyksta į ligoninę.
Panikos Atakos Simptomai
Panikos atakos dažniausiai kyla staiga ir pasižymi stipriais fiziologiniais, psichologiniais ir kognityviniais simptomais:
- Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
- Skausmas krūtinėje
- Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
- Drebulys
- Prakaitavimas
- Karščio pylimas ar šaltkrėtis
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Tirpimas, dilgčiojimas
- Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
- Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos
- Baimė numirti arba išprotėti
Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
Ar Galima Numirti Nuo Panikos Atakos?
Nors panikos ataka gali labai išgąsdinti, nėra nustatyta atvejų, kad per panikos ataką ištiktų infarktas, insultas, žmonės išprotėtų ar nualptų. Tai dažniausios baimės, kurios jaučiamos kaip realios grėsmės, bet nėra pavojingos gyvybei.
Nerimo Sutrikimai: Tipai ir Charakteristikos
Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas
Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga. Dauguma žmonių, turinčių nerimo sutrikimą, patirdami nedidelius sunkumus, gali išlaikyti santykius su aplinkiniais ir efektyvią darbo veiklą.
Panikos Sutrikimas
Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.
Socialinė Fobija
Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos.
Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti
Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
Hipochondrija
Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.
Specifinės Fobijos
Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.
Specifinių fobijų rūšys:
- Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
- Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
- Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
- Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
- Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)
Kaip Sau Padėti Ištikus Panikos Atakai?
- Kvėpavimas: Reikia nurimti ir giliai, lėtai kvėpuoti. Kvėpavimas bene veiksmingiausias būdas išgyventi panikos ataką. Kvėpuok pilvu. Gilink ir ilgink iškvėpimą. Kvėpavimas padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina kūną.
- Likite ten, kur esate: Ištikus panikos atakai geriausia likti ten, kur esi. Nebent vairuojate automobilį, tada reikėtų sustoti saugioje vietoje.
- Pasikalbėkite su artimaisiais: Jeigu aplinkui yra artimų žmonių, reikėtų pasakyti, kaip jaučiatės. Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
- Atsipalaiduokite: Kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Nekovokite su savo pojūčiais: Jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Dėmesio nukreipimas: Panikos ataka susijusi su klaidingu fizinių pojūčių interpretavimu. Savo dėmesį nukreipk į aplinką.
- Saugios vietos paieška: Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos.
- Fizinė veikla: Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
- Koncentracija: Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Mėgstama veikla: Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Vaistai: Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
Kaip Padėti Žmogui, Kuris Patiria Panikos Priepuolį?
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus. Net jei ir pats kažkiek išsigandote, išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite. Dauguma žmonių, kurie patiria panikos atakas ar kitus nerimo sutrikimus, turi savus būdus kaip nusiraminti. Tiesa, panikos priepuolių metu jam gali būti sunku bendrauti. Susižinokite iš anksto, ką turėtumėte daryti, kad galėtumėte padėti.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
- Duokite erdvės: Jei žmogui, patiriančiam panikos priepuolį negresia joks pavojus, duokite jam erdvės, tačiau išlikite netoliese, kad galėtumėte stebėti situaciją.
- Palaikantis balsas: Kai kuriems žmonėms panikos priepuolių metu padeda raminantis, pažįstamas balsas, tačiau venkite kartoti tokias frazes kaip „nesijaudink“ ar pastovaus klausimo, ar viskas gerai.
- Nesidalinkite patarimais, kaip žmogus turi susitvarkyti su simptomais. Palaukite, kol jūsų paprašys patarimo.
Kada Kreiptis Pagalbos?
V. Valantiejus sako, kad panikos ataka gali nutikti tik kartą gyvenime, tačiau gali ir kartotis. Beje, ši būsena gali pasireikšti įvairiame amžiuje. Tačiau žmonėms, kuriems kartojasi panikos atakos, pavyzdžiui, jos kankina ne vieną mėnesį, reikėtų pasikonsultuoti su psichiatru.
Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje
Jei jaučiate krūtinės skausmą, kvėpavimo sutrikimus, prarandate sąmonę arba panikos priepuoliai tęsiasi ilgiau nei 15 minučių, turėtumėte kreiptis skubios medicinos pagalbos, skambindami pagalbos telefonu 112 arba vykti į netoliese esantį skubios pagalbos skyrių.
Jei nejaučiate, kad jums būtina skubi pagalba, tačiau patiriate panikos priepuolius ar stiprų nerimą, kuris neigiamai veikia jūsų gyvenimo kokybę, vertėtų usitarti dėl susitikimo su gydytoju: šeimos arba gydytoju psichiatru. Jie įvertins, ar paciento jaučiami simptomai nėra susiję su kitomis ligomis ar sutrikimais ir rekomenduos tinkamiausią pagalbos būdą arba (jei to reikės) - gydymą.
Nerimo Sutrikimų Gydymas
Dažnai panikos priepuoliai skatina žmones kreiptis į kardiologus ar bendrosios praktikos gydytojus ir tik įsitikinę, kad priepuoliai nėra susiję su fizinėmis ligomis, žmonės ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Dėl to žmonės užtrunka, kol pasiekia psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauna efektyvią pagalbą.
Šiuo metu egzistuoja keletas galimų panikos sutrikimo ar panikos priepuolių gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.
- Kognityvinė elgesio terapija: Moksliniai tyrimai rodo, jog gydant panikos atakas geriausiai gali padėti kognityvinė elgesio terapija. Neretai ji deinama su medikamentiniu gydymu.
- Relaksacijos praktikos: Šios praktikos gali padėti susitvarkyti su patiriamu stresu bei greičiau nusiraminti.
- Streso valdymo praktikos: Įvairios streso valdymo praktikos gali padėti geriau tvarkytis su išoriniais stresoriais, sumažinti patiriamo streso lygį ir taip mažinti asmens pažeidžiamumą.
- Kvėpavimo technikos: Kvėpavimo technikos gali būti pasitelkiamos panikos priepuoliui suvaldyti. Kvėpavimas gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti.
Programėlė "Ramu"
Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Ši programėlė yra tarsi alternatyvi priemonė vaistams. Jos paskirtis - padėti žmonėms suprasti, kas vyksta su jų kūnu ir mintimis panikos atakos metu.
Kaip Nugalėti Baimę Vaikui?
Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams.
- Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes. Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
- Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.
- Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis.
- Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.