Šautuvo depresija - sudėtingas ir daugialypis reiškinys, apimantis tiek individualius išgyvenimus, tiek visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip karas ir kitos traumuojančios patirtys veikia psichiką, kokios pagalbos priemonės egzistuoja ir kaip visuomenė gali prisidėti prie savižudybių prevencijos.
Karo poveikis psichikai: Jono Ohmano patirtis
Jonas Ohmanas, karą Ukrainoje iš arti matantis visuomenės veikėjas, atvirai kalba apie savo patirtį, susijusią su depresija. 2015-2016 m., būdamas karo akivaizdoje, jis patyrė gilią depresiją. „Tas buvimas kare buvo taip sunku, taip sudėtinga, tiesiog toks krūvis, kad negali atsilaikyti. Atrodė, kad viskas beviltiška, nieko nebus, viskas blogai“, - prisimena J. Ohmanas.
Siekdamas įveikti šią būseną, jis grįžo į vaikystę - pradėjo miegoti su pliušiniu meškiuku, Panduku. Kaip aiškina J. Ohmanas, karo akivaizdoje, kada yra baisu ir beviltiška, kiekvienam norisi ieškoti paguodos. Jam taip pat padėjo draugystė su žmonėmis, kurie palaikė, ir sėdėjimas kavinėje, su kuo nors geriant kavą ir šnekantis. Muzika taip pat tapo svarbiu atgaivos ir paguodos šaltiniu.
Apie gėrį ir blogį, apie žmogiškumą ir baimę karo akivaizdoje J. Ohmanui tenka mąstyti nuolat. Religija, anot J. Ohmano, per karą jam suteikia šiokį tokį stabilumą, leidžia nepamiršti, kas yra žmogiška, o kas - gyvuliška.
Ginklai ir vaikų saugumas: Nerimą keliančios tendencijos
Pastaraisiais mėnesiais stipriai padaugėjo ginklais susižeidusių vaikų. Vaiko teisių gynėjai atkreipia visuomenės dėmesį, kad ginklas, nepaisant kokiai ginklų klasifikacijai priskirtas, yra ypač pavojingas vaikui. Vaikai itin sunkiai gali susižeisti ir su mažiausiam pavojingumui priskiriamais pneumatiniais ginklais arba šeimos buityje naudojamais peiliais. Tad tėvams svarbu užtikrinti, kad tokie daiktai namuose būtų saugomi vaikams neprieinamoje vietoje.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vien per pastarąsias dvi savaites įvyko 3 incidentai su ginklais, kurių metu nukentėjo vaikai, dar vienas panašus įvykis įvyko balandžio mėn. bei praėjusių metų spalio mėn.
„Pastebime labai pavojingą tendenciją, kai vaikams į rankas patenka ginklai, ir vaikai, nesuvokdami pavojaus, jais susižeidžia patys arba sužaloja kitus vaikus. Tokie įvykiai gali tapti didžiule šeimos tragedija, tad mes, tėvai, turime dėti visas pastangas, kad išvengtume panašių įvykių. Pirmiausia kalbėkime su vaikais, paaiškinkime jiems, kad ginklas - ne žaislas. Ir, žinoma, užtikrinkime, kad pavojingi daiktai vaikams būtų neprieinami“, - sako Tarnybos vadovė.
Pastaruoju metu didėjantis nelaimingų atsitikimų su ginklais skaičius kelia nerimą vaiko teisių gynėjams. Nors pastarojo meto įvykių aplinkybės skirtingos, tačiau jas vienija tai, kad vaikams į rankas pateko ginklai ir dėl to įvyko nelaimės.
Svarbu suprasti ir tai, kad pastaruoju metu vaikus pasiekia daug žinučių apie karą Ukrainoje. Tai skatina juos dar labiau domėtis ginklais, norėti juos išbandyti, dažniau žaisti karinius žaidimus. Mums, suaugusiems, šioje situacijoje labai svarbu išlikti dėmesingiems ir pastebėjus didėjantį vaikų norą žaisti tokius žaidimus, su jais kalbėtis, paaiškinti, kodėl ginklų negalima imti. Net ir namų saugumui įsigytas šautuvas gali tapti baisios nelaimės priežastimi.
Psichikos sveikatos priežiūra statutiniams pareigūnams: Nauji reikalavimai ir iššūkiai
Žmonėms, dirbantiems ar pretenduojantiems į darbą statutinėje vidaus tarnyboje, nustatyti mažesni ir aiškesni reikalavimai dėl nepriekaištingos psichikos sveikatos būklės tais atvejais, kai psichikos ir elgesio sutrikimai nedaro reikšmingos įtakos gebėjimui atlikti tiesiogines pareigas bei užtikrinti savo ir aplinkinių asmenų saugumą.
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
Tai numatyta patikslinus Sveikatos reikalavimų sąvadą, skirtą statutinės vidaus tarnybos pareigūnams.
„Pareigūno profesija susijusi su dideliu darbo krūviu, emocine įtampa, pavojais sveikatai bei gyvybei, todėl nauji reikalavimai sveikatai padės užtikrinti dirbančių statutinėse tarnybose pareigūnų psichikos sveikatos priežiūrą ir prevenciją, o ketinantiems tapti pareigūnais - aiškiau planuoti savo profesinę karjerą“, - tvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Marija Oleškevičienė portalui lrytas.lt nurodė, kad pokyčiai ne tik prisidės prie geresnės pareigūnų psichikos sveikatos ir atvers jiems kelią be baimės kreiptis reikalingos pagalbos, bet ir padės mažinti psichikos sutrikimų stigmatizavimą visuomenėje.
Anot SAM atstovės, Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, leidžiantis įsigilinti į šalies vidaus tarnybos pareigūnų ir darbuotojų trauminę patirtį, psichikos sveikatą ir psichologinės pagalbos poreikius bei požiūrį į šią pagalbą.
Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus apie Lietuvos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų psichikos sveikatą, apskaičiuota, kad 10,2 proc. tyrimo dalyvių pasižymėjo reikšmingais nerimo sutrikimų simptomais, 4,7 proc. - depresijos, ir 6,5 proc. - PTSS simptomais.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Atskleistos Policijos departamento ir PAGD pareigūnų ir darbuotojų prastesnės psichikos sveikatos sąsajos su pasireiškiančia savižudybės grėsme. VSAT pareigūnų ir darbuotojų gretose su savižudybės grėsme siejosi tik patiriami nerimo sutrikimų simptomai.
Pagal naująją tvarką, žmonės automatiškai nebebus grupuojami pagal diagnozes be galimybės sugrįžti ar pradėti darbą - kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, tarkime, bus galima kandidatuoti arba grįžti į tarnybą esant nustatyto laikotarpio remisijai (ligos atoslūgiui, per kurį reikšmingai sumažėja ar išnyksta ligos požymiai).
Dažnu atveju leidimas išduodamas ar grąžinamas, esant dvejų, trejų, penkerių ar dešimties metų remisijai. Konkretūs reikalavimai padės pareigūnams ir būsimiems kandidatams aiškiau žinoti jiems keliamus lūkesčius ir planuoti savo profesinį kelią.
Pavyzdžiui, po dvejų metų remisijos suteikta galimybė grįžti ar kandidatuoti į tarnybą asmenims, susirgusiems vidutine ar sunkia depresija (kai darbe reikalingas ginklas privaloma penkerių metų remisija), o lengvos depresijos epizodas nebebus nuosprendžiu nė vienam dirbančiam ar kandidatuojančiam į statutinę tarnybą.
Tačiau policijos profesinės sąjungos pirmininkė R.Katinienė portalui lrytas.lt teigė, esą ji visiškai nesprendžia tikrųjų problemų pareigūnų tarpe. Ji sako nesuprantanti argumento, kad lengvesni reikalavimai pareigūnams sumažins jų trūkumą.
Profsąjungos pirmininkė atkreipė dėmesį ir į punktą dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Pašnekovė stebėjosi, kaip buvęs narkomanas galėtų darbintis valstybės tarnautoju, kuriam yra taikomi aukštesni reputacijos reikalavimai, nei paprastam asmeniui.
Taip pat R.Katinienė negalėjo patikėti dokumente išvydusi, kad pareigūnu gali tapti ir asmuo, kuriam buvo nustatyta protinio atsilikimo diagnozė.
Menas ir savižudybių prevencija: Naujos galimybės
Savižudybių prevencijai yra daug įrankių ir informacijos šaltinių. Šią dieną nusprendėme pažvelgti į asmens saviraišką ir meną, galintį prisidėti prie savižudybių prevencijos ir įkvėpti gyventi, todėl pateikiame įvairių šaltinių savižudybės prevencijos tema.
Visų pirma svarbu patyrinėti, kaip menas prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo bei savižudybės prevencijos. Davico et. Al. (2022) teigia, kad kol kas nėra gausu tyrimų, įrodančių meno poveikį savižudybės prevencijai, tačiau nurodo tris pagrindines meno naudas suicido rizikai sumažinti:
- Geresnis suvokimas apie psichikos sveikatos sutrikimus: menas gali padėti geriau pažinti psichikos sutrikimų simptomus bei progresą.
- Didesnis saviveiksmingumas: saviveiksmingumas gali būti apibūdinamas kaip asmens tikėjimas savo gebėjimais bei norimo tikslo pasiekimu (APA Dictionary of Psychology, 2023). Czyz et. Al. (2014) tyrimas taip pat nurodo, kad asmenys su žemu saviveiksmingumo lygiu pasižymėjo intensyvesnėmis mintimis apie savižudybę nei asmenys, kurių saviveiksmingumas yra aukštesnio lygio.
- Geresni socialiniai įgūdžiai ir suburtas palaikymo ratas: kuriant meną ir jį aptarinėjant buriama bendruomenė bei stiprinami ryšiai tarp žmonių, dėl to didėja socialinis palaikymas.
Menas yra labai abstrakti sąvoka, apimanti daug meno formų, kurių kiekviena savo būdu prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo ir savižudybės rizikos mažinimo terapiniame kontekste. Sonke et. Al. (2021) tyrimas nurodo kelias terapijos formas, kurios naudingos mažinant savižudybės riziką: muzikos terapija, kūrybinis rašymas, vizualinis menas (piešimas, tapyba ir kt.), drama ir teatras. Visos šios meno formos prisideda prie geresnio emocinio įsitraukimo, geresnės emocijų raiškos, geresnio savęs vertinimo bei bendruomeniškumo kūrimo. Taip pat mintys apie savižudybę yra skaudi tema, apie kurią kalbėti gali būti sunku arba baugu, todėl menas gali padėti išreikšti šias emocijas ir mintis netiesiogiai, o abstrakčiai bei metaforiškai (Bronisch, Spreti, 2021). Galimybė išreikšti savo mintis metaforiškai daugumai yra lengviau nei tiesiogiai apie tai kalbėti su kitu asmeniu.
Menas taip pat naudojamas žinioms apie savižudybės prevenciją skleisti. Knygos, filmai, spektakliai ir kiti šaltiniai siekia naudodami metaforas plėsti žinias apie savižudybės prevenciją.
Knygos ir filmai, padedantys suprasti ir įveikti sunkumus
Yra daug knygų ir filmų, kurie padeda suprasti ir įveikti sunkumus, susijusius su psichikos sveikata ir savižudybių prevencija. Štai keletas pavyzdžių:
- Benjamin, B. Pfluger, 2019 m. „Nepažįstamasis ant tilto: mano kelionė iš nevilties į viltį“ („The Stranger On The Bridge: My Journey From Despair To Hope“).
- „16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa“.
- „Be pavadinimo. Nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi“.
- „Rytoj vėl patekės saulė“.
- „Vilties knyga“.
- „Išgyventi vasarą“ (2018 m., rež. M. Kavtaradze).
- „Senas šautuvas“ (2015 m., rež. J. V. Tūras).
Jaunimas ir privaloma karo tarnyba: Depresija kaip kliūtis?
Šiuo metu visi, patenkantys į privalomosios karo tarnybos rėmus, gali išvengti šaukimo į kariuomenę, jei tik pateikia dokumentus, įrodančius, kad serga depresija. Tačiau seimo nariai siekia, kad šia psichikos liga sergantiems jaunuoliams nereikėtų laukti 5 metų, kol šie vėl galėtų tarnauti.
Lietuvai stokojant šauktinių, mat maždaug pusei jų esą nustatomos psichikos ligos dėl kurių jie pripažįstami netinkamais tarnauti, imamasi priemonių didinti savo šauktinių rezervus. Dėl šios priežasties seime jau gimė idėją, kaip kuo daugiau jaunuolių įbrukti karo ginklą į rankas. Pasirodo, depresija neturėtų būti pripažįstama kaip indikacija, dėl kurios nebūtų galima eiti privalomosios karo tarnybos[1].
Parlamentaras, konservatorius Linas Slušnys siūlo leisti lengva depresijos forma sergantiems jaunuoliams į tarnybą ateiti jau po pusmečio.
Tačiau kyla klausimas, ar tai yra tinkamas sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal sergamumą depresija, Lietuva užima 10 vietą pasaulyje.
Pagalba sau: „Geros nuotaikos vadovas“
JAV psichiatras David D. Burns savo knygoje „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“ plačiąją visuomenę supažindina su nauju požiūriu į nuotaikos kėlimą bei pozityvų mąstymą. Jo idėjomis susidomėjo ne tik pacientai, bet ir psichinės sveikatos specialistai.
Knyga siūlo nesudėtingas, tačiau veiksmingas pozityvumo ugdymo terapijas, kurias taikyti gali kiekvienas. David D. Burns teigia, kad visos išvardintos problemos, o taip pat kaltė, nepasitikėjimas savimi, atidėliojimas bei daugelis kitų depresijai būdingų elgsenų ar savijautų gali būti gydomos be vaistų. Knyga bus naudinga visiems žmonėms, kurie nori suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti.