Įvadas
Depresija - visame pasaulyje plintanti liga, neretai vadinama XXI amžiaus epidemija. Tai būklė, kuri paveikia ne tik nuotaiką, bet ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Nors depresijos priežastys yra kompleksinės ir apima genetinius, psichologinius bei socialinius veiksnius, vis daugiau dėmesio skiriama ir biocheminiams procesams, vykstantiems smegenyse. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidžia, kad tam tikrų medžiagų trūkumas organizme, ypač ličio, gali turėti įtakos depresijos vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ličio trūkumas gali būti susijęs su depresija, kokie yra naujausi moksliniai atradimai šioje srityje ir kokios galimos gydymo perspektyvos.
Smegenų Cheminės Medžiagos ir Depresija
Mokslininkai jau seniai žino, kad smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Šių neuromediatorių disbalansas dažnai siejamas su depresija. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, FGF2 (fibroblastų augimo faktorius 2) ir litis, gali turėti įtakos nuotaikai ir emocinei būklei.
Javieras Perezas iš Mičigano universiteto atliko eksperimentą su žiurkėmis, kurių smegenyse buvo mažiau FGF2. Pagerinus žiurkių gyvenimo sąlygas - suteikus joms naujų žaislų, didesnį kliūčių ruožą ir erdvesnį narvą - pastebėta, kad nerimą mažinančios cheminės medžiagos kiekis jų smegenyse padidėjo. "Šių molekulių kiekis išaugo dėl naujų patirčių. Tai taip pat sumažino jų nerimą," - teigė J. Perezas. Jis pridūrė, kad panašūs rezultatai buvo pasiekti ir tiesiogiai įšvirkščiant FGF2. Tyrimas su žmonėmis, kurie prieš mirtį ilgai sirgo depresija, parodė, kad jų FGF2 kiekis taip pat buvo labai žemas. Šis chemikalas yra tiesiogiai atsakingas už žaizdų gijimą ir smegenų augimą.
Dr. Pieris Vincenzo Piazza iš Bordo universiteto (Prancūzija) komentavo, kad šis atradimas gali atverti naujus kelius gydant depresiją, kurie nesiremtų vien nuraminimu, o tiesiogiai kovotų su ligos priežastimi.
Licis ir Jo Svarba Smegenų Veiklai
Medicinoje litis geriausiai žinomas kaip nuotaikos stabilizatorius, skiriamas pacientams, kuriems pasireiškia bipolinis sutrikimas (pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai). Jis buvo patvirtintas JAV Maisto ir vaistų administracijos 1970 m., tačiau gydytojai jį naudojo nuotaikos sutrikimams gydyti beveik šimtą metų iki to. Dabar mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad nedideli kiekiai ličio yra organizme ir kad jo reikia normaliam funkcionavimui - panašiai kaip vitamino C ar geležies. Jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant smegenų sveikatą.
Taip pat skaitykite: Pasekmės dėl nepakankamos socializacijos
Serijoje eksperimentų, apie kuriuos trečiadienį pranešė žurnalas „Nature“, Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad ličio trūkumas pelių mityboje sukėlė jų smegenų uždegimą ir pokyčius, susijusius su pagreitintu senėjimu. Paaiškėjo, kad mityba su mažai ličio paspartino kenksmingų baltymų kaupimąsi smegenyse. Dėl to gyvūnams greičiau silpnėjo atmintis. Tačiau palaikant normalų ličio kiekį pelėms senstant, jos buvo apsaugotos nuo smegenų pokyčių, susijusių su Alzheimerio liga.
Licio Ryšys su Alzheimerio Liga
Atidžiai ištyrus žmogaus ir gyvūnų smegenų audinius bei atlikus genetinius tyrimus, buvo nustatytas mechanizmas, kuris, atrodo, veikia: beta amiloido plokštelės - lipnios nuosėdos, kurios užkemša Alzheimerio ligos pacientų smegenis - jungiasi su ličiu ir jį sulaiko. Šis jungimasis išeikvoja ličio atsargas, prieinamas aplinkinėms ląstelėms, įskaitant svarbias valymo ląsteles, žinomas kaip mikroglija. Kai smegenys yra sveikos ir veikia normaliai, mikroglijos yra atliekų tvarkytojos, pašalinančios beta amiloidą, kol jis nesusikaupia ir nepadaro žalos.
Harvardo medicinos mokyklos genetikos profesorius Brucas Jankneris mano, kad tai sukelia žemyn einančią spiralę. Beta amiloido kaupimasis sugeria vis daugiau ličio, dar labiau silpnindamas smegenų gebėjimą jį pašalinti. Jis ir jo kolegos išbandė įvairius ličio junginius ir rado vieną - ličio orotatą - kuris nesijungia su beta amiloidu. Kai jie davė ličio orotato pelėms, kurių smegenyse buvo Alzheimerio ligos požymių, šie pokyčiai pasikeitė: beta amiloido plokštelės ir baltymų sankaupos, kurios užkimšdavo smegenų atminties centrus, sumažėjo. Pelės, gydytos ličiu, vėl galėjo orientuotis labirintuose ir išmokti atpažinti naujus objektus, o pelės, gavusios placebą, neparodė jokių atminties ir mąstymo sutrikimų pokyčių.
Kiti Mikroelementai, Veikiantys Nuotaiką
Be ličio, svarbūs ir kiti mikroelementai, tokie kaip kalis ir magnis, kurie taip pat gali turėti įtakos nuotaikai ir emocinei būklei.
Kalis yra būtinas, kad organizme būtų išlaikoma rūgščių-bazių pusiausvyra, normalus kraujo spaudimas ir užtikrintas tinkamas nervų bei širdies sistemų darbas. Be to, šis mineralas padeda išsaugoti raumenų masę, užtikrinti kaulų stiprumą ir stabilią inkstų funkciją. Kai organizme yra mažas kalio kiekis, vargina nuovargis, silpnumas ir viso kūno raumenų skausmas bei vidurių užkietėjimas.
Taip pat skaitykite: Kas sukelia depresiją, oro trūkumą ir panikos atakas?
Magnis ypač reikalingas žmogaus organizmui, nes jis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, kurių metu gaminama ir kaupiama energija. Jis taip pat palaiko visų mikroelementų ir baltymų pusiausvyrą, užtikrina sveiką kaulų struktūrą, tinkamą imuninės ir nervų sistemos funkcionavimą. Kai organizmui trūksta magnio, dažnai atsiranda skausmingas kojų mėšlungis ir galūnių tirpimas. Taip pat vargina galvos skausmai, svaigulys, miego sutrikimai, pykinimas ar vėmimas, pasireiškia skrandžio ir žarnyno spazmai, o moterims jie gali atsirasti ir gimdos srityje. Taip pat sumažėja dėmesio koncentracija, energingumas ir darbingumas, atsiranda padidėjęs jautrumas, suprastėja nuotaika, nerimas, pasireiškia netgi depresijos simptomai. Be to, žmogus gali jausti padažnėjusį ir neritmišką širdies plakimą.
Raminamieji Vaistai ir Jų Poveikis
Neretai, siekiant suvaldyti depresijos simptomus, skiriami raminamieji vaistai. Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Tačiau vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius, organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Antidepresantai ir Jų Veikimo Principai
Gydant depresiją, dažnai skiriami antidepresantai, kurie veikia neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse. Antidepresantai pirmą kartą buvo atrasti 1950 metais. Pirmieji sukeldavo nemažai nepageidaujamų pašalinių sveikatos pasikeitimų, tačiau šiuolaikiniai yra labai saugūs ir netoksiški, retai sukeliantys nepageidaujamus sveikatos pasikeitimus. Dažna klaida yra, kai pirmenybė suteikiama ne antidepresantui, o tik trumpam nuraminančiam vaistui. Pradėjus vartoti antidepresantus palengvėjimas prasideda jau po kelių dienų, o ženklesnis pagerėjimas po dviejų savaičių.
Nors antidepresantai yra veiksmingi, svarbu suprasti, kad jie nesukelia euforijos ar malonumo, būdingo alkoholiui ar narkotikams. Nesukelia ir priklausomybės, pacientams nebūna poreikio šių vaistų vartoti vis daugiau.
Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo gydymo vadovas
Kiti Depresijos Gydymo Būdai
Be vaistų, depresijai gydyti taikomi ir kiti metodai, tokie kaip psichoterapija, socialinė reabilitacija, šeimos terapija, meno terapija, psichofizinės treniruotės ir kt.
- Psichoterapija: Padeda pacientams suprasti savo emocijas, elgesį ir mąstymo modelius, kurie prisideda prie depresijos.
- Socialinė reabilitacija: Padeda pacientams atkurti socialinius ryšius ir įgūdžius, kurie gali būti prarasti dėl depresijos.
- Šeimos terapija: Padeda šeimos nariams suprasti depresiją ir suteikti paramą sergančiam asmeniui.
- Meno terapija: Naudoja kūrybines priemones, tokias kaip piešimas, muzika ar šokis, kad padėtų pacientams išreikšti savo emocijas.
- Psichofizinės treniruotės: Apima pratimus, tokius kaip joga ar meditacija, kurie padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Depresiją sukelia ne viena, o kelios kartu veikiančios priežastys. Viena jų grupė, susijusi su paveldimumu, asmenybės struktūra, auklėjimo ypatumais, pavyzdžiui, melancholiškas charakteris, padidintas jautrumas. Kita grupė - psichosocialinės priežastys: nelaimės, nusivylimas, krizės, netektys ir panašios. Dar viena grupė - fizinės ligos. Pavyzdžiui, depresijai įtakos gali turėti skydliaukės ligos, smegenų pokyčiai. Ketvirta grupė - cheminės medžiagos: alkoholis, narkotikai, kai kurie vaistai. Dar įtakos gali turėti gamtinės sąlygos. Depresinės nuotaikos gali apnikti ir esant tam tikram metų laikui.
Žmonėms egzistencinis jų paskirties, vaidmens, reikalingumo, naudingumo klausimas visada yra vienas iš kertinių. Žmonių, patiriančių egzistencinę kančią, daugėja. Per žiniasklaidos priemones gaunama informacija dažniausiai labai jaudina, gąsdina, sukelia nesaugumo jausmą. Bendras visuomenės fonas yra grėsmingas. Modernios technologijos mažina darbo jėgos poreikį, taigi, nedarbo grėsmė apima vis didesnę dalį visuomenės.
Savižudybės Rizika Sergant Depresija
Svarbu pabrėžti, kad sergant depresija, ypač sunkia, padidėja savižudybės rizika. Jeigu žmogus pradeda kalbėti apie savižudybę, būtina jį išklausyti, kuo daugiau sužinoti apie tai, kaip jis ketina elgtis, kada, kas į tai stumia, reikia suprasti, kaip galima apsaugoti nuo šio lemtingo žingsnio. Sergantysis depresija būna praradęs tikėjimą pasveikti, be to, valiai susilpnėjus negali prisiversti ir ryžtis ieškoti pagalbos, todėl šeimos nariai turi organizuoti pagalbą, nepaisydami ligonio atsikalbinėjimo.