Psichologo profesija Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, yra itin svarbi visuomenės psichikos sveikatai užtikrinti. Tačiau iki šiol Lietuvoje ši sritis nebuvo tinkamai teisiškai reglamentuota. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė aktyviai inicijuoja įstatymų projektus, siekdama užtikrinti kokybiškas psichologo paslaugas, reglamentuoti psichologų rengimą, licencijavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Šiame straipsnyje aptarsime psichologo licencijavimo svarbą Europoje, R. Šalaševičiūtės indėlį į šios srities reguliavimą Lietuvoje bei iššūkius ir perspektyvas, su kuriais susiduriama įgyvendinant šias reformas.
Psichologo profesijos reglamentavimo svarba
Psichologo profesijos reglamentavimas yra būtinas siekiant apsaugoti visuomenę nuo nekompetentingų specialistų ir užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę. Daugelis Europos Sąjungos valstybių turi psichologų veiklą reglamentuojančius įstatymus, kuriuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, licencijavimo tvarka ir etikos standartai. Šie įstatymai užtikrina, kad psichologo vardą turi tik asmenys, turintys universitetinį psichologijos mokslų ar juos atitinkančių mokslų magistro laipsnį, atlikę konkrečios trukmės praktiką ir atitinkantys kitus reikalavimus.
Licencijavimas leidžia nustatyti minimalius standartus, kuriuos turi atitikti psichologai, norintys teikti paslaugas. Tai apima ne tik akademinį išsilavinimą, bet ir praktinę patirtį, superviziją ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą. Be to, licencijavimo procesas leidžia užtikrinti, kad psichologai laikytųsi profesinės etikos kodekso ir būtų atsakingi už savo veiksmus.
R. Šalaševičiūtės indėlis į psichologo profesijos reguliavimą Lietuvoje
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje psichologo profesija nėra tinkamai teisiškai reglamentuota. Ji pabrėžė, kad iki šiol nėra apibrėžtos psichologo teisės ir pareigos, kvalifikaciniai reikalavimai, darbo vieta, nenumatyta psichologo atsakomybė už netinkamą darbą ar pasinaudojimą savo pareigomis. Taip pat nėra aiškumo, kas yra nepriklausomas psichologas, neišspręstas psichologų registro ir licencijavimo klausimas.
R. Šalaševičiūtė inicijavo įstatymo projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti psichologų rengimą, podiplominę prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Įstatymo projekte numatyta, kad psichologu galės dirbti tik asmuo, įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius. Būtina podiplominė praktinė veikla, kuri numato, kad pirmus metus po psichologijos magistro studijų baigimo psichologas privalo dirbti su psichologo-supervizoriaus priežiūra. Atlikęs podiplominę prižiūrimą praktinę veiklą, psichologas turės teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją, kuri suteiktų teisę užsiimti savarankiška psichologo praktine veikla individualiai arba pagal darbo sutartį. Licencijavimą vykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Įstatymo projekte taip pat numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį dabar jau dirbantys psichologai galėtų įgyti licencijas psichologo praktinei veiklai. Pereinamuoju laikotarpiu podiplominė prižiūrima veikla prilyginama dviejų metų darbo stažui, ir tai įgalintų dirbančius psichologus įgyti licenciją. Jeigu psichologas įstatymo įsigaliojimo metu neturėtų dviejų metų stažo, per penkerius pereinamojo laikotarpio metus jis galėtų įgyti tokį stažą ir įgyti licenciją.
Iššūkiai ir kliūtys įgyvendinant reformas
Nepaisant akivaizdaus poreikio reglamentuoti psichologo profesiją, įstatymo projektas jau du kartus (2006 ir 2011 m.) Seime nesvarstytas ir nepriimtas. R. Šalaševičiūtė mano, kad įstatymo projektas yra stabdomas ir dėl politinių peripetijų.
Viena iš kliūčių yra tai, kad nėra vieningo valstybės požiūrio, kad psichikos sveikata būtų laikoma prioritetu ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais. Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė tvirtino, kad rengiamas įstatymas per licencijavimą užtikrintų psichologinių paslaugų kokybę. Psichologinį įvertinimą, psichologinį konsultavimą ir psichologinį švietimą turėtų teikti ne bet kas, o specialistai, turintys atitinkamą išsilavinimą, kompetencijas ir nuolat keliantys savo kvalifikaciją.
Kita problema yra ta, kad psichologinės paslaugos teikiamos įvairiose srityse - sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, teisės, sporto, organizacijų ir kt., taip pat ir privačiame sektoriuje. Dėl šios priežasties specialistų licencijavimo funkcijos priskyrimas kuriai nors vienai ministerijai tampa labai apsunkintas. Todėl psichologų veiklos licencijavimo funkcija numatyta pačių psichologų savivaldos organizacijai - Lietuvos psichologų sąjungai.
Seime šio įstatymo projekto pagrindinis komitetas, teikiantis daugiausiai pastabų ir atidžiausiai nagrinėjantis, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau jį ne kartą svarstė ir pastabas teikė Sveikatos reikalų komitetas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad projektas susilaukė labai daug pastabų dėl savo žemos kokybės, tiek iš Teisės departamento, tiek iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo iniciatyva atliko antikorupcinį vertinimą, kuris taip pat atskleidė tam tikrų trūkumų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Psichologo licencijavimo perspektyvos Lietuvoje
Nepaisant visų iššūkių, psichologo profesijos reglamentavimas Lietuvoje yra neišvengiamas. Visuomenės poreikis kokybiškoms psichologo paslaugoms nuolat auga, o teisinio reguliavimo nebuvimas kelia riziką, kad paslaugas teiks nekompetentingi asmenys.
Įstatymo projekto priėmimas leistų užtikrinti, kad psichologai atitiktų aukštus profesinius standartus, laikytųsi etikos kodekso ir būtų atsakingi už savo veiksmus. Tai padidintų visuomenės pasitikėjimą psichologo paslaugomis ir užtikrintų, kad žmonės gautų kvalifikuotą pagalbą.
Be to, licencijavimas sudarytų sąlygas plėtoti psichologijos mokslą ir praktiką Lietuvoje. Psichologai būtų skatinami nuolat kelti savo kvalifikaciją, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir diegti naujoves. Tai prisidėtų prie psichikos sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo ir visuomenės gerovės.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad psichologo profesijos reglamentavimas yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos prioritetas. Daugelis ES valstybių jau turi psichologų veiklą reglamentuojančius įstatymus, ir Lietuva turėtų sekti jų pavyzdžiu. Tai padėtų užtikrinti, kad Lietuvos psichologai galėtų laisvai teikti paslaugas kitose ES valstybėse, o užsienio psichologai - Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #salaseviciute #licencijavimas #psichologai #europos