Depresija neretai klaidingai suprantama tik kaip prasta nuotaika ar pesimistinis nusiteikimas. Tai liga, kuri gali paveikti bet ką, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, lyties ir socialinės padėties. Ligos priežastys nėra gerai žinomos, tačiau manoma, kad ji susijusi su neurotransmiterių balanso smegenyse sutrikimais. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos tipus, simptomus, priežastis, gydymo būdus ir panikos atakas, kurios dažnai lydi šią ligą.
Depresijos Tipai Ir Priežastys
Depresija gali būti skirstoma į keletą formų, atsižvelgiant į priežastis:
- Endogeninė depresija: Ją sąlygoja vidinės, biologinės priežastys. Būdinga tai, kad šios formos depresija susergama jaunystėje (iki 25 metų), o paciento giminėje yra sirgusių ar sergančių šia liga.
- Egzogeninė depresija: Išorinių veiksnių sąlygota depresija vadinama egzogenine. Pagrindinės jos atsiradimo priežastys - psichologinės ir socialinės kilmės. Pavyzdžiui, žmogų netikėtai paveikia stiprus stresas arba jis ilgą laiką išgyvena stresą keliančias situacijas.
- Depresija, susijusi su kitomis psichikos ligomis: Trečioji depresijos forma - tai depresija, susijusi su kitomis psichikos ligomis.
Priežastinis skirstymas nėra visiškai teisingas, nes depresiją sukelia keletas veiksnių.
Depresijos Simptomai
Didžioji depresija pasireiškia liguistu liūdesiu, prislėgta nuotaika, vaikams - irzlumu. Sumažėja žmogaus interesai, nebetenkama susidomėjimo anksčiau mėgta veikla, sumažėja kūrybiškumas, tampa sunku susikoncentruoti. Gali pakisti svoris (nukristi ar padidėti), kankinti nemiga arba mieguistumas. Visa tai lydi nuolatinis nuovargis, kaltės jausmas, savęs nuvertinimas. Neretai apninka savižudiškos mintys.
Somatinio tipo depresijai būdinga tai, kad požymiai ryškesni rytais. Ši forma pasižymi organizmo pakitimais, kurie interpretuojami kaip tam tikra patologija. Pavyzdžiui, abdominalinė depresija pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais - vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu, pykinimu, liežuvio skausmu, cefalinė depresija gali būti užmaskuota galvos skausmu, lydimu baimės išprotėti, kardialinė depresijos forma - skausmais širdies plote.
Taip pat skaitykite: Giluminė analizė: depresijos priežastys ir meilės svarba
Melancholinis ligos tipas diagnozuojamas tada, kai nustatomas sumažėjęs pasitenkinimas ir įvairia veikla, interesų netekimas, o reakcija į malonius dirgiklius - silpna ir nepakankama. Be šių požymių melancholinio tipo depresija sergantis žmogus gali jausti nepagrįstą kaltės jausmą, būti liguistai liūdnos nuotaikos, kuri ryškesnė ryte nei vakare. Gali nukristi svoris, nes netenkama apetito. Apskritai depresijos simptomatika gali būti labai įvairi. Paaugliams ir vaikams būdinga netipiška jos išraiška.
Dažniausi Depresijos Požymiai
- Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmas.
- Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.
- Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose.
- Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą.
- Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų.
- Nerimas, jaudulys arba neramumas.
- Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
- Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
- Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
- Nepaaiškinami fizinius negalavimus, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai.
Fiziniai Depresijos Požymiai
Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:
- Skausmas ir raumenų įtampa: Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.
- Virškinimo sutrikimai: Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
- Svorio pokyčiai: Dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos: Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.
- Sumažėjęs lytinis potraukis: Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.
- Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija: Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
- Kvėpavimo sunkumai ir dusulys: Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.
Socialiniai Depresijos Požymiai
- Sumažėjęs socialinis įsitraukimas.
- Pomėgių ir interesų ignoravimas.
- Sunkumai santykiuose.
- Pokyčiai elgesyje.
- Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas.
- Emocijų reguliavimo sunkumai.
Panikos Atakos Ir Depresija
Panikos atakos yra staigūs, intensyvūs baimės ar nerimo epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį ir emocinį diskomfortą. Nors panikos atakos dažnai atsiranda be aiškios priežasties, jos gali būti susijusios su tam tikrais veiksniais ar situacijomis. Panikos atakos metu žmogus gali jausti, kad praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta. Toks panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jo poveikis gali būti ilgalaikis, sukeliantis nuolatinę baimę, kad nerimo priepuoliai atsikartos. Dėl šios priežasties svarbu suprasti panikos priepuolius ir žinoti, kaip jas valdyti.
Panikos Priepuolio Simptomai
Per panikos priepuolį gali reikštis įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai:
- Stiprus širdies plakimas.
- Dusulys.
- Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti jausmas, kad yra oro trūkumas, kad neįkvėps pakankamai oro.
- Krūtinės skausmas.
- Svaigulys.
- Prakaitavimas.
- Drebulys.
- Patiriant panikos sutrikimą gali atsirasti nekontroliuojamas drebėjimas, nerviniai traukuliai ar raumenų trūkčiojimas.
- Pykinimas.
- Nerealumo jausmas.
- Gumulas gerklėje.
Panikos Priepuolių Priežastys
- Stresas.
- Cheminės medžiagos.
- Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad tam tikros smegenų sritys, atsakingos už emocijų reguliavimą, gali būti susijusios su panikos atakomis.
- Skydliaukė ir panikos priepuoliai.
Panikos Priepuolių Valdymas
Panikos priepuolių suvaldymas gali būti sudėtingas, tačiau yra keletas metodų, kurie gali padėti sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą:
Taip pat skaitykite: Naujausi tyrimai apie ličio trūkumą ir depresiją
- Lėto, gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti panikos priepuolio simptomus. Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą ir stengimasis išlaikyti ramų ritmą gali padėti sukurti didesnį savikontrolės jausmą.
- Progresyvus raumenų atpalaidavimas yra technika, kurios metu laipsniškai įtempiami ir atpalaiduojami įvairūs kūno raumenys. Tai dažnai sumažina įtampą ir nerimą.
- Mokymasis atpažinti ir keisti neigiamas mintis gali padėti sumažinti panikos priepuolių intensyvumą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali būti labai veiksminga šiuo atveju.
- Vaizduotėje ramių, malonių vietų susikūrimas gali padėti atitraukti dėmesį nuo panikos simptomų ir sukelti ramybės jausmą.
- Kalbėjimasis su draugu, artimųjų palaikymas, gali suteikti reikalingą psichoemocinę paramą ir padėti nusiraminti ir suvaldyti nerimo priepuolius.
Panikos Priepuolių Gydymo Metodai
Panikos gydymas gali apimti:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai yra viena efektyviausių terapijos formų. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus.
- Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais gali būti paskirti antidepresantai, benzodiazepinai ar kiti vaistai nuo panikos priepuolių ir vaistai nuo nerimo ir baimės, padedantys sumažinti nerimą ir panikos priepuolių dažnį. Vaistai nuo panikos priepuolių gali būti skirti trumpalaikiam arba ilgalaikiam gydymui, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.
- Psichoterapija: Terapijos metu psichologas moko pacientą atpažinti savo emocijas, geriau suprasti savo elgesį ir išmokti veiksmingų strategijų, kaip valdyti panikos simptomus.
- Savipagalbos strategijos: Gydytojas ar terapeutas gali padėti sukurti asmeninį planą, apimantį kvėpavimo pratimus, raumenų atpalaidavimo technikas ir kitus būdus, kaip suvaldyti panikos priepuolį. Savipagalbos strategijos gali apimti ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari fizinė veikla, sveika mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymo technikos. Taip pat gali būti naudinga skaityti panikos priepuolių knygas, kurios suteikia papildomos informacijos ir patarimų, kaip įveikti šį sutrikimą.
- Konsultacijos internetu: Tai leidžia pacientams gauti pagalbą iš bet kurios vietos, ypač jei jie gyvena toli nuo gydymo įstaigų ar turi ribotą mobilumą. Internetinės konsultacijos gali būti tokios pat veiksmingos kaip ir asmeninės, nes leidžia terapeutui ir pacientui bendrauti realiu laiku, dalintis dokumentais ir terapiniais ištekliais. Šis būdas suteikia pacientams galimybę gauti reikalingą pagalbą patogiai, neišeinant iš namų.
- Alternatyvūs gydymo metodai: Kai kurie pacientai gali būti suinteresuoti išbandyti alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip homeopatiniai vaistai nuo panikos. Nors moksliniai įrodymai apie jų veiksmingumą yra riboti, kai kurie žmonės teigia, kad šie metodai jiems padeda. Visada svarbu aptarti bet kokius alternatyvius gydymo metodus su savo gydytoju.
Depresija Ir Kiti Nerimo Sutrikimai
Panikos atakos dažnai nėra atskira problema, jos gali būti susijusios su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir generalizuotas nerimo sutrikimas.
- Depresija ir panikos atakos: Depresija ir panikos atakos dažnai eina kartu. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti didesnį nerimą ir būti labiau linkę į panikos priepuolius. Panikos atakos gali dar labiau pabloginti depresijos simptomus, sukeldamos izoliacijos jausmą ir bejėgiškumą. Abiejų būklių gydymas yra svarbus siekiant pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kombinuotas depresijos ir panikos atakų gydymas gali apimti ir vaistus, ir psichoterapiją, siekiant efektyviai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) ir panikos atakos: Panikos atakos taip pat dažnai būna susijusios su generalizuotu nerimo sutrikimu (GNS). GNS yra nuolatinė, pernelyg intensyvi baimė ar nerimas dėl įvairių gyvenimo aspektų. Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai patiria panikos atakas, kai nerimo lygis tampa nepakeliamas. GNS gydymas gali apimti psichoterapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti nuolatinį nerimą ir sumažinti panikos priepuolių dažnį.
Prevencija Ir Ankstyvas Nustatymas
Prevencija ir ankstyvas panikos atakų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Rekomenduojama reguliariai stebėti savo psichikos sveikatą ir kreiptis pagalbos, jei pastebite bet kokius nerimo ar panikos požymius. Ankstyvas gydymas gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali apimti profilaktinius vizitus pas psichikos sveikatos specialistus ir streso valdymo technikų mokymąsi.
Panikos atakų gydymas dažnai yra ilgas procesas, tačiau svarbu tęsti sveikatos ir gerovės palaikymą net ir po gydymo. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir socialinį palaikymą. Sveikos gyvenimo būdo praktikos padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir sumažinti atkryčių riziką. Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, joga ar sportas, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu rasti veiksmingus atsipalaidavimo būdus, tokius kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.
Kiti Nerimo Sutrikimai
Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių. Tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS)
Tai nuolatinis, pernelyg didelis nerimavimas dėl kasdienių dalykų (darbo, sveikatos, finansų ir kt).
Pagrindiniai GNS požymiai:
- Nuolatinis ir per didelis nerimavimas dėl įvairių kasdienių situacijų net ir tada, kai tam nėra akivaizdžios priežasties. Nerimo intensyvumas dažnai neatitinka realios situacijos.
- Fizinis diskomfortas: raumenų įtampa (ypač pečių, kaklo, nugaros skausmai), nuovargis ir energijos stoka, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, galvos skausmai, skrandžio skausmai ar pykinimas.
- Susikaupimo sunkumai: mintys dažnai „pabėga” į nerimastingus scenarijus, sunku priimti sprendimus dėl baimės padaryti klaidą.
- Dirglumas ir emocinis jautrumas: maži dalykai gali sukelti stiprią reakciją ar pyktį, padidėjęs jautrumas kritikai ar nesėkmėms.
- Miego sutrikimai: sunku užmigti ar dažnai prabundama naktį, mintys apie rūpesčius neleidžia atsipalaiduoti prieš miegą.
- Vengimo elgesys: vengiama situacijų, kurios kelia nerimą (pvz., atidėliojami darbai, vengiama socialinių susitikimų ir kt.).
Jeigu šie simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.
GNS poveikis kasdieniam gyvenimui:
- Darbo ir mokymosi problemos dėl sunkumų susikoncentruoti dėl nerimą keliančių minčių, sumažėjęs produktyvumas. Taip pat šioje srityje gali kilti problemų sprendimų priėmimo baimė, atidėliojimas. Yra ir didesnis perdegimo pavojus.
- Santykių problemos dėl dirglumo ir emocinio jautrumo, nes gali būti daugiau konfliktų. Artimuosius gali erzinti nuolatinis ir perdėtas galimų sunkumų akcentavimas. Dėl nerimo, baimės klysti gali būti vengiančio elgesio, kai vengiama socialinių situacijų, o bendravime vyrauja atsiribojimas.
- Fizinės sveikatos problemos: nuolatinis raumenų įtempimas gali sukelti nugaros, pečių ar galvos skausmus. Būna virškinimo problemų, būdingi miego sutrikimai.
- Nemaloni emocinė būsena: nuolatinė įtampa, didesnė rizika susirgti depresija, savivertės problemos. Dažnai lydi mintys, kad gyvenimas yra per daug sudėtingas ar nepakeliamas. Nuolatinis nerimas dėl ateities trukdo mėgautis dabartimi.
- Apsunkinti kasdieniai sprendimai: net ir paprasti sprendimai (pvz., ką valgyti, ką apsirengti) gali atrodyti sudėtingi. Nerimą keliančių situacijų vengimas gali apriboti žmogaus gyvenimą.
Panikos Sutrikimas
Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingi dažniau nei kartą per savaitę pasikartojantys panikos priepuoliai - itin intensyvaus nerimo epozodai, kuriems būdingas stiprus fizinis ir emocinis diskomfortas, mintys, jog priepuolio metu žmogus praras kontrolę, nualps, išprotės ar net mirs. Panikos priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jei atsiranda tokių priepuolių baimė, jie kartojasi. Pavienis panikos priepuolis nėra panikos sutrikimas.
Dėl baimės patirti panikos priepuolį žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų, tolimesnių kelionių). Gali išsivystyti agorafobija - baimė būti vietose, iš kurių, atrodo, būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą.
Pagrindiniai panikos sutrikimo požymiai:
- 2 kartus per savaitę ar dažniau pasikartojantys panikos priepuoliai. Paprastai atrodo, jog tokie priepuoliai atsiranda staiga, be priežasties. Dažniausia tokio priepuolio išsivystymą lemia klaidinga katastrofinė fizinių simptomų interpretacija.
Dažniausiai pasireiškiantys fiziniai panikos priepuolio simptomai:
- Širdies permušimai, greitas širdies plakimas ar širdies „daužymasis“
- Prakaitavimas
- Drebėjimas ar virpėjimas
- Oro trūkumo ar dusinimo jausmas
- Springimo pojūtis
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas arba diskomfortas pilve
- Galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas
- Karščio ir šalčio bangos
- Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai
Psichologiniai panikos priepuolių simptomai: kontrolės praradimo baimė/baimė išprotėti, mirties baimė, nerealumo jausmas. Tai skiriasi nuo nerimavimo, nes nerimui būdingos mintys apie ateitį, o panikos priepuolio metu grėsmė suvokiama kaip dabartinė.
- Nuolatinis nerimavimas, kad gali kilti naujas panikos priepuolis ir/arba kad nauji priepuoliai sukels gąsdinančias pasekmes. Būdingas padidėjęs dėmesys kūno signalams, perdėtas saugumo siekimas.
- Vengimas situacijų, kurios gali sukelti panikos atakas, pvz. fizinio aktyvumo arba nepažįstamų vietų.
- Kai žmogus vengia tam tikrų vietų, kuriose, atrodo, jog gali būti sunku pabėgti ar gauti pagalbą, gali išsivystyti agorafobija. Panikos sutrikimas dažnai būna kartu su agorafobija.
Panikos sutrikimo poveikis kasdieniam gyvenimui:
- Dėl baimės patirti panikos ataką žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų), veiklų (intensyvesnio judėjimo, vandens procedūrų, pirčių, kitų veiklų, kurios gali sukelti pojūčius, kurių bijoma) . Todėl susiaurėja veiklos, laisvalaikis.
- Panikos sutrikimas gali sumažinti pasitikėjimą savimi, pasitenkinimą gyvenimu, o jei progresuoja, gali išsivystyti depresijos epizodai.
Specifinės Fobijos
Intensyvi tam tikrų mažai pavojingų objektų ar situacijų (pvz., aukščio, vorų, skrydžių lėktuvu) baimė.
Pagrindiniai specifinės fobijos požymiai:
- Intensyvi baimė, kartais ir iki panikos priepuolių, susidūrus su baimę keliančiu objektu ar net galvojant apie jį. Baimė yra nekontroliuojama ir gali atrodyti perdėta, tačiau žmogus vis tiek negali jos suvaldyti.
Dažniausi baimės fiziniai simptomai:
- Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas
- Kvėpavimo sutrikimai, oro trūkumas
- Galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas
- Drebėjimas ar kūno tirpimas
- Stiprus noras pabėgti iš situacijos
- Vengimo elgesys: žmogus aktyviai vengia situacijų, kuriose gali susidurti su fobijos objektu (pvz., nevažiuoja liftu, neskrenda lėktuvais, vengia vizitų pas gydytojus, neina į mišką ir pan.).
- Simptomai išlieka ilgiau nei 6 mėnesius.
Bijoti galima bet kokio objekto, reiškinio.
Dažniausiai pasireiškiančios specifinės fobijos:
- Aukščio baimė
- Uždarų, ankštų, siaurų patalpų baimė
- Gyvūnų ir vabzdžių baimė (šunų, vorų, bičių, gyvačių ir kt.)
- Lėktuvo skrydžių baimė
- Kraujo, injekcijų baimė
Specifinių fobijų poveikis kasdieniam gyvenimui:
- Jei asmuo nesusiduria su baimę keliančiu objektu, tas objektas labai retas, fobija gali ir nedaryti ryškios įtakos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto fobijos gali ir stipriau paveikti gyvenimą:
- Vengiantis elgesys gali stipriai apriboti veiklas, žmogus gali vengti skrydžių, kelionių, naudojimosi liftu, ėjimo į renginius, buvimo gamtoje, gali laiku nesikreipti į gydytojus ir dėl to turėti pasekmių savo sveikatai. Kartais vengimo elgesys apriboja ir profesinius pasirinkimus, socialinį gyvenimą.
- Patiriamas emocinis, fizinis diskomfortas, gali kilti save nuvertinančių minčių. Dažnai žmonės gėdijasi, jog negali suvaldyti savo baimės, nors paprastai supranta, kad baimė nelogiška.
- Gali kilti pasekmių sveikatai: kartais išsivysto nemiga, virškinimo sutrikimai, raumenų įtampos problemos, galvos skausmai, o jei labai apribojamas gyvenimas dėl vengimo elgesio, didėja tikimybė vystytis depresijai.
Socialinio Nerimo Sutrikimas
Socialinis nerimo sutrikimas - tai intensyvi, nuolatinė baimė būti neigiamai įvertintam, sugėdintam ar atstumtam socialinėse situacijose. Žmogus bijo, kad atrodys kvailai, pasakys ar padarys kažką ne taip, todėl socialinės situacijos tampa dideliu stresu.
Pagrindiniai socialinio nerimo požymiai:
- Intensyvi baimė socialinėse situacijose
- Nerimas prieš viešus pasisakymus, susitikimus, pažintis su naujais žmonėmis.
- Baimė atrodyti juokingai, nepatraukliai ar neadekvačiai elgtis.
- Stipri savikritika ir nerimas dėl to, ką kiti galvoja.
Vengimo elgesys
- Žmogus vengia situacijų, kuriose gali būti dėmesio centre.
- Sunku kalbėti telefonu, lankytis renginiuose, eiti į parduotuvę, valgyti viešumoje.
- Vengia susibūrimų, situacijų, kai tenka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, žmonių grupėje, eiti į pasimatymus.
- Atidėlioja ar vengia situacijų, kurios gali sukelti nerimą.
Socialinėse situacijose susižadina intensyvūs fiziniai ir psichologiniai nerimo simptomai:
- Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys
- Karščio bangos, veido paraudimas
- Sausumas burnoje, užsikirtęs balsas
- Galvos svaigimas, pykinimas ar skrandžio skausmai
- Sunkumas palaikyti akių kontaktą, nesaugumo jausmas
- Nuolatinis nerimas dėl ateinančių socialinių situacijų („kas, jei pasakysiu kažką kvailo?“).
- Po situacijos žmogus pergalvoja kiekvieną savo žodį ar veiksmą ir jaudinasi, kad padarė klaidą
- Socialinių situacijų metu dėmesys koncentruojamas į savo elgesio, emocijų, išvaizdos sekimą, dažnai su aukštais reikalavimais sau, kyla kritiškų minčių apie save, todėl gali būti sunku susikaupti pokalbiui, įsigilinti į pokalbio temą, pašnekovą, atsiranda „tuščios galvos“ reiškinys.
Kaip socialinis nerimas veikia kasdienybę?
- Sunku bendrauti su bendradarbiais, draugais, nepažįstamais žmonėmis. Dažnai šie žmonės vengia „paplepėjimų“ per pertraukėles, stengiasi būti lyg užsiėmę, o aplinkiniai dėl to gali juos matyti kaip „pasikėlusius“, nenorinčius bendrauti.
- Trukdo siekti tikslų moksluose ir darbe (pvz., sunku pristatyti projektus, kalbėti susirinkimuose), todėl gali nukentėti darbo rezultatai, įvertinimai. Kartais dėl nerimo žmonės nenueina į pokalbius dėl darbo, nebaigia mokslų.
- Trukdo užmegzti naujas pažintis ar romantiškus santykius.
- Gali sukelti izoliaciją, vienišumą ir net depresiją.
Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas
Obsesinis-kompulsinis nerimo sutrikimas (OKS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios, nepageidaujamos mintys (obsesijos) ir pasikartojantys elgesio veiksmai, ritualai (kompulsijos), kuriuos asmuo atlieka siekdamas sumažinti nerimą, sukeltą šių minčių. Nors žmogus supranta, kad šios mintys ir veiksmai nėra logiški, jis dažnai negali jų kontroliuoti.
Pagrindiniai obsesinio-kompulsinio nerimo sutrikimo požymiai:
- Kompulsijos (pasikartojantys veiksmai):
- Pasikartojantys ritualiniai veiksmai, skirti sumažinti nerimą, kylantį dėl obsesijų (pvz., rankų plovimas, daiktų rūšiavimas, tikrinimas ar užrakinimas, per didelis įsitikinimas, kad „viskas yra gerai“).
- Pasikartojantys elgesiai, tokie kaip skaitymas, skaičiavimas, tvarkymas ar rankų valymas tam tikru būdu, kad sumažintų baimę ar įsitikintų, kad niekas neįvyks.
- Per didelis tikrinimas - nuolatinis tikrinimas, ar durys užrakintos, ar aparatai išjungti, nors nėra jokios tikros grėsmės.
- Obsesijos ir kompulsijos užima nemažai laiko (bent 1 val per dieną) bei sukelia žymų distresą ir trukdo funkcionuoti. Gali būti būdingos tik obsesijos be kompulsijų, arba ir obsesijos, ir kompulsijos.