Ar Nerimas Gali Sukelti Skydliaukės Sutrikimus? Išsamus Vadovas

Įvadas

Skydliaukė - mažas, bet gyvybiškai svarbus organas, esantis kaklo priekinėje dalyje, reguliuojantis daugybę organizmo funkcijų. Ši drugelio formos liauka gamina hormonus, kurie veikia medžiagų apykaitą, energijos lygį, nuotaiką ir daugelį kitų procesų. Sutrikimai, paveikiantys skydliaukės veiklą, gali sukelti įvairių simptomų, kurie kartais gali būti supainiojami su kitomis ligomis, įskaitant nerimą ir depresiją. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime skydliaukės sutrikimus, jų priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus, taip pat išnagrinėsime ryšį tarp nerimo ir skydliaukės veiklos.

Skydliaukės Vaidmuo Organizme

Skydliaukė - tai nedidelė, drugelio formos liauka, įsikūrusi kaklo priekyje, tačiau jos įtaka organizmui yra ypatingai reikšminga. Ji gamina gyvybiškai svarbius hormonus - trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4), kurie reguliuoja daugybę organizmo funkcijų: medžiagų apykaitą, lytinių liaukų aktyvumą, energijos lygį, kūno temperatūrą, virškinimo sistemą ir net emocinę būseną. Šių hormonų gamybos procesą kontroliuoja hipofizė - mažytė liauka esanti smegenyse. Įsivaizduokite, kad skydliaukė yra organizmo variklis: jei jis veikia per lėtai, žmogus jaučiasi pavargęs, priauga svorio, tampa vangus ir jautrus šalčiui. Jei variklis „įsisiautėja“ ir dirba per greitai, atsiranda priešingas efektas - žmogus gali jausti nerimą, drebulį, prakaitavimą ar greitą širdies plakimą. Skydliaukės veikla yra ypač svarbi moterims, nes ji daro didelę įtaką menstruaciniam ciklui, vaisingumui, nėštumui ir menopauzei.

Dažniausi Skydliaukės Sutrikimai

Skydliaukės sutrikimai kamuoja net apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Yra keletas pagrindinių skydliaukės sutrikimų, kurie gali paveikti jos funkciją:

• Hipertirozė: Šią būklę sukelia skydliaukės hormonų perteklius. Sergant hipertiroidizmu skydliaukė tampa pernelyg aktyvi. Ji gamina per daug skydliaukės hormonų. Dėl to daugelis kūno funkcijų gali paspartėti. Dažniausia hipertirozės priežastis yra Greivso liga, autoimuninis sutrikimas, kuriam būdinga pernelyg aktyvi skydliaukė. Literatūros apžvalgoje apskaičiuota, kad iki 60 proc. žmonių, sergančių hipertiroidizmu, taip pat jaučia klinikinį nerimą. Depresija pasireiškia iki 69 procentų žmonių, kuriems diagnozuota hipertirozė. Hipertiroidizmas ypač siejamas su nuotaikos sutrikimais ir bipoline depresija.

• Hipotirozė: Šią būklę lemia sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba. Hipotireozė yra būklė, kuriai būdinga „vangi“ arba nepakankamai aktyvi skydliaukė. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose ji siejama būtent su depresija. Skydliaukės hormonų trūkumas centrinėje nervų sistemoje gali sukelti nuovargį, svorio padidėjimą ir energijos trūkumą. Visa tai yra klinikinės depresijos simptomai. Hipotirozę dažnai sukelia Hashimoto tiroiditas, operacija, kurios metu buvo pašalinta skydliaukė, arba spindulinio gydymo pažeidimas.

  Taip pat skaitykite: Patarimai nerimui mažinti

• Hashimoto tiroiditas: Tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę, sukeldama jos uždegimą ir sumažėjusią funkciją. Tai dažniausia hipotireozės priežastis Jungtinėse Valstijose, paveikianti maždaug 5 iš 100 amerikiečių.

• Skydliaukės mazgeliai: Tai išaugos, kurios susidaro ant skydliaukės arba joje. 2015 m. Moterys turi skydliaukės mazgų maždaug 4 kartus dažniau nei vyrai, o vyrų skydliaukės vėžys yra dvigubai dažnesnis nei moterų, atitinkamai apie 8 ir 4 procentus. Dauguma mazgų yra gerybiniai, tačiau retais atvejais jie taip pat gali būti vėžiniai.

• Struma: Tai nevėžinis skydliaukės padidėjimas. Dažniausia strumos priežastis visame pasaulyje yra jodo trūkumas mityboje.

Skydliaukės Sutrikimų Priežastys

Skydliaukės sutrikimų priežastys gali būti įvairios:

• Autoimuninės ligos: Hashimoto tiroiditas ir Greivso liga yra autoimuninės ligos, kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę.
• Jodo trūkumas arba perteklius: Normaliai skydliaukės hormonų gamybai reikalingas jodas. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis, tad dažnai jo tenka vartoti papildomai. Tiek dėl jodo trūkumo, tiek dėl pertekliaus galimi skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė ar hipertirozė) ar skydliaukės struktūros pokyčiai - skydliaukės padidėjimas ar mazgai joje, didėja skydliaukės audinio imlumas radiacijai.
• Genetika: Įtakos gali turėti genetika. Nustatyta, kad yra genetinis polinkis sirgti autoimunine skydliaukės liga, kuriai priklauso Greivso liga ir LAT, taigi, jei pacientas ar jo šeimos nariai serga autoimuninėmis ligomis (Adisono liga, 1 tipo cukriniu diabetu, jungiamojo audinio ligomis, vitiligo, miastenija ir kitomis), rizika susirgti automunine skydliaukės liga yra didesnė.
• Vaistai: Tam tikrų vaistų širdies ritmo sutrikimui gydyti vartojimas gali sutrikdyti skydliaukės veiklą.
• Spindulinis gydymas kaklo srityje: Taikytas spindulinis gydymas kaklo srityje gali pažeisti skydliaukę.
• Nėštumas: Nėštumas gali turėti įtakos skydliaukės veiklai.
• Stresas: Itin svarbu vengti stresinių situacijų - stresas vienas didžiausių sveikatos priešų. Rūkymas, stresas, pervargimas taip pat gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai.

Skydliaukės Sutrikimų Simptomai

Skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau jie neretai yra supainiojami su kasdienio nuovargio, streso ar net hormonų pokyčių simptomais. Simptomai priklauso nuo to, ar hormonų gamyba yra per didelė, ar per maža.

Taip pat skaitykite: Mokinių patirtys 5 klasėje

Hipotireozės simptomai:

• Nuolatinis nuovargis, mieguistumas, silpnumas, ar jautrumas šalčiui.
• Svorio priaugimas, kuris nesusijęs su mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčiais. Dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos pradeda augti svoris, išsausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, užkietėja viduriai.
• Odos sausumas, plaukų slinkimas ir trapūs nagai.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai. Moterims sutrinka menstracijų ciklas ar pasireiškia nevaisingumas, o pastojimo metu padididėja savaiminio persileidimo rizika.
• Prislėgta nuotaika ar depresyvumas, sulėtėja mąstymas, pablogeja koncentracija ir atmintis. Vyrams sumažėja libido, pasireiškia erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.
• Pašiurkštėjusi oda, jos blyškumas, patinę paakiai.

Hipertirozės simptomai:

• Nerimas, irzlumas. Moteris gali jausti nerimą, irzlumą, gali pasireikšti drebulys ir staigus širdies ritmo pagreitėjimas, net ir esant ramybės būsenoje.
• Drebulys ir staigus širdies ritmo pagreitėjimas.
• Miego sutrikimai ir nemiga.
• Staigus svorio kritimas, ar kankinti padidėjęs prakaitavimas, net esant žemesnei temperatūrai.
• Padidėjęs prakaitavimas.
• Odos problemos.
• Padidėjęs jautrumas, dirglumas, nerimas ar nemiga.
• Svorio kritimas nepaisant normalaus ar padidėjusio apetito, prakaitavimas, rankų drebėjimas, jaučiamas širdies plakimas arba padidėja širdies susitraukimų dažnis (vyresnio amžiaus žmonėms gali sutikti širdies ritmas), šilumos ir fizinio krūvio netoleravimas, akių pokyčiai - paraudimas, skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, stūmimo jausmas.
• Rečiau moterims sutrinka menstruacijų ciklas, o vyrams atsiranda ginekomastija (krūtų liaukinio audinio išvešėjimas) arba erekcijos sutrikimai.

Skydliaukės sutrikimų simptomai yra būdingi ir kitoms ligoms.

Nerimas ir Skydliaukės Sutrikimai

Nerimas ir skydliaukės sutrikimai yra glaudžiai susiję. Hipertirozė gali sukelti nerimo simptomus, tokius kaip nervingumas, irzlumas, greitas širdies plakimas ir miego sutrikimai. Hipotirozė taip pat gali sukelti nuotaikos pokyčius, įskaitant depresiją ir nerimą.

Literatūros apžvalgoje apskaičiuota, kad iki 60 proc. žmonių, sergančių hipertiroidizmu, taip pat jaučia klinikinį nerimą. Depresija pasireiškia iki 69 procentų žmonių, kuriems diagnozuota hipertirozė. Kita vertus, hipotirozės simptomai turi daug bendro su klinikine depresija ir tuo, ką gydytojai vadina „kognityvine disfunkcija“. Tai yra atminties praradimas ir sunkumai organizuojant mintis.

Skydliaukės ir nuotaikos sutrikimų sutapimas gali lemti klaidingą diagnozę. Jei jums buvo diagnozuota psichikos sveikatos būklė, bet turite ir skydliaukės sutrikimų, gydytojai gali jų nepastebėti.

Skydliaukės Diagnostika

Tikslią diagnozę gali patvirtinti tik skydliaukės hormonų kraujyje tyrimai. Jeigu pacientas įtaria skydliaukės sutrikimus, nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Jie padės nustatyti negalavimą ir skirti tikslingiausią gydymą. Skydliaukės sutrikimai dažnai gali būti sunkiai pastebimi, nes jų simptomai panašūs į daugelį kitų sveikatos problemų, tokių kaip stresas, hormonų pokyčiai ar tiesiog ilgalaikis nuovargis. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmo siunčiamus signalus ir, esant įtarimams, kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio sveikatos ištyrimo.

Taip pat skaitykite: Kaip palaikyti nervų sistemą

Diagnostikos procesas apima:

• Anamnezės ir simptomų įvertinimas: Gydytojas klausia apie paciento bendrą sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir genetiką.
• Kraujo tyrimai: Tiriamas tirotropinis hormonas (TTH), taip pat laisvas tiroksinas (LT4) ir laisvas trijodtironinas (LT3), kartais reikalingas ir skydliaukės antikūnų tyrimas (ATPO, anti-Tg). TSH yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodantis skydliaukės aktyvumą - jei TSH lygis yra aukštas, tai gali reikšti hipotirozę (skydliaukės veiklos sumažėjimą), o jei jis yra žemas, tai gali rodyti hipertirozę (padidėjusią skydliaukės veiklą).
• Skydliaukės echoskopija: Leidžia įvertinti skydliaukės dydį, struktūrą ir patikrinti, ar nėra mazgelių ar kitų pakitimų.
• Biopsija: Jei echoskopijos metu pastebimi mazgeliai, gali prireikti atlikti biopsiją, kad būtų nustatyta, ar jie yra gerybiniai ar piktybiniai.

Skydliaukės Gydymas

Skydliaukės veiklos sutrikimų gydymas priklauso nuo ligos tipo ir jos sunkumo. Dažniausiai sutrikimai pasireiškia arba sumažėjusia (hipotirozė), arba padidėjusia (hipertirozė) skydliaukės veikla, todėl gydymas skiriasi atsižvelgiant į tai, ar skydliaukės hormonų gamyba yra per maža, ar per didelė. Tačiau tinkamai gydant galima atkurti hormonų balansą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Hipotirozės gydymas:

Hipotirozės gydymas paprastai apima hormonų pakaitinę terapiją, kurios metu pacientas vartoja sintetinius tiroksino hormonus, tokius kaip L-tiroksinas. Šis vaistas padeda kompensuoti sumažėjusią skydliaukės hormonų gamybą ir atstatyti normalų metabolizmą. Daugeliu atvejų ši terapija yra ilgalaikė ir reikalauja nuolatinio dozės koregavimo pagal reguliarius kraujo tyrimus. Gydytojas periodiškai tikrina TSH ir FT4 lygį, kad įsitikintų, jog hormonų lygis atitinka normą. Laikantis gydytojo nurodymų ir tinkamai dozuojant preparatą, daugelis pacientų gali pasiekti puikių rezultatų bei jaustis energingais. Be to, svarbu subalansuoti mitybą ir įtraukti į ją pakankamą jodo kiekį, nes jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai.

Hipertirozės gydymas:

Tuo tarpu hipertirozės gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai naudojami antitiroidiniai vaistai, kurie slopina skydliaukės hormonų gamybą. Šie vaistai padeda sumažinti hormonų kiekį kraujyje ir atstatyti normalią medžiagų apykaitą. Šie vaistai gali būti vartojami apie 12-24 mėnesių, kol paciento būklė stabilizuojasi. Kitas dažnas hipertirozės gydymo metodas yra radioaktyvusis jodas, kuris pašalina hormonų perteklių gaminančias skydliaukės audinio ląsteles, todėl sumažėja per didelė hormonų gamyba. Trečiasis gydymo metodas - chirurgija, kai pašalinama dalis arba visa skydliaukė, tačiau tai atliekama tik tuo atveju, jei kiti gydymo metodai nėra veiksmingi arba yra įtariama, kad gali būti skydliaukės vėžys.

Kiti gydymo būdai:

• Chirurgija: Skydliaukės pašalinimui galima atlikti operaciją. Tai gali grąžinti skydliaukės išskiriamo hormono normos ribas.
• Radioaktyviojo jodo terapija: Didelė radioaktyvaus jodo dozė pažeidžia skydliaukę. Gali būti geriamas tabletė arba skysčio pavidalu. Kai skydliaukė pasisavina jodą, ji taip pat traukia radioaktyvųjį jodą, kuris pažeidžia liauką.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Gydant bet kokius skydliaukės sutrikimus, svarbus ne tik vaistų vartojimas, bet ir gyvenimo būdo pokyčiai. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra pagrindiniai faktoriai, kurie padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir užtikrinti sveiką organizmo funkcionavimą. Pacientams, sergantiems skydliaukės ligomis, patariama vengti per didelio streso ir atsakingai rinktis maisto produktus, kurie gali padėti palaikyti hormonų balansą. Pavyzdžiui, į mitybą reikėtų įtraukti daug vitaminų ir mineralų, taip pat, priklausomai nuo skydliaukės būklės, stebėti kiek suvartojama jodo, seleno ir cinko.

• Mityba: Pakankamas jodo kiekis, selenas ir geležis yra svarbūs skydliaukės veiklai. Vartokite joduotą druską, jūros gėrybes, mėsą ir nesmulkintus grūdus.
• Streso valdymas: Vengti stresinių situacijų. Stresas vienas didžiausių sveikatos priešų. Praktikuokite streso mažinimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir gerą savijautą.

Skydliaukės Ligų Prevencija

Nors ne visų skydliaukės ligų galima išvengti, yra keletas bendrųjų patarimų prevencijai:

• Pakankamas jodo kiekis: Užtikrinkite pakankamą jodo kiekį mityboje, ypač nėštumo metu ir žindant.
• Sveika mityba: Vartokite subalansuotą maistą, kuriame gausu vitaminų ir mineralų.
• Streso valdymas: Venkite streso ir praktikuokite streso mažinimo technikas.
• Reguliarūs patikrinimai: Profilaktinius skydliaukės hormonų tyrimus vieną kartą per metus galima atlikti visiems, tačiau ypač rekomenduojama tiems, kurių šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, moterims, turinčioms reprodukcinės sveikatos problemų ar planuojančioms nėštumą. Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja žmonėms nuo 35 metų kas penkerius metus pasitikrinti skydliaukę.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei jaučiatės pavargęs be aiškios priežasties, pastebėjote, kad jūsų svoris keičiasi, nors mitybos įpročiai liko tokie patys, ar nuolat svyruoja nuotaika, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Jei pajutote ar čiuopiate mazgą ar gumbelį abiejose gerklų pusėse (balso dėžutėje), mažėja ar didėja svoris, kurio negalite paaiškinti mitybos ar aktyvumo pokyčiais, nuolat labai karšta arba labai šalta, patiriate nuotaikos pokyčius, tokius kaip depresija, nerimas ar nervingumas, jaučiate didelį nuovargį be aiškios priežasties, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, planuojate nėštumą ar jaučiate kitus skydliaukės sutrikimų simptomus.

Išvados

Skydliaukės sutrikimai gali turėti didelės įtakos jūsų savijautai ir gyvenimo kokybei. Svarbu atpažinti simptomus, laiku kreiptis į gydytoją ir laikytis gydymo plano. Nors nerimas gali būti tiek skydliaukės sutrikimų simptomas, tiek atskira problema, svarbu įvertinti visus galimus veiksnius ir gauti tinkamą diagnozę bei gydymą. Tinkamai gydant ir prižiūrint save, galite gyventi pilnavertį gyvenimą, nepaisant skydliaukės sutrikimų.

tags: #ar #nerima #gali #sukelti #skydliaukes #sutrikimas