Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kada psichiatras gali išrašyti pažymą, kokiais atvejais tokia pažyma reikalinga ir kaip darbdaviai turėtų elgtis su darbuotojų psichikos sveikatos klausimais. Taip pat bus nagrinėjami psichologo ir psichiatro skirtumai, darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą ir dažniausi mitai apie psichiatriją.
Psichologas, Psichiatras Ir Psichoterapeutas: Kuo Jie Skiriasi?
Norint pasirinkti tinkamą specialistą, svarbu suprasti, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas. Pagal įgytą specialybę išskiriami psichologas, psichiatras, psichoterapeutas.
Psichologas - tai psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigęs specialistas. Psichologijos bakalauro studijos trunka 3,5-4 metus. Psichologas įvairių testų pagalba nustato psichikos funkcijų pokyčius (atmintį, mąstymą, dėmesį, emocinę būseną, asmenybę ir kitus aspektus) bei elgesio motyvus, padeda rasti išeitis iš krizinių bei konfliktinių situacijų. Psichologas analizuoja ir stebi paciento psichikos procesus. Išskiriami psichologas, psichologas asistentas ir psichologas praktikantas. Iš jų tik psichologas gali verstis savarankiška psichologo praktika, t. y. Psichologas asistentas, paprastai yra baigęs tik psichologijos bakalauro studijas. Dirbti jis gali prižiūrimas psichologo.
Psichiatras - tai medicinos studijas baigęs gydytojas, kuris po bendrojo medicinos kurso (trunkančio 6 metus) pasirinko psichiatro specializaciją (dar 4 metai rezidentūros). Gydytojas psichiatras išklauso paciento nusiskundimus dėl fizinės ir emocinės sveikatos, nustato galutinę paciento psichikos sutrikimų diagnozę bei paskiria reikalingą gydymą. Konsultacijos metu gydytojas psichiatras diagnozuoja ir gydo elgesio bei psichikos sutrikimus. Gydytojai psichiatrai atlieka sveikatos patikrą norint gauti leidimą ginklui ar vairuotojo sveikatos pažymą.
Psichoterapeutas - tai dažniausiai gydytojas, psichologas ar socialinis darbuotojas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė psichoterapijos mokymo programą. Psichoterapeutas gydo pokalbiu. Pas šį specialistą gali kreiptis ne tik psichologinių problemų turintys asmenys, bet ir žmonės, kurie nori geriau pažinti save. Gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
Kada Kreiptis Į Psichiatrą?
Psichiatrai padeda, susidūrus su sunkesniais atvejais tokiais kaip:
- Priklausomybės. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas galima susidurti su įvairiausiomis priklausomybėmis bei jų pasekmėmis, su kuriomis tvarkytis padeda psichiatrai.
- Psichikos ligos. Psichiatrai padeda susidūrus su nuotaikų sutrikimais, nerimo reakcijomis ir psichikos sutrikimais, dėl kurių keičiasi kūno funkcijos. Pavyzdžiui, anoreksija, lytinių funkcijų sutrikimas.
- Kitų ligų padariniai. Psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl kitų ligų bei traumų, pavyzdžiui, meningito, epilepsijos, Alzhaimerio ligos ir įvairių galvos smegenų traumų.
Esant psichikos susirgimams labai svarbi artimos aplinkos parama, nes pacientai dažnai negali objektyviai įvertinti savo būklės ar savarankiškai kovoti su problemomis. Laiku pastebėjus sutrikimus paskiriamas savalaikis gydymas. Be reikiamo gydymo gali atsirasti rizika ne tik pacientui, bet ir visuomenei.
Kada Kreiptis Į Psichologą?
Į psichologo kabinetą žmonės ateina dėl įvairiausių priežasčių: vienišumas, pykčio priepuoliai, nepaaiškinamas liūdesys ar apatija, nerimas, priklausomybės. Tai gali būti ir situacijos, kuriose tiesiog nežinai kaip elgtis - pasikalbėjus su žmogumi, kuris tau nedalina patarimų, o padeda įsiklausyti į tavo paties mintis, norus ir jausmus, tie atsakymai dažnai ateina patys. Psichologai padeda spręsti tarpasmeninius klausimus, išklauso, padeda rasti tinkamus elgesio modelius.
Kada Kalbėtis Su Draugu, O Kada Jau Su Psichologu?
Kalbėtis su draugais yra puiku - gali gauti paramos, pasijausti ne vienas. Tačiau jei nuolat kalbėsi jiems apie savo sunkumus, jie gali pasijusti išnaudojami arba bejėgiai, pasimesti, nežinoti, kaip tau padėti. Psichologas yra žmogus, kuris yra nešališkas ir pasiruošęs visą sesiją klausytis tavęs ir sutelkti dėmesį tik į tave, kad galėtų tau padėti.
Ar Psichiatras Gali Išrašyti Pažymą Ir Kokią?
Ligą ar sutrikimą diagnozuoti gali tik gydytojas psichiatras. Skirtingai nei psichologas ar psichoterapeutas, jis gali išrašyti receptą, skiria gydymą vaistais. Gydytojai psichiatrai gali paskirti medikamentinį gydymą, jei jis yra reikalingas. Psichiatras parenka ir išrašo vaistus, sprendžia su paciento nedarbingumu ar specialiaisias poreikiais susijusius klausimus.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
Psichiatras gali išrašyti šias pažymas:
- Pažymą apie psichikos būklę: Dažniausiai reikalinga norint gauti leidimą ginklui, vairuotojo pažymėjimą ar kitais atvejais, kai reikalingas patvirtinimas apie asmens psichinę sveikatą.
- Siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.
- Išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui.
- Pažymą, kad nesate gavę asmens sveikatos priežiūros paslaugų nei viename iš Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filiale penkių metų laikotarpiu dėl alkoholio, narkotinių ir/ar kitų psichoaktyvių medžiagų (išskyrus tabaką F17) vartojimo. Pažyma, kad nesate gavę asmens sveikatos priežiūros paslaugų nei viename iš mūsų centro filialų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) išduodama tik tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo konsultuotas ar gydytas nei viename Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau RPLC) filiale penkių metų laikotarpiu dėl alkoholio, narkotinių ir/ar kitų psichoaktyvių medžiagų (išskyrus tabaką F17) vartojimo.
Svarbu paminėti, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą.
Kur Galima Gauti Psichiatro Pažymą?
Psichiatro pažymą galima gauti:
- Gydymo įstaigoje, kurioje esate registruotas.
- Psichikos sveikatos centre, kuriame esate registruotas, arba klinikoje, kurioje užsakote medicininę pažymą.
Psichikos sveikatos centras savaime priskiriamas užsiregistravus gydymo įstaigoje, nebent patys pasirinkote kitą centrą.
Kaip Vyksta Pažymos Gavimo Procedūra?
Psichikos sveikatos centras patikrina, ar per pastaruosius 3 metus nebuvote įrašytas į psichikos sveikatos įskaitą. Jei įskaitoje nebuvote, pažyma išduodama be papildomos konsultacijos. Jei buvote ar esate įtrauktas į įskaitą, reikės apsilankyti pas psichiatrą, kuris įvertins sveikatos būklę ir priims sprendimą dėl pažymos išdavimo. Konsultacija paprastai trunka apie 15-20 min.
Taip pat skaitykite: Psichiatro kyšio byla: eiga ir nuosprendis
Darbdavio Teisės Ir Pareigos Darbuotojo Psichikos Sveikatos Atžvilgiu
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui. Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas - tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.
Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, - atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.
Ar Darbdavys Gali Rinkti Informaciją Apie Darbuotojo Psichikos Sveikatą?
Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str.
Tiesa, psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti. Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos - darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais.
Galimos Pasekmės Darbuotojui, Darbdaviui Neteisėtai Renkant Informaciją Apie Sveikatą
Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.).
Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.
Darbdavio Atsakomybė Už Darbuotojo Psichinę Sveikatą
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui. Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas - tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.
Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, - atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.
Psichologės: Darbuotojų Emocinė Sveikata Nėra Tik Jų Pačių Rūpestis
Stresas darbe dažnai suprantamas kaip sudėtinė mūsų kasdienybės dalis. Remiantis statistiniais duomenimis, Europoje būtent stresas yra antra pagal dažnumą su darbu susijusi sveikatos problema - apie 60 proc. visų prarastų darbo dienų siejama su darbe patiriamu stresu. Deja, apie užsitęsusio streso pasekmes ir toksišką darbo aplinką plačiau pradedame kalbėti tik įvykus itin skaudiems įvykiams.
Sveikatos psichologė ir projekto sveikatadarbe.lt vadovė Sigita Vičaitė aiškina, kad vis dar nepakankamai sąmoningai suprantame blogo darbo planavimo, organizavimo, psichologinio spaudimo ir kitų neigiamų procesų darbovietėse pasekmes. Anot jos, psichosocialinės rizikos sąvoka iš viso yra stigmatizuojama, nors būtent jos vertinimas gali identifikuoti jautriausias ir didžiausią žalą darbuotojų emocinei sveikatai darančias vietas darbo vietoje.
Psichologė Liepa T. Valandis įsitikinusi, kad darbo aplinką įmanoma sutvarkyti taip, kad darbuotojai norėtų eiti į darbą ir už jį nesumokėtų savo sveikata ir gyvenimu.
Psichosocialinės Rizikos Vertinimas Darbovietėse
Lietuvoje psichosocialinės rizikos vertinimas visoms darbovietėms yra privalomas nuo 2005 metų, tačiau ne visada šio įpareigojimo yra laikomasi arba, net jei vertinimas ir atliekamas, tai daroma formaliai, rezultatai tiesiogine prasme nugula į stalčių. Tačiau formaliu vertinimu neišnaudojamas visas streso darbo aplinkoje valdymo potencialas.
Organizacijos dažnai atlieka mikroklimato, įsitraukimo ar darbuotojų pasitenkinimo tyrimus. Labai džiugu, kad šie tyrimai tampa vis populiaresni, tačiau svarbu nepamiršti įvertinti ir kokie veiksniai, susiję su darbosąlygomis, darbo reikalavimais, darbo organizavimu, darbo turiniu, darbuotojų tarpusavio ar darbuotojų bei vadovų tarpusavio santykiais jiems kelia įtampą bei stresą ir gali būti žalingi jų sveikatai. Be to, tyrimo metu paaiškėja, kaip darbuotojai jaučiasi atlikdami savo darbą ir tai nėra susiję vien tik su darbuotojų įsitraukimu ar pasitenkinimu. Nei vienas iš šių tyrimų nėra toks visaapimantis kaip psichosocialinės rizikos vertinimas.
Investicijos Į Psichikos Sveikatą Neša Finansinę Naudą
Organizacijose dažnai koncentruojamasi į trumpąjį laikotarpį, dėl to darbuotojams gali būti keliami per dideli reikalavimai, išauga streso lygis, kuris ilguoju laikotarpiu gali virsti perdegimu, prastėjančiais darbo rezultatais ir lemti darbuotojų kaitą, prastą darbdavio įvaizdį.
Remiantis „Deloitte“ atliktu tyrimu, išleidę vieną D. Britanijos svarą darbuotojų psichikos sveikatai, darbdaviai atgauna penkis, nes darbuotojai rečiau serga, jų efektyvumas darbe mažesnis ir sulėtėja darbuotojų kaita. Tuo metu PwC atlikta studija parodė, jog kiekvienas į psichikos sveikatą darbo vietoje investuotas doleris neša 2,30 dolerių grąžą. Be to, darbuotojų psichikos sveikatai prioritetą teikiantys darbdaviai lenkia savo konkurentus augančiomis pajamomis ir pelno marža.
Psichosocialinės rizikos vertinimas parodo, kuriose srityse darbuotojus reiktų labiau tausoti.
Medikamentinis Gydymas: Baimės Ir Realybė
Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Tačiau, pasak psichiatrų, vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad antidepresantai ar antipsichotikai sukelia priklausomybę. Psichiatras V. Rutkauskas akcentuoja: vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse, t. y.
Svarbus Ryšys Tarp Gydytojo Ir Paciento
Psichiatro V. Rutkausko nuomone, labai svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento, svarbus pasitikėjimas gydytoju. Taip pat neretai skeptiškai žvelgiama ir į pasiūlymą šalia gydymo vaistais pradėti konsultacijas su psichologu ar psichoterapeutu. Bet taip nėra, nes gali būti neišspręstų ar nesprendžiamų vidinių ir išorinių psichologinių konfliktų, kurių pacientas nepastebi ar nėra motyvuotas spręsti.
Vaikų Ir Paauglių Psichiatrija
Dirbant su vaikais ir paaugliais iki 18 metų, ypatingas dėmesys skiriamas visai šeimai. Vaikų ir paauglių psichiatrijoje stengiamasi vengti medikamentinio gydymo. Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija paprastai trunka ilgiau (vidutiniškai apie valandą), prireikia daugiau kūrybiškumo ir pastangų randant kontaktą su mažuoju pacientu.
Dažniausi Mitai Apie Psichiatriją
- Mitas Nr. 1: „Psichiatro pagalbos reikia tik silpniems ar nenormaliems žmonėms“ Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su psichikos problemomis bei prarasti gyvenimo kontrolę. Krizėje ar nelaimėje atsidūręs žmogus tampa pažeidžiamesnis, dirglesnis, jam gali būti laikinai sunku priimti sprendimus.
- Mitas Nr. 2: „Psichiatrai tik išrašo vaistus“ Psichiatrai ne visuomet išrašo vaistus. Medikamentinis gydymas išlieka kraštutinė gydymo priemonė, kuomet visi kiti metodai nebepadeda. Jis skiriamas tik atidžiai išanalizavus galimą gydymo naudą ir žalą.
- Mitas Nr. 3: „Su F diagnoze negalėsiu vairuoti“ Tik itin reti ir sunkūs psichikos sutrikimai gali laikinai ar visam laikui užkirsti kelią vairuoti.
tags: #ar #psichiatras #gali #israsyti #pazyma