Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų: priežastys, simptomai ir gydymas

Bipolinis afektinis sutrikimas, pasireiškiantis manija be psichozės simptomų, yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi ekstremalūs nuotaikų svyravimai. Šie svyravimai apima manijos epizodus, kai asmuo jaučiasi neįprastai energingas, laimingas ar euforiškas, tačiau be haliucinacijų ar kliedesių, kurie apibūdina psichozines būsenas. Šis sutrikimas gali turėti didelės įtakos asmens socialiniam gyvenimui, darbui ir bendram funkcionavimui.

Bipolinio afektinio sutrikimo esmė

Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, yra lėtinis smegenų funkcijos sutrikimas, priskiriamas psichikos sutrikimų kategorijai. Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai. Jų metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija).

Sergant dvipoliu sutrikimu, gali kartotis tik įvairaus sunkumo manijos epizodai, taip pat gali būti mišraus tipo afektinių epizodų. Tarp epizodų būdingas visiško pasveikimo laikotarpis.

Smegenų veikla ir bipolinis sutrikimas

Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, veikia žmogaus smegenų struktūras ir funkcijas. Pagrindinės paveiktos sritys yra emocijų reguliavimo centrai, tokie kaip amygdala ir prefrontalinė žievė. Šios smegenų dalys yra atsakingos už emocinį atsaką, sprendimų priėmimą ir socialinį elgesį.

Epidemiologija

Dvipoliniu sutrikimu vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau liga pasireiškia jauniems žmonėms. Didžioji dvipolinių afektinių sutrikimų dalis prasideda tarp vaikystės ir 50 metų amžiaus, 75 proc. pacientų pirmą epizodą patiria iki 25 metų, o jo pradžios amžiaus vidurkis 30 metų. Moterims jis prasideda ankščiau nei vyrams ir joms būdingas greitesnis simptomų cikliškumas. Dvipolis sutrikimas 75% moterų ir 67% vyrų prasideda depresija. Per gyvenimą pasireiškia įvairus skaičius epizodų, nuo 2 iki 30 priepuolių, dažniausiai 9. Vyresniame amžiuje ligos epizodai ilgėja, o atoslūgiai trumpėja.

Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės

Dvipolį afektinį sutrikimą patiria apie 0,3-1,5 proc. žmonių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama vidutiniškai 37 nauji ligos atvejai per metus. Susirgimo tikimybė yra didžiausia pirmos kartos palikuonims, siekianti 20-25 proc. Jei serga abu tėvai, tikimybė vaikui susirgti bvipoliniu sutrikimu lygi 50-75 proc.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Dvipolio sutrikimo priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau manoma, kad jį lemia keli veiksniai:

• Genetiniai veiksniai: Bipolinis sutrikimas dažnai pasitaiko šeimose, todėl genetinis polinkis yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Tikimybė susirgti pirmos kartos giminaičiams yra 20-25 proc., o vaikui, kurio tėvai sirgo dvipoliu sutrikimu, - 50-75 proc.
• Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: Tyrimai rodo, kad žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, smegenų veikla ir struktūra skiriasi nuo sveikų asmenų.
• Cheminiai disbalansai smegenyse: Neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, disbalansas gali prisidėti prie nuotaikos svyravimų.
• Aplinkos veiksniai: Stresas, traumos, tam tikri gyvenimo įvykiai (pvz., netektys, asmeniniai sunkumai) ir narkotikų ar alkoholio vartojimas gali sukelti ar pabloginti bipolinį sutrikimą. Nuo mažų dienų patiriamas stresas šeimoje, patyčios gali turėti įtakos sutrikimo pradžiai, pasunkinti šio sutrikimo eigą.

Simptomai ir požymiai

Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija).

Bipolinis afektinis sutrikimas pasireiškia manijos, hipomanijos ir depresijos epizodais, kurie gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių:

Manija

Manijos epizodas prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jam būdinga ne mažiau nei vienos savaitės trukmės besitęsianti pakili, euforinė arba dirgli nuotaika. Manijos būsenoje žmogus yra viskuo patenkintas, lengvai užmezga naujas pažintis, energingas (gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio arba jaučiasi pailsėjęs po mažiau nei 4 miego valandų), vienu metu imasi daugelio darbų ir sumanymų, kuria vėliau neįgyvendinamus planus. Pacientas dažnai jaučiasi išsiblaškęs, kreipia dėmesį į kiekvieną nesvarbų ir antraeilį išorinį stimulą, pradeda greitai ir garsiau kalbėti, o kalboje vyrauja minčių šuoliai. Gali būti dirglus, greitai susierzinti. Atsiranda potraukis malonumą teikiančiai veiklai, tokiai kaip nemotyvuotam pinigų švaistymui, nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus ar neapgalvotiems seksualiniams santykiams, kas gali turėti nemalonių pasekmių. Išvaizda gali neatitikti amžiaus ir situacijos. Maniakinės būsenos metu žmogus gali būti priekabus, su visais ginčytis, kištis ne į savo reikalus.

Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?

• Pernelyg didelė energija, hiperaktyvumas
• Euforijos jausmas arba didelis dirglumas
• Sumažėjęs miego poreikis
• Greita kalba, minčių srautas, sunku susikoncentruoti
• Impulsyvus, rizikingas elgesys (pvz., neatsargus vairavimas, impulsyvūs pirkimai)
• Padidėjęs savęs vertinimas arba didybės manija

Manijos epizodas gali būti:

• Hipomanija: Lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių. Sutrikimui būdingas pastovus, lengvas nuotaikos pakilumas, padidėjęs aktyvumas. Ligoniai būna veiklūs, turi daug planų ir stengiasi juos realizuoti. Ligos simptomai ryškiau nesutrikdo darbo ar socialinės adaptacijos. Aplinkiniai jo elgesyje paprastai nepastebi ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai pradeda vartoti svaiginamuosius gėrimus, tampa išlaidūs, lengvai susipažįsta su žmonėmis. Rengiasi tvarkingai, net stilingai, tačiau gana dažnai taip pat trūksta saiko. Sutrinka takto jausmas, mėgsta kalbėti erotine tema, nors anksčiau tai nebuvo jiems būdinga.
• Manija be psichozės simptomų: Šio sutrikimo metu nuotaika nepriklauso nuo aplinkybių. Gali varijuoti nuo nerūpestingo linksmumo iki beveik nekontroliuojamo susijaudinimo. Atsiranda padidintas aktyvumas, skubotas kalbėjimas, išsiblaškymas, savikritikos stoka, perdėta didybė ir optimizmas. Gali tapti agresyviu, imtis nepraktiškų planų, nuolat įsimylėti. Dažniausiai manija prasideda per 1-2 savaites. Tuomet sutrinka įprastas darbingumas, socialinis aktyvumas. Vidutinė manijos trukmė 4-6 mėnesiai. Apie pusė pacientų piktnaudžiauja alkoholiu.
• Manija su psichozės simptomais: Tai sunkesnė manijos forma. Padidintas savęs vertinimas ir didybės idėjos gali tapti kliedesiais, o pakilumas ir įtarumas - persekiojimo kliedesiu. Ligonio kalbos kartais net neįmanoma suprasti. Žmogus gali imtis prievartos, elgtis agresyviai. Ligonis nesirūpina maistu ir asmenine higiena.

Hipomanija

• Lengvesnė manijos forma, tačiau nuotaika yra pakili arba dirgli
• Energijos antplūdis ir padidėjusi kūrybingumo ar produktyvumo būsena
• Sumažėjęs miego poreikis, tačiau be sunkesnių manijos pasekmių
• Gali būti produktyvi, bet dažnai nepastebima kitų žmonių

Depresija

Natūralu, kad po tam tikrų įvykių gali užplūsti liūdna nuotaika. Tačiau sergant dvipoliniu afektiniu sutrikimu, depresinė nuotaika užtruks ilgiau nei 6 mėnesius, ji bus stipriau išreikšta, taps sunku tinkamai reaguoti į paprastas situacijas. Šiam epizodui būdinga depresijos triada: liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos (mąstymas) ir sulėtėję judesiai. Taip pat pacientas nesimėgauja tais dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, praranda gebėjimą domėtis tiek sena, tiek nauja veikla. Žmogui gali būti itin sunku priimti net ir paprastus sprendimus. Pasikeičia kasdieninio gyvenimo įpročiai: pacientas priauga svorio arba atvirkščiai, jo netenka, kankina nemiga arba miega labai ilgai ir tiesiog negali atsikelti iš lovos, sumažėja lytinis potraukis. Pacientas dažnai jaučia nuovargį ir energijos trūkumą, jam sunku susikaupti, logiškai mąstyti, būti ir bendrauti su kitais žmonėmis ilgesnį laiką. Žmogus nuolat galvoja apie gyvenimo beprasmiškumą, jį kankina kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas. Kartais atrodo, kad būtų lengviau po mirties, todėl užvaldo mintys apie savižudybę. Pacientui yra sunku dirbti kasdieninius darbus, pasirūpinti savimi, nes nemato jokio tikslo tai daryti.

• Didelis liūdesys, neviltis, beviltiškumo jausmas
• Energijos ir motyvacijos stoka, apatija
• Sunku susikoncentruoti, priimti sprendimus
• Sutrikęs miegas (per daug arba per mažai)
• Minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą atsiradimas
• Prastas apetitas arba persivalgymas

Depresijos epizodas gali būti:

• Lengva ar vidutinio sunkumo depresija: Tipiškiausi simptomai yra liūdna nuotaika, sumažėję interesai, padidėjęs nuovargis. Pacientas dažniausiai turi didelių socialinės, darbinės ar buitinės veiklos sunkumų.
• Sunki depresija be psichozės simptomų: Depresijos epizodo metu ligonis skundžiasi liūdesiu, niekas jo nedomina, anksčiau mėgta veikla nebeteikia malonumo, suprastėja miegas, sumažėja apetitas. Jis nebeturi jėgų užsiimti net įprastiniais, kasdieniais dalykais. Depresijos simptomai ryškiai išreikšti.
• Sunki depresija su psichozės simptomais: Būdingi sunkios depresijos požymiai, kliedesiai (nusidėjimo, savęs kaltinimo, nelaimės neišvengiamumo) ir haliucinacijos (šmeižiantys, kaltinantys balsai, puvimo ar mėsos irimo kvapai).

Mišri būklė

Manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, blogas miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys.

Atoslūgis

Nėra jokių nuotaikos sutrikimo požymių, būsena trunka keletą mėnesių. Pacientas gali gydytis profilaktiškai.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą

Diagnostika

Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.

Diagnostiniai kriterijai

• I tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
  • A. Klinikoje vyrauja manijos epizodas.
  • B. Mažiausiai vienas praeityje buvęs didžiosios depresijos, manijos ar mišrios manijos epizodas.
  • C. Nuotaikos sutrikimai, atitinkantys A ir B kriterijus, neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
• II tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
  • A. Yra ar buvo vienas ar daugiau didžiosios depresijos epizodų.
  • B. Yra ar buvo mažiausiai vienas hipomanijos epizodas.
  • C. Niekad nebuvo manijos ar mišraus epizodo.
  • D. Nuotaikos simptomai, išvardinti A ir B punktuose, neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
  • E. Simptomai sutrikdo socialinį, profesinį funkcionavimą.

Gydymas

Dvipolinis sutrikimas - sunki liga, kuri išvargina ne tik ligonį, bet ir jo artimuosius. Optimaliausias dvipolinio afektinio sutrikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją.

Medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas priklauso nuo epizodo, kuris yra labiau išreikštas dvipolinio afektinio sutrikimo metu, nes šio sutrikimo fazių (depresijos ar manijos) simptomai yra visiškai priešingi. Per depresijos epizodus ligoniai gydomi antidepresantais (mažinančiais depresijos simptomus), raminamaisiais medikamentais (slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą). Vaistų grupės, dozės ir skyrimo trukmė priklauso nuo pasireiškiančių simptomų laipsnio, pašalinio poveikio ir atsako į gydymą. Manijai gydyti skiriami nuotaikos stabilizatoriai (ličio druskos, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas), sunkesniais atvejais - neuroleptikai.

Sustabdžius manijos ar depresijos protrūkį, gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius, kad galima būtų išvengti ligos epizodų kartojimosi.

Psichoterapija

Gydant ligonius, sergančius dvipoliniu afektiniu sutrikimu, iškyla daug psichosocialinio pobūdžio problemų. Vien medikamentinis gydymas neužtikrina ilgalaikio gydymo efekto, nes ligoniai dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkę gydymą nutraukti (pvz., manijos ar hipomanijos būsena dažnai suvokiama kaip pozityvi, nes suteikia energijos antplūdį, kuris labai kontrastuoja su depresiniu epizodu), todėl manijos ir depresijos epizodai linkę kartotis. Pacientas mokomas, kad reikėtų tęsti gydymą net ir tuo atveju, kai nejaučia simptomų (nepertraukiamas gydymas yra efektyvesnis, nei taikomas tik epizo­diškai), jis turi suprasti, kad serga. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sugebėjimą suvokti informaciją, turėtų paaiškinti, kas tai per liga, kokie jos požymiai, kokios negydymo pasekmės.

Jei kitos ligos labiau veikia patį pacientą, tai dvipolinio sutrikimo atveju nukenčia ir šalia ligonio esantys šeimos nariai, draugai, bendradarbiai. Todėl šiam sutrikimui gydyti gali būti taikoma individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija.

• Individuali kognityvinė ir elgesio terapija: Padeda įveikti liguistus mąstymo procesus, o pakeitus mąstymo modelį, pakinta ir elgesys. Elgesio terapijos metu siekiama sustiprinti žmogaus savikontrolę ugdant savitvardą ir savireguliaciją. Šios savybės padeda pacientui pačiam analizuoti ir daryti įtaką savo elgesiui bei galimų problemų sprendimui. Taip pat lavinamas žmogaus pasitikėjimas savimi, nagrinėjamos probleminės situacijos ir ieškoma būdų, kaip jas išspręsti.
• Grupinė psichoterapija: Pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis, išklausyti kitus.
• Šeimos terapija: Siekiama sumažinti tarpusavio santykių įtampą, panaikinti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir sumažinant paūmėjimų riziką.

Profilaktika

Profilaktinis gydymas pradedamas esant visiškam atoslūgiui. Pirmojo manijos epizodo gydymą patartina tęsti mažiausiai metus. Jeigu šeimoje yra sergančių BS arba jeigu epizodas buvo labai sunkus, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas. Tačiau dažniausiai jis pradedamas po antro ar trečio epizodo. Palaikomajam gydymui vartojamas tas pats nuotaikos stabilizatorius su kuriuo buvo pasiekta remisija. Profilaktinio gydymo sėkmė priklauso nuo parenkamo gydymo tinkamumo. Vaistas turi būti saugus, gerai toleruotinas ir nesukeliantis šalutinių reiškinių. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir pacientas juo pasitiki, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Jeigu gydymą tenka nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių, dozę reikia mažinti laipsniškai, nes priepuolis gali pasikartoti labai greitai.

Patarimai sergančiajam ir jo artimiesiems

• Bendradarbiavimas su medicinos personalu, atvirumas ir išmokimas atkreipti dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus sėkmingai gali sumažinti nuotaikų svyravimo galimybę.
• Sergantysis dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą - gulti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku.
• Sureguliuoti fizinį aktyvumą.
• Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą poveikį.
• Keisti gyvenimo ir mitybos įpročius.
• Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
• Įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius, šeimos narius. Gyvenimas su žmogumi, sergančiu dvipoliniu afektiniu sutrikimu, gali suteikti daug nuoskaudų, išsekinti, gali atsirasti tarpusavio nesupratimo. Jei artimieji geriau suvoks, kas vyksta su pacientu, galės paaiškinti sau kartais „nesuvokiamą" pastarojo elgesį.

Prognozė

Dvipolinis sutrikimas - sunki, varginanti liga, tačiau teisingai (svarbiausia - reguliariai) besigydantis žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau, nepaisant to, kad liga gydoma vaistais, liga yra lėtinė ir progresuojanti. Tai reiškia, jog neišgydoma, tačiau sistemingai vartojant vaistus ji yra gerai kontroliuojama ir gali būti stebima remisija - ligos simptomų nebuvimas. Žmogus jaučiasi visai neblogai, kurį laiką gerai jaustis gali ir be vaistų, tačiau tuomet kyla grėsmė, jog simptomai sugrįš ir vis tiek vėl reikės vartoti vaistus ir greičiausiai visą gyvenimą.

Komorbidiškumas

Dvipolį afektinį sutrikimą dažnai lydi kitos ligos: psichiatrinės diagnozės - 39%, somatinės diagnozės - 22%. Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis būna 2/3 atvejų. Esant priklausomybei nuo alkoholio prognozė blogesnė: tokie ligoniai praleidžia ligoninėse 3-4 kartus daugiau laiko, rečiau gydosi tinkamai, rečiau naudojasi profilaktinio gydymo galimybe, labiau komplikuoja tarpasmeninius santykius, didesnė jų savižudybės tikimybė, alkoholio vartojimas veikia ir dvipolio afektinio sutrikimo biologinį laikrodį.

Savižudybės rizika

Palyginti su kitais tipais, dvipolio afektinio sutrikimo prognozė yra blogiausia, nes dažniausiai kartojasi priepuoliai, dažniau nusižudoma. Šis sutrikimas sukelia daug problemų ligoniui, šeimai, visuomenei. Skyrybos tris kartus dažnesnės nei populiacijoje. Savižudybės rizika apie 20% kartų didesnė. Ji ypač didelė ligos pradžioje, dažniausiai tarp 2 ir 5 epizodų. 25-50% sergančiųjų bent kartą gyvenime mėgino žudytis. Savižudybės pavojus didelis tiek depresijos, tiek mišraus afekto metu. Mišraus afekto metu 25-55% pacientų savižudybės rizika yra didelė.

tags: #bipolinis #afektinis #sutrikimas #manija #be #psichozes