Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai ir jos svarbai žmogaus gyvenime. Visuomenė pamažu suvokia, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė, todėl vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių, vis dar gajūs mitai ir baimės, susijusios su psichikos sutrikimais, ypač kalbant apie įsidarbinimą ir darbingumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar psichiatras gali išduoti biuletenį (nedarbingumo pažymėjimą), kokie psichikos sutrikimai gali turėti įtakos darbingumui, kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatą veikia sergančiųjų gyvenimą ir kokie pokyčiai vyksta šioje srityje.
Psichikos sveikata ir įsidarbinimas: mitai ir realybė
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, buvo sunku įsidarbinti dėl įsišaknijusio požiūrio, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba yra nepatikimi. Šis požiūris lėmė giliai įsišaknijusią baimę ir diskriminaciją. Tačiau per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų situacija pasikeitė iš esmės.
Šiuo metu Lietuvoje beveik visi apribojimai, susiję su profesija, darbu ar galimybe vairuoti transporto priemonę, yra panaikinti. Daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas. Vis dėlto, nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma vis dar išlieka.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dažnai iš pacientų girdi baimę, jog nustatyta diagnozė gali užkirsti kelią normaliam gyvenimui, ypač ieškant darbo ar jį jau dirbant. Tačiau ji pabrėžia, kad didelė dalis net sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų vairuoja automobilį, ir bet kuris girtas vairuotojas yra daug kartų pavojingesnis už asmenį, sergantį psichikos liga. Apribojimai galioja tik ten, kur darbas susijęs su ginklo turėjimu ar įvaikinimo/globos situacijose, tačiau ir šiais atvejais sprendžiama individualiai, įvertinant konkretaus asmens būklę.
Nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis): kada psichiatras gali jį išduoti?
Gydytoja R. Mazaliauskienė atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą ar lūžęs koją. Tokiu atveju yra suteikiamas laikinas nedarbingumas, o ligai parėjus ar jos simptomams nuslopus, žmogus grįžta į savo darbinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
Taigi, psichiatras gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kai psichikos liga yra ūmi arba paūmėjusi ir dėl to žmogus negali tinkamai atlikti savo darbo pareigų. Svarbu pabrėžti, kad sprendimas dėl nedarbingumo priimamas individualiai, įvertinant paciento būklę ir ligos sunkumą.
Psichikos sutrikimai ir darbingumas: kas turi įtakos?
Didžioji dalis specialybių nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Kaip jau minėta, jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne dėl to, kad tai psichikos sutrikimas, o dėl to, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama.
Suprantama, kad, esant pažengusiai demencijai ar būsenoms po organinio galvos smegenų pažeidimo, pvz., traumos, kai stebimi ryškūs pažintinių funkcijų sutrikimai, asmuo negali atlikti kai kurių darbų, tačiau ne tiek dėl ligos pavadinimo, o dėl tų simptomų, kuriais pasižymi ta liga. Taigi, kaip ir somatinių ligų atveju, labai svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Tačiau kai kuriais atvejais psichikos sutrikimai gali turėti įtakos žmogaus tinkamumui tam tikroms pareigoms. Pavyzdžiui, nenorėtume, kad mūsų armijoje ar policijoje dirbtų asmuo, kuriam nustatytas asmenybės sutrikimas (anksčiau vartotas terminas „psichopatija“).
Kodėl svarbu neslėpti psichikos sveikatos problemų?
Paslaptys, susijusios su asmenine ar šeimos narių sveikata (fizine ar psichine), veikia ir varginančiai, ir savotiškai žlugdančiai. Žlugdančiai, nes reikia sau pripažinti, kad turi kažką gėdingo, ką reikia slėpti. Varginančiai, nes slėpimas suryja daug energijos, reikia atsiminti savo melus, maskavimąsi, o kadangi viską prisiminti darosi vis sunkiau, kai kurie žmonės apskritai renkasi saviizoliacijos kelią.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
Visi neigiami dalykai sveikimo procesą veikia neigiamai. Kalbant apie psichikos sutrikimus, kurių atsiradime ir sveikime nemažą vaidmenį atlieka būtent psichosocialiniai faktoriai, toks vienišumas ir izoliacija veikia tikrai nepalankiai.
Žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos iššūkiais ir išdrįsę neslėpti savo būklės ne tik nuo artimųjų, bet ir kolegų, vadovų ar net viešai apie tai pasidalinę, sako, jog jaučiasi „laisvi“, „padėjo sau“. Slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti. Toks požiūris turi teigiamos įtakos ir pačiam sveikimui iš psichikos sutrikimo, ir asmeniniam augimui.
Visuomenės tolerancija psichikos sveikatos problemoms: ar vyksta pokyčiai?
Lyginant su tuo, koks požiūris į psichikos sveikatos problemas buvo prieš 20-30 metų, situacija tikrai gerėja, ypač tarp jaunų žmonių. Tam tikrai daliai visuomenės vis dar būdinga nuostata „reikia susitvarkyti pačiam“, bet vis tiktai nemaža žmonių grupė, ištikus psichikos sutrikimui, kreipiasi ten, kur reikia, t.y. į gydytoją psichiatrą ar vaikų ir paauglių psichiatrą. Jiems neateina į galvą depresiją ar bipolinį sutrikimą gydyti „valios pastangomis“, lygiai kaip valios pastangomis nenumušinėja aukštos temperatūros gripo atveju.
Iniciatyvos, tokios kaip psichikos sveikatos ambasadorių „Žvelk giliau“, labai prisideda prie supratingumo ir tolerancijos visuomenėje augimo. Klausantis psichikos sveikatos ambasadorių ar kitų žmonių, kalbančių apie psichikos sutrikimus, liga, kuri buvo iki to laiko neaiški ir bauginanti, įgauna konkretaus žmogaus istorijos pavidalą. Ji tampa aiškesnė. Mes dažnai bijome neaiškių, nesuprantamų dalykų, todėl toks aiškumo atsiradimas kartu didina ir toleranciją.
Pokyčiams reikia laiko - ir psichikos sveikatos, ir pačioje visuomenėje. Nes sveika visuomenė gali toleruoti ilgesnį ar trumpesnį laiką psichiškai susirgusius savo narius.
Taip pat skaitykite: Psichiatro kyšio byla: eiga ir nuosprendis
Darbdavio teisės ir pareigos: kada galima atleisti darbuotoją dėl psichikos ligos?
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe). Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai.
Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs privalomųjų ar papildomai paskirtų tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą dirbti.
Taigi, jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius.
Jei darbdaviui kyla abejonių dėl jau dirbančio darbuotojo sveikatos ir jo galimybių dirbti konkretų darbą, jis gali, nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Be priežasties toks siuntimas negali būti atliekamas. Siuntimas darbuotojui yra privalomas ir įpareigoja darbuotoją tikrintis sveikatą. Dėl tokio sveikatos tikrinimo taip pat turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.
Atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą, gydytojo pateiktos išvados yra privalomos darbdaviui ir darbuotojui. Taigi, asmens sveikata privalomai tikrinama prieš įsidarbinant, o dirbant - periodiškai. Taip pat darbdavys gali siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos patikrinimo. Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas) sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Kai darbuotojas pagal gautą išvadą negali dirbti jam patikėto darbo, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, nes darbuotojo sveikatai žalingo darbo atlikimas ne tik kelia grėsmę jo paties sveikatai, bet ir didina pavojų atsirasti žalai kitiems asmenims bei turtui.
Ligos išmokos: kaip jas gauti?
"Sodra" informuoja, kad norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą, tai galima padaryti tiesiog prisijungus prie asmeninės "Sodros" paskyros gyventojui. Tereikia atsidaryti "Sodros" internetinį puslapį, paspausti nuorodą "Prisijungti" ir pasinaudoti e. paslaugomis.
Prašymą ligos išmokai gauti galima pateikti per metus nuo ligos pabaigos arba iš anksto - nelaukiant kol susirgsite. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų po to, kai iš gydymo įstaigos ir darbdavio buvo gauti reikalingi duomenys ir dokumentai. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Ligos išmoka yra mokama ir šeimos nario (vaiko, sutuoktinio, tėvų) slaugai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kiek truks gydytojo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, slaugos išmokos mokėjimo trukmė yra ribojama. Beje, šią išmoką gali gauti ir seneliai už anūkų slaugą.
Išmokų dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Susirgus pačiam apdraustajam, už pirmąsias dvi ligos dienas 80-100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo trečios nedarbingumo dienos "Sodra" moka 80 proc. Išmoką slaugančiam sergantį šeimos narį nuo pirmos dienos moka "Sodra" - ji sudaro 85 proc.
Nors pačios ligos išmokos liks tokio pat dydžio, bet keisis jų procentinė išraiška. Kitąmet "Sodros" ligos išmoka, mokama nuo trečios nedarbingumo dienos, sieks 62,06 proc., o slaugant šeimos narį - 65,94 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmokos išmokamos po to, kai jie deklaruoja pajamas (iki gegužės pradžios) ir sumoka socialinio draudimo įmokas arba iškart, jeigu socialinio draudimo įmokas moka avansu.
tags: #ar #psichiatras #isduoda #biuleteni