Vytauto V. Landsbergio kūryba vaikams - tai ne tik pasakos, bet ir kelionės po meilės šalį, kurioje jausmai yra ir skaūs, ir džiaugsmingi, ir pavydūs, ir padykę, ir melancholiški. O arklys Dominykas - nuoširdus herojus, kurio gyvenimas tikras, todėl jis susidraugauja net su Marso planetos siaubūnais.
Dominyko Kelionių Pradžia
Dominykas, po pirmosios istorijos „Arklio Dominyko meilė“, kuri buvo išrinkta geriausia 2004 metų knyga vaikams, tarsi prašėsi į tolimesnes keliones. Skaitytojai turbūt laukė jos tęsinio, juolab kad ir pats Dominykas turėjo vieną jam ramybės neduodančią mintį: ką padaryti, kad jo mylimoji rudenį, atėjus šalnoms, vėl nenušaltų ir jiems nereikėtų vėl skirtis iki pat pavasario?
Meilės Vardan - Net Į Žvaigždes
Dominykas pasiryžęs bet kam dėl savo mylimosios: „Na jau ne, aš ką nors sugalvosiu… Neleisiu tau sušalti. Jei reiks, dėl tavęs net į žvaigždes nukeliausiu.“ Ir žvaigždės ateina jam į pagalbą: pradeda su juo kalbėtis, parodo išeitį jo neramybės minčiai: „Vienoje tų planetų tavęs laukia stebuklingas brangakmenis.“ Jis ir padės rugiagėlei.
Kitą naktį dangaus sesės žvaigždės pamoko Arklį skraidyti - tapti lengvu kaip balionas, tik svarbu sapno pradžioje šio jausmo nepramiegoti. O paskui spindulinių siūlų kamuolėlio, esančio kūne, pagalba galima nusigauti visur, kur tik panorėsi. Tokia tad buvo skraidymo pamoka Arkliui Dominykui.
Kelionė Per Saulės Sistemą
Ir jis pradeda kelionę, ieškodamas stebuklingo brangakmenio. Dominykas aplanko Mėnulį ir visas Saulės sistemos planetas. Susipažįsta su kiekvienu šeimininku ar šeimininke, išmoksta jų planetos išminties. O visi planetų valdovai tokie skirtingi.
Taip pat skaitykite: Savigarba ir meilė: kaip jie susiję?
Išminties Paieškos ir Baimės Nugalėjimas
Sunkiausią, pavojingiausią minutę jis toks tvirtas todėl, kad prisimena mylimą rugiagėlę, mintimis būna su ja; ji ir padrąsina: „mudviejų meilė kur kas stipresnė už baimę.“ Buvimas kartu - viena iš didžiausių širdies dovanų, kurią įgyja keliaudamas arklys Dominykas. Jis supranta ir Neptūno pamokymą, jį iškart išmoksta, kai vandenų valdovas taria: „Silpnatiki, turi tikėti savimi.“
Iliustracijų Magija
Rašytojo Vytauto V. Landsbergio literatūrinę istoriją gražiais, savitais piešiniais perpasakoja dailininkas Sigutis Asch, dažnai sustiprindamas, paryškindamas siužeto įvykius, veikėjų charakteristikas, jų detales, kurdamas atmosferą, nuotaiką. Neatsitiktinai iliustracijos primena animacinio filmo kadrus, stambių ir bendrų, panoraminių kadrų derinimą.
Dominyko Išmintis ir Mažojo Princo Tiesos
Dominyko Arklio išmintys ir tiesos - regis, skinamos nuo to paties Pažinimo ar Pasaulio Medžio, kaip ir Mažojo Princo tiesos Antuano de Sent-Egziuperi parašytoje istorijoje. Kad ir šis Princo žinojimas: „Tu supranti. Tai per toli. Aš negaliu nusinešti šito kūno. Jis per sunkus. … Bet jis bus tik kaip sena palikta žievė.“ Dominyko ieškojimai ir atradimai - kaip ir medinio Pinokio virtimas berniuku autentiškoje Carlo Collodi‘o istorijoje „Pinokio nuotykiai“.
Knygos Pamokos ir Vertybės
Knyga moko meilės, kūrybos. Kartu ji subtiliai paliudija ir apie amžinąjį gyvenimą, apie nuolat vykstantį atsinaujinimą ir atgimimą. Rašytojas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų.
Nuorodos į Literatūrą ir Folklorą
Knygoje gausu tekste įvairių perfrazuotų patarlių ir priežodžių: „Lai skrenda sau, kur gandro akys mato“, „iš bado meškos ir kuiną ėda“, „Visi meškinai, vos tik ją pamatė, išėjo iš proto visomis kryptimis, kur tik jų akys matė“, „pusnyje susirado pamestą pingvino sparną ir ėmė jį visaip aplink mešką rėžti“, „Dovanojančiam arkliui į dantis taigi nežiūrėsi“.
Taip pat skaitykite: Psichologija: meilė ir pyktis
Pasaulio Kritika ir Egzistencinės Vertybės
Kūrinyje esama ir netiesioginės moderniojo pasaulio kritikos. Kita kūrinio suvokimo plotmė - egzistencinė. Per pasakos herojaus arklio Dominyko veiklą ir veikimo kryptį atskleidžiamos amžinosios vertybės. Knyga yra kupina gerumo, turi švelniai ir žaismingai reiškiamą pasakoms būdingą didaktinį atspalvį. Kaip ir liaudies kūryboje, pasakoje daug išminties. Pagrindine kūrinio ašimi tampa meilė, apie kurią tarsi sukasi pasaulis, kuri pačiam gyvenimui suteikia prasmę. Kūrinyje plėtojami draugystės, ilgesio, pagalbos kitam, noro susikalbėti ir įsiklausyti motyvai.
Mitologinis Aspektas
Dar viena galimybė perskaityti pasaką - mitologinė. Pasakoje išnyksta riba tarp tikrovės ir vaizduotės pasaulio. Kitaip tariant, vaizduotės pasaulis užima tikrovės vietą ir taip atveria galimybę kurti mitą, mitologizuoti. Matoma aiški knygos veikėjų sąsaja su gamta, jos mistifikavimas, pasireiškiantis kasdienybėje išgyvenamais stebuklais, ypač rytiniame gamtos virsme.
Arklys ir Rugiagėlė: Simboliai ir Kontrastai
Kodėl arklys ir rugiagėlė? Pasakos herojus yra laukinis arklys Dominykas - „spalvinga ir bemaž susiformavusi asmenybė“, naiviai lyriška ir jautri, bet kartu išreiškianti didelę išmintį ir laisvą dvasią. Iš tiesų galima teigti, kad arklio, kaip ir kitų veikėjų, pasirinkimas nėra atsitiktinis.
Arklys (žirgas) tradicinėje lietuvių kultūroje buvo labai svarbus. Be jo neapsieidavo pagrindinės apeigos, šventės. Žirgas - tai ir jauno nevedusio vaikino simbolis, vertės ženklas. Gražiausius žirgus vaikinai rinkdavosi vykdami pirštis ir važiuodami tuoktis. Rugiagėlė, kaip rodo pats vardas, - javuose auganti gėlė, o javai, turint galvoje duoną, lietuvių tradicinėje kultūroje priklauso moters sričiai. Svarbi ir rugiagėlės spalva. Merginų akys ir seniau, ir dabar poetizuojant lyginamos su rugiagėlėmis.
Ryšys su Gamta ir Mitinis Mąstymas
Knyga pradedama aptariant arklio Dominyko pasaulį, jo sąsajas su gamta. Gamta kūrinio herojui nėra kažkas svetima ir nepažinu: „[…] visi aplinkui tyvuliuojantys laukai bei nuostabios palaukės buvo jo namai, minkšta pievų žolė buvo jo patalai, o saulė ir mėnulis buvo jo lempos.“ Arklys negyvena tvarte - žmogaus sukurtame statinyje prijaukintiems gyvuliams laikyti. Gamta yra laukinio arklio namai, ji simbolizuoja savą, draugišką ir pažįstamą aplinką. Pats arklys yra ne paskiras objektas, o gamtos dalis.
Taip pat skaitykite: Meilė ir Motyvacija
Arklys ryto laukdavo dėl patekančios saulės ir kitų stebuklų, kurie, jis žino, turi įvykti. Laukimas - tai pasaulio pažinimo rezultatas, savotiškas dėsningumo akcentas, gamtos dėsnių pastebėjimas. Rytais erdvė pilna tiršto rūko ir varlių kurkimo. Svarbus čia yra ryto kaip virsmo, naujos pradžios ir cikliškumo motyvas bei gamtos dėsnių suvokimas, priskiriant juos mistinių galių sričiai. Arkliui Dominykui, sakyčiau, būdingas antimokslinis mitinis mąstymas, kai gamtos reiškinių nebandoma racionaliai ir logiškai paaiškinti.
Kultūros ir Gamtos Priešprieša
V. V. Landsbergis kalba ir apie greta gyvenančius naminius gyvūnus, kurie vienu ar kitu atžvilgiu jau yra atsiskyrę nuo gamtos, jai svetimi, sukultūrinti. Laukinio arklio ir naminių gyvulių priešpriešą galima interpretuoti kaip gamtos ir kultūros priešpriešą. Antai herojus sapnuoja esąs naminis arklys, kurį šeimininkas po sunkių darbų parveda į tvartą: „Ir taip liūdna pasidaro Dominykui miegoti kažkur užrakintam smirdinčiam tvarte ir neregėti tų stebuklingų rytų, pilnų rūko, kuriuos jis taip mėgo. Ir prisiminė Dominykas tuos laikus, kai jis ištisomis naktimis ganydavosi laisvas ūkanotoje pievoje.“
Arklio ir naminių gyvulių opoziciją galima interpretuoti ir kaip tam tikrų žmonių tipų opoziciją. Laukinis arklys simbolizuoja fiziškai ir dvasiškai laisvą, stiprų, turtingos fantazijos, neapribotą jokių elgesio taisyklių, išmintingą asmenį. Jam priešpriešinami naminiai (kultūriniai) gyvūnai daugumos laukiniam arkliui matomų dalykų „nė sapnuot nesapnuodavo, o jeigu ir sapnuodavo, tai nelabai spalvotai, nes tvartuose miegančių gyvulių sapnai dažniausiai būdavo juodai balti ir šiek tiek gyvuliški“.
Rugiagėlės Kultūrinis Pasaulis
Arklys su rugiagėle taip pat labai skirtingi, ir ne vien tik rūšies, bet elgesio, kultūriškumo požiūriu. Arklys, kaip laukinis gyvūnas, nepaiso jokių visuomenės, kultūros primestų normų, gyvena daugiausia spontaniškai, vadovaujasi savo įsitikinimais ir intuicija. Rugiagėlė bando sukultūrinti ir arklį Dominyką, primesti jam tam tikras visuomenines, socialines elgesio taisykles ir žargoną.
Ritualo Reikšmė ir Kaita
Skyriuje „Arklys Dominykas ir varlės“ svarbūs yra ritualo ir papročio išsaugojimo elementai. Rytinis žaidimas su varlėmis pagal tam tikras dažnai, kaip galima nuspėti iš teksto, pasikartojančias taisykles ir eiliškumą nurodo tam tikrą rituališkumą ir būtinybę laikytis ritualo arba tikėjimą, kad jis būtinas.
Arklys Dominykas savo ritualo eigą, patį ritualą sulaužo tik tada, kai atsiranda rugiagėlė. Knygos gale arklys aiškiai pasako varlėms, kad negali eiti su jomis žaisti, nes dar neišperėjo rugiagėlės. Rugiagėlės personažo pasirodymas - tai pirmi žingsniai kultūrėjimo link, nuostatų keitimosi pradžia. Atsiradus rugiagėlei, ritualas arkliui Dominykui praranda reikšmę, būtinumą atlikti.
Etiologinio Mito Apraiškos
Kūrinyje yra ir etiologinio mito apraiškų. Žvelgdamas į žvaigždes, arklys „prisimindavo savo amžiną atilsį močiutę Domicelę, kuri kažkada, dar ankstyvojoje arkliuko Domuko vaikystėje, jam pasakodavo begalybę istorijų apie žvaigždes bei kitus dangaus kūnus. „Kai krinta nuo dangaus žvaigždė, - sakydavo močiutė, - tai reiškia, kad žemėje gimė koks nors arkliukas, o kai meteoras - asiliukas.“ Čia atpažįstama etiologinė mito funkcija: paaiškinami tam tikri gamtoje vykstantys procesai, konkrečiu atveju - žvaigždės kritimas, ir susiejami su kitais procesais, įprasminančiais pirmųjų esmę ir kilmę.
Gyvenimo Amžinumas ir Cikliškumas
Gyvenimo amžinumo, nemarumo ir cikliškumo idėja kartojasi visame kūrinyje. Tikėjimas, kad žmogaus gyvenimas mirtimi nesibaigia, yra senas ir būdingas visai žmonijai. Todėl galima teigti, kad čia atsispindi ir archajiškas mūsų protėvių požiūris į mirtį - kaip iš esmės mirties nebuvimą. Žmogus po mirties persikelia gyventi į amžinąją tėviškę, kur vieną dieną galės susitikti visus savo šeimos narius ir gimines.
Paralelės su „Mažuoju Princu“
Mėginimas susieti V. V. Landsbergio kūrinį su A. de Saint-Exupéry nėra iš piršto laužtas. Pirma, skaitant V. V. Landsbergio pasaką Arklio Dominyko meilė, kai kurie jos motyvai akivaizdžiai siejasi su A. de Saint-Exupéry Mažuoju princu. Antra, to neneigia ir pats rašytojas. Atvirkščiai - autorius tvirtina, kad Mažasis princas yra padaręs jam neišdildomą įspūdį ir kad šią knygą būtina perskaityti bent kartą per metus. Abi knygos nėra orientuotos vien į vaikus.
„Stebuklingas Arklio Dominyko brangakmenis“
„Stebuklingas Arklio Dominyko brangakmenis“ - trečioji Vytauto V. Tai intriguojanti detektyvinė istorija apie tai, kaip nežinia kas pavogė Dominyko mylimosios rugiagėlės amžinai šildantį brangakmenį. 2011 metais išrinkta geriausia metų knyga vaikams.