Pastaraisiais metais Lietuvoje padažnėjo skundai dėl netinkamo veterinarų elgesio ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Šie incidentai kelia didelį susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo ir reikalauja griežtesnės kontrolės bei asmeninės atsakomybės. Šiame straipsnyje apžvelgiami keli rezonansiniai atvejai, kuriuose figūravo tiek privatūs asmenys, tiek veterinarijos specialistai, ir aptariamos teisinės pasekmės bei visuomenės reakcija į tokius incidentus.
Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnyba ir Jos Veikla
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra atsakinga už gyvūnų gerovės priežiūrą ir užtikrinimą Lietuvoje. Jos veikla apima patikrinimus, tyrimus ir atitinkamų priemonių taikymą, siekiant užkardyti žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas ir veterinarinę pagalbą.
Kavinės "Močiučių Express" atvejis
Vasaros metu Šventojoje dirbusi kavinė „Močiučių express“ sulaukė veterinarijos tarnybų dėmesio. Nors kavinė veikė visą sezoną, netilo kalbos apie prastą joje tiekiamo maisto kokybę. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė terminą, iki kada Rokas Galvonas turi pašalinti nustatytus trūkumus. Taip pat paaiškėjo, kad pastato paskirtis nėra tinkama tokiai veiklai.
Prieš kurį laiką Rokas Galvonas, žinomas virtuvės šefas atidarė kavinę Šventosios miestelyje, pajūryje. Ši vieta sulaukė itin daug atsiliepimų, o į tarnybų akiratį pateko tik rudenį, rugsėjo pradžioje. Portalas žmonės.lt praneša, kad kavinė „Močiučių express“ įsikūrusi pastate, kurio paskirtis - dispečerinė. Tokio pobūdžio pastate negali būti teigiamos maitinimo paslaugos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leidimus išdavė, nes kavinės savininkas vasaros pradžioje nurodė pakeitęs pastato paskirtį. Tačiau Registrų centro dokumentai rodo ką kita - paskirtis liko nepakitusi, todėl šiame pastate maitinimo veikla negali būti vykdoma. Pranešama, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė iki spalio 1-osios pašalinti nustatytus trūkumus. Jei to nebus padaryta, institucija žada imtis atitinkamų veiksmų. „Neatnaujinus duomenų Nekilnojamojo turto registre, bus imtasi priemonių dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos sustabdymo/panaikinimo“, - įspėjo tarnyba.
Teisinė Atsakomybė Už Žiaurų Elgesį Su Gyvūnais
Už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1-ąją dalį.
Taip pat skaitykite: Skundai dėl veterinarų: analizė ir sprendimai
Baudžiamoji atsakomybė
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1-oje dalyje numatyta, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą, baudžiama bauda arba viešaisiais darbais, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. „Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti padariniai - gyvūnas žuvo arba yra suluošintas. I. Sebeckytė ragino nenuleisti rankų ir nepasiduoti sklandančioms nuostatoms, neva tokie nuodytojai - nepagaunami, nebaudžiami. „Teismų praktika rodo, kad asmenys, kurie nuodija gyvūnus, yra surandami ir nubaudžiami įstatymų nustatyta tvarka. Kaip pavyzdį galima pateikti 2017 metų lapkričio 9 dienos Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr.
Policijos vaidmuo
Policijos pareigūnai pagal kompetenciją turi imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, tam, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas: apklausti liudininkai, peržiūrėtos miestuose esančios vaizdo kameros ir kita.
Rezonansiniai Atvejai ir Teismų Sprendimai
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo keletas rezonansinių atvejų, atskleidžiančių žiaurų elgesį su gyvūnais ir netinkamą veterinarijos specialistų elgesį. Šie atvejai sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir paskatino diskusijas apie gyvūnų gerovės užtikrinimą.
Teismo sprendimas dėl konfiskuotų arklių
Alytaus apylinkės teismas atmetė piliečio V. S. skundą, kuriuo jis siekė susigrąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) konfiskuotus 7 arklius ir kumeliuką. Teismas patvirtino, kad VMVT sprendimas konfiskuoti gyvūnus buvo teisėtas ir pagrįstas.
Praėjusių metų vasarą VMVT patikrinimo metu V. S. ūkyje nustatė, kad gyvūnai buvo laikomi sąlygomis, keliančiomis grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Gyvūnams nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba, laikymo sąlygos neatitiko gyvūnų rūšies, fiziologijos ir elgesio poreikių, o kai kuriais atvejais gyvūnai kentėjo stiprų skausmą. Vienas arklys buvo rastas su perkreiptu kaklu ir nebuvo gydomas, kitiems arkliams buvo peraugusios kanopos, dėl to jie netaisyklingai judėjo ir kentėjo nuo sąnarių deformacijų.Šis atvejis atspindi situaciją, kai gyvūnų savininkai nesirūpina tinkama gyvūnų priežiūra, todėl būtina imtis griežtų priemonių, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę.
Taip pat skaitykite: Elgesio tyrimas
Žiaurus elgesys su šunimis: veisėjo atsakomybė
VMVT Panevėžio apygardos priežiūros skyrius atliko neplaninius patikrinimus šešiose skirtingose gyvūnų laikymo vietose. Inspektoriams patikrinus visas vietas, nustatyta, kad gyvūnai buvo nesocializuoti, akivaizdžiai rodė baimės požymius į savo šeimininką, dalis jų neregistruoti, neženklinti, šunys nevakcinuoti nuo pasiutligės, blogos voljerų ir aplinkos sąlygos, nešvari ir neatitinkanti reikalavimų šėrimo bei girdymo įranga.
Rimčiausi įtarimai kilo dėl veisėjo galimai grubaus, žiauraus ir ilgalaikio elgesio su gyvūnais. Įėjus veisėjui į voljerus, daugelis šunų, tarp jų ir visai jauni, demonstruodavo akivaizdžius streso požymius: gūždavosi prie žemės, traukdavosi į būdas, sustingdavo, pabrukdavo uodegas, drebėdavo. Tai buvo traktuota kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Kinologijos specialisto išvada buvo nedviprasmiška - gyvūnai smarkiai išgąsdinti ir psichologiškai suluošinti. VMVT sprendimą paimti šunis iš veisėjo priėmė tuoj pat, patikrinimo metu. Vis dėl to, savivaldybės sprendimu, visi šunys buvo palikti jų laikymo vietose, sudarius sutartį dėl jų priežiūros su kitu asmeniu. Galiausiai, galutiniam teismo sprendimui įsiteisėjus, 39 belgų aviganių mišrūnai buvo konfiskuoti ir perduoti gyvūnų globėjams. Veisėjui pritaikytas 4 metų draudimas laikyti gyvūnus augintinius. Teisme VMVT pavyko įrodyti, kad pažeidėjas padarė itin daug pažeidimų, susijusių su gyvūnų laikymu, jų veisimu, priežiūra, veterinarinės pagalbos nesuteikimu.
Baudžiamoji byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnais medžioklės metu
Teisme apeliacine tvarka buvo baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl gyvam šernui iltis karpiusių, audinę ir vietnamietišką kiaulę medžiokliniais šunimis pjudžiusių asmenų. Kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Šiaulių apygardos teismo, o vėliau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neskundžiama nutartimi pripažinti 7 Telšių, Šiaulių ir Radviliškio gyventojai.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo ir dokumentų klastojimo pareikšti 60-mečiui veterinarijos gydytojui, kuris, manoma, melavo apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo ir bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nagrinėjimo metu. Tyrimo duomenimis, kaltinamasis teigė, kad jis, kaip veterinaras atvykęs į įvykio vietą 2017 metų liepą, neva pamatė į tvorą įsipainiojusį šerną, kuriam suleido vaistų nuskausminimui nuo uždegimo ir norėjo gyvūną primigdyti. Surinkta duomenų, kad veterinaras, manoma, tyčia suklastojo „Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą“, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu siekdamas padėti pažįstamiems vyrams išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šis atvejis atskleidžia ne tik žiaurų elgesį su gyvūnais medžioklės metu, bet ir galimą veterinarijos gydytojo įsitraukimą į nusikalstamą veiką, siekiant išvengti atsakomybės.
Korupcija ir veterinarijos tarnybos: G. Pridotko atvejis
Kauno apygardos teismas atmetė G. Pridotko advokato skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą nepaleisti iš Kauno kalėjimo lygtinai latentinius ir pavojingus korupcinius nusikaltimus įvykdžiusį buvusį valstybės tarnautoją. Bylos duomenimis, aukšto rango pareigas ėjęs G. Pridotkas nusikalstamu būdu įgijo daugiau nei 296 tūkst. eurų, taip pat kyšininkavo, siekė greito ir lengvo praturtėjimo. Teisėja Jūratė Petraškienė pažymėjo, kad G. Pridotkas nusikaltimus padarė būdamas valstybės tarnautoju - Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi. Nusikalstamų veikų mechanizmas sudėtingas ir gerai suplanuotas, tai iš esmės didina nuteistojo pavojingumą. G. Šis atvejis atskleidžia korupcijos problemą veterinarijos srityje, kai aukštas pareigas užimantys asmenys piktnaudžiauja savo padėtimi siekdami asmeninės naudos.
Taip pat skaitykite: Iššūkių įveikimas
Nelegalus šunų veislynas ir griežtesnė bausmė
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl nelegalios šunų veisyklos veiklos, skyrė 43-ejų metų moteriai 6 tūkst. eurų baudą ir papildomai konfiskavo 945 eurus. Moteris neteisėtu gyvūnų dauginimu ir jų pardavimu vertėsi apie 5-ius metus. Paaiškėjo, kad ji, neturėdama leidimo užsiimti tokia veikla, nuo 2015 metų pardavė įvairių veislių šunis ir jų mišrūnus.
Bylos duomenimis, moteris, norėdama nuslėpti nelegalios veisyklos veiklą, 2020 metų rugsėjį mikroautobusu iš Kretingos rajone esančio ūkinio pastato išvežė keliolika įvairių veislių šunų. Naktį augintinius suskubusi pervežti moteris pakelėje paleido penkis šunis. Tamsiu paros metu be priežiūros palikti gyvūnai blaškėsi netoli kelio Skuodas-Plungė, kur du iš jų buvo partrenkti pro šalį važiavusių automobilių. Klaipėdos apygardos teismas panaikino pirmos instancijos nuosprendžio dalį - nuteistosios išteisinimo dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, ir pripažino ją kalta. Šis atvejis atskleidžia ne tik nelegalios gyvūnų veisimo problemą, bet ir žiaurų elgesį su gyvūnais, kai siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, gyvūnai paliekami likimo valiai.
Visuomenės Nuomonė ir Požiūris Į Gyvūnų Gerovę
Visuomenės nuomonė ir požiūris į gyvūnų gerovę turi didelę įtaką kovojant su žiauriu elgesiu su gyvūnais. Švietimas, informavimas ir atsakomybės skatinimas yra svarbūs veiksniai, siekiant pakeisti visuomenės nuostatas ir užtikrinti tinkamą gyvūnų priežiūrą.
Visuomenės švietimas ir atsakomybė
Kretingos šunų mylėtojų grupės įkūrėja Kristina Ančerevičienė teigia, kad piniginės baudos kai kurių žmonių neatgraso nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. Jos įsitikinimu, apskritai turi keistis visuomenės nuostatos, požiūris: „Kol bus paklausa, visada atsiras tų, kurie šunis veis ir parduos nelegaliai.“ Gyvūnų mylėtojai pastebi, kad norintieji įsigyti augintinį dažnai neketina jam išleisti daug pinigų. Dažnai žmonės nė nesusimąsto, kad netinkamai daugintiems gyvūnams gali išleisti dar daugiau - jiems gydyti ir panašiai. Visuomenė turi suvokti, kad augintiniai reikalauja priežiūros.
Atsakomybė už augintinius
Pateisinimų gyvūnų nuodijimui nėra ir tai darantys asmenys turi atsakyti už savo veiksmus. „Šunys, nepriklausomai nuo jų dydžio ar šeimininko nuomonės apie savo augintinius, turi būti vedžiojami už pavadėlių. Tai leis ne tik labiau kontroliuoti bei tokiu būdu apsaugoti nuosavą gyvūną, bet ir aplinkiniai jausis saugiau, ramiau - tiek gyvūnų bijantys žmonės, tiek ir kiti šunis vedžiojantys asmenys. O kur dar atvejai, kai be pavadžių vedžiojami gyvūnai išbėga į judrią gatvę ir tampa skaudžios nelaimės kaltininkais. „Itin neigiamai žmonės reaguoja į šunų augintojų nesusirenkamas fekalijas, taip pat piktinamasi, kai šeimininkai leidžia savo šunims šlapintis, tuštintis prie namų puoselėjamuose gėlynuose.
Visuomenei piktinantis dėl dar vieno gyvūnų nuodytojų išpuolio, kuris šįkart užfiksuotas Vilniaus Naujamiesčio rajone, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) primena, jog dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gresia baudžiamoji atsakomybė. GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipė dėmesį, jog dėl kartu su maistu primėtytų nuodų gali nukentėti ne tik gyvūnai, bet ir patys žmonės: „Jei kam augintinių, kurie juos laikantiems žmonėms yra tikri šeimos nariai, mirtys neatrodo tragedija, tai kitą kartą tą užnuodytą šlapdešrę nuo žemės pakels mažas vaikas ar benamis. Neabejingai visuomenei buriantis ir atidžiau stebint aplinką, ji rekomendavo atkreipti dėmesį į netoli pamesto apnuodyto maisto įrengtas vaizdo kameras, kuriose, galbūt, nusikaltėliai jau yra užfiksuoti: „Verta pasvarstyti ir apie papildomų vaizdo kamerų įrengimą ten, kur šunys vedžiojami dažniausiai ar kur, įtariama, paberiama nuodų. Stebėti įtartinus asmenis, pasiteirauti aplinkinių, ar kas ko nėra girdėjęs apie gyvūnų nuodytojus, ir informacija pasidalinti su policija - visa tai gali susibūrusi bendruomenė. Juk ir patys gyvūnų nuodytojai galėjo kam nors pasipasakoti apie savo ketinimais ar pasigirti jau padarytais veiksmais, todėl ką nors žinantys kviečiami kreiptis į policiją ar į GGI“. O kol situacija tokia, kokia yra, B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė rekomenduoja gyvūnus itin saugoti - stebėti, ką vedžiojamas šuo uodžia ar kelia nuo žemės. Jei gyvūnas neklauso komandos „palik“ ir yra linkęs ėsti randamą maistą, taip pat kai tamsu ir sunku įžiūrėti, ką jis veikia, rekomenduojama vedžioti gyvūną su antsnukiu, kuris neleistų paimti maisto nuo žemės. Pastebėjus, kad augintinis po pasivaikščiojimo ir ko nors užėdimo lauke tapo vangus, abejingas savo maistui, vemia ar viduriuoja, vemia su krauju ar kraujuoja iš kūno ertmių, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką. Laikas apsinuodijus - itin svarbu.
Gyvūnų nuodijimo problema
Gyvūnų nuodijimas - visoje Lietuvoje aktuali problema, o pranešimų apie juos gaunama jau eilę metų. Pavyzdžiui, 2015 metais gyvūnai nuodyti Klaipėdoje, Vasaros estrados teritorijoje, 2019 metais - Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, palei Nemuną. GGI vadovė atkreipia dėmesį, jog nunuodijimas - itin žiauri susidorojimo su gyvūnais priemonė, mat gyvūnas kankinasi. Jei dėl greitos šeimininkų reakcijos ir laiku suteiktos veterinarinės pagalbos gyvūną pavyksta išgelbėti, vėliau jo reabilitacija gali trukti ištisus mėnesius. Kai nuodijami šunys, užnuodytas maistas dedamas šunų vedžiojimo vietose.
tags: #imtis #atitinkamu #veiksmu #del #tokio #veterinaro