Arterinė Hipertenzija: Priežastys, Susijusios su Stresu, Ir Kaip Ją Valdyti

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, yra viena iš labiausiai paplitusių ir klastingų ligų visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ši liga yra aktuali sveikatos problema, paveikianti didelę dalį suaugusiųjų. Apie 25 proc. suaugusių žmonių turi padidėjusį kraujospūdį. Lietuvoje serga 59 proc. vyrų ir 51 proc. moterų. Hipertenzija didėja su amžiumi. Smegenų insultas ir 6 kartus dažniau - širdies nepakankamumas. Hipertenzija yra svarbus mirtingumą lemiantis veiksnys. Ši liga ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir didina riziką susirgti sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip smegenų insultas ir širdies nepakankamumas. Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime arterinę hipertenziją, jos priežastis, rizikos veiksnius, simptomus bei gydymo ir prevencijos būdus. Ypatingą dėmesį skirsime streso įtakai kraujospūdžiui ir aptarsime, kaip valdyti stresą siekiant išvengti hipertenzijos ar ją suvaldyti.

Kas yra Arterinė Hipertenzija?

Arterinis kraujo spaudimas - tai slėgis, kuriuo kraujas spaudžia arterijų sieneles. Šis dydis yra dinamiškas, jis ritmiškai auga ir krenta su kiekvienu širdies susitraukimu. Jį matuojant, išskyriami du dydžiai - sistolinis („viršutinis“) ir diastolinis („apatinis“). Sistolinis kraujo spaudimas atspindi širdies sustraukimo sukurtą spaudimą, o diastolinis - spaudimą kraujagyslėse, kuomet širdis ilsisi. Optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg. Kraujospūdis kinta paros bėgyje, priklauso nuo mūsų dienos darbų, mitybos ypatumų, žalingų įpročių, streso ir daugybės kitų faktorių. Padidėjęs kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, diagnozuojamas, kai kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg.

Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) yra viena iš dažniausių ir klastingiausių ligų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Manoma, kad kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų ir paauglių serga arterine hipertenzija. Išskiriamos dvi rūšys arterinės hipertenzijos: pirminė ir antrinė. Antrinė arterinė hipertenzija pasitaiko iki 5-10 procentų visų atvejų. Tuomet ji yra sukeliama kitų organų ligų (pavyzdžiui, endokrinologinių ar inkstų ligų).

Arterinės Hipertenzijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė - tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgą laiką trunkantis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, dėl ko ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai - širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Antrinė hipertenzija - kai padidėjęs kraujospūdis yra kitų ligų pasekmė. Tad antrinės priežastys yra aiškios.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka širdies sveikatai

Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai skirstomi į nekeičiamus ir šalinamus. Rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti, yra genetika (ji lemia 30-60 proc.), amžius (jei 55 m. žmogaus kraujospūdis normalus, rizika susirgti arterine hipertenzija per likusį gyvenimą siekia 90 proc.), rasė (juodaodžių AKS didesnis nei baltųjų). Tačiau tai nereiškia, kad, esant šiems rizikos veiksniams, būtinai susirgsime.

Šalinami rizikos veiksniai, kuriuos pakoregavus, ligą galima atitolinti arba išvengti:

• Antsvoris ir nutukimas: Sergančiųjų arterine hipertenzija 3 kartus daugiau tarp nutukusiųjų nei tarp normaliai sveriančiųjų. Antsvorio turintiems žmonėms padidėja minutinis širdies tūris, cirkuliuojančio kraujo kiekis, sustandėja kraujagyslės.
• Rūkymas: Rūkant padidėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, taip pat periferinių arterijų pasipriešinimas, aktyvinama simpatinė nervų sistema.
• Alkoholio vartojimas: Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis.
• Nejudra: Fizinis aktyvumas galėtų reguliuoti kraujospūdžio didėjimą, bet, deja, šiuolaikinėje visuomenėje jam lieka mažai laiko.
• Netinkama mityba: Apskaičiuota, kad visose moterų ir vyrų amžiaus grupėse 100 mmol/l padidėjęs natrio (druskos) suvartojimas susijęs su sistolinio kraujo spaudimo padidėjimu vidutiniškai 6 mmHg. Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina mažo tankio lipoproteinų ir gliceridų kiekį kraujyje, o tai skatina arterinės hipertenzijos atsiradimą.
• Stresas: Arterinio kraujo spaudimo didėjimą gali skatinti ir įvairūs stresai, kurių šiandien išvengti praktiškai neįmanoma. Ūminiai stresiniai dirgikliai greitai padidina spaudimą kaip fiziologinį atsaką ir pasirengimą stresui realizuoti.

Streso Įtaka Arterinei Hipertenzijai

Stresas - tai ne vien emocinė būsena, bet ir fiziologinis procesas, kuris apima visą kūną. Kai patiriame stiprų emocinį ar fizinį dirgiklį, mūsų smegenys siunčia signalą antinksčiams išskirti stresinius hormonus - adrenaliną, noradrenaliną ir kortizolį. Šie cheminiai junginiai mobilizuoja organizmą veikti: širdis plaka greičiau, kraujagyslės susiaurėja, kvėpavimas padažnėja. Tai naudinga trumpalaikėje perspektyvoje, bet žalinga, jei stresas tampa nuolatiniu palydovu.

Ilgalaikio streso metu šie hormonai išlieka aukšti, o organizmas nebepajėgia grįžti į pusiausvyrą. Kraujospūdis išlieka padidėjęs, kraujas tampa tirštesnis, širdies raumuo dirba per intensyviai. Visa tai pamažu ardo kraujagysles ir sudaro sąlygas širdies ligoms atsirasti.

Pagrindiniai fiziologiniai mechanizmai, vykstantys streso metu:

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

• Širdis plaka greičiau, todėl padidėja deguonies poreikis ir širdies raumens apkrova.
• Kraujagyslės susiaurėja, dėl ko kyla kraujospūdis ir mechaninis spaudimas arterijų sienelėms.
• Padidėja kraujo krešėjimo aktyvumas, todėl lengviau susidaro trombai.
• Sutrikus endotelio funkcijai, mažėja azoto monoksido (NO) gamyba, todėl kraujagyslės praranda elastingumą.
• Simpatinė nervų sistema dominuoja prieš parasimpatinę, kas ilgainiui didina aritmijų riziką.

Trumpalaikis stresas (pvz., egzaminas ar viešas pasisakymas) sukelia trumpalaikį adrenalino šuolį, kuris greitai nurimsta. Tuo tarpu ilgalaikis stresas - darbe, šeimoje ar dėl sveikatos - nuolat palaiko padidintą hormonų lygį, išsekina organizmo rezervus ir palaiko uždegimą. Šis procesas veikia širdį lyg nepastebimas, bet nuolat veikiantis spaudimas.

Kai žmogus patiria ilgalaikį stresą, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis išlieka aukšti net ramybės metu. Tai reiškia, kad širdis dirba „ant padidintų apsukų“. Kartu su kraujagyslių pažeidimais ir uždegimu susidaro sąlygos aterosklerozei, o tai - tiesus kelias į miokardo infarktą ar insultą.

Elgsenos ir gyvenimo būdo pokyčiai, didinantys riziką:

• Rūkymas - nikotinas trumpam suteikia palengvėjimo, bet stiprina kraujagyslių susiaurėjimą ir didina spaudimą.
• Alkoholio vartojimas - net mažos, bet dažnos dozės trikdo širdies ritmą, didina trigliceridų kiekį kraujyje.
• Emocinis valgymas - stresu paveikti žmonės renkasi riebų ir saldų maistą, todėl didėja svoris ir cholesterolio lygis.
• Miego trūkumas - mažina širdies atsistatymo galimybes ir kelia kraujospūdį.
• Fizinio aktyvumo stoka - širdis praranda ištvermę, o streso hormonai kraujyje išlieka ilgiau.

Kaip Atpažinti, Kad Stresas Kenkia Širdžiai?

Stresas veikia tyliai - ilgą laiką žmogus gali manyti, kad jaučiasi tik „pavargęs“ ar „įsitempęs“, nors širdis jau siunčia pagalbos signalus. Organizmas geba kompensuoti įtampą kurį laiką, tačiau kai ši būklė tęsiasi mėnesius ar metus, kūnas pradeda „kalbėti“ per simptomus. Juos atpažinti svarbu, nes ankstyvas reagavimas gali padėti išvengti rimtų širdies sutrikimų.

Pirmieji požymiai, kad širdis reaguoja į stresą:

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

• Dažnesnis ar nereguliarus širdies plakimas, juntamas kaip „permūšimai“ ar „virpėjimas“.
• Spaudimas ar skausmas krūtinėje, kuris atsiranda net be fizinio krūvio.
• Padidėjęs arba svyruojantis kraujospūdis.
• Miego sutrikimai, dažnas nubudimas naktį, sunku užmigti.
• Nuolatinis nuovargis, dirglumas, dėmesio stoka.
• Šalti delnai, padažnėjęs kvėpavimas ar prakaitavimas.

Jei šie simptomai tampa dažni ar stiprėja, delsti nereikėtų.

Kaip Valdyti Stresą ir Apsaugoti Širdį?

Širdies sveikata priklauso ne tik nuo genetikos ar vaistų. Ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip reaguojame į stresą kasdien. Streso visiškai išvengti neįmanoma, bet galima išmokti su juo sugyventi taip, kad jis netaptų pavojingas. Pirmas žingsnis - pripažinti įtampą, antras - imtis veiksmų. Streso valdymas nėra prabanga - tai kasdienė širdies higiena.

Šie paprasti, bet veiksmingi žingsniai padeda nuraminti nervų sistemą, stabilizuoti kraujospūdį ir atkurti natūralų širdies ritmą:

• Judėkite kasdien: Reguliari fizinė veikla mažina streso hormonų kiekį kraujyje ir stiprina širdį. Pasivaikščiojimas, plaukimas ar joga - net 30 minučių per dieną gali pagerinti kraujotaką ir savijautą.
• Raskite kvėpavimo ritmą: Lėtas, sąmoningas kvėpavimas ramina simpatinę nervų sistemą. Išbandykite 4-7-8 metodą: įkvėpkite per 4 sek., sulaikykite kvėpavimą 7 sek. ir iškvėpkite per 8 sek.
• Ribokite stimuliatorius: Kofeinas, alkoholis ir nikotinas skatina širdies darbą, todėl streso metu verta juos sumažinti. Rinkitės vandenį ar žolelių arbatas, pavyzdžiui, melisos ar ramunėlių.
• Skirkite laiką poilsiui: Miegas yra širdies regeneracijos laikas. Siekite bent 7-8 valandų kokybiško miego. Venkite ekranų prieš miegą ir susikurkite vakaro ramybės rutiną.
• Kreipkitės pagalbos, kai sunku: Jei stresas tapo nepakeliamas, pasikalbėkite su psichologu ar gydytoju. Ramybė nėra būsena be streso - tai gebėjimas jį valdyti.

Arterinės Hipertenzijos Simptomai ir Diagnostika

Pradinėse ligos stadijose dauguma sergančiųjų to net nežino, nes nejaučia jokių simptomų. Tik pavieniai asmenys skundžiasi dėl padidėjusio kraujospūdžio atsiradusiais galvos skausmais (ypač pakaušio ar sprando srityje), galvos svaigimu, spengimu ausyse, kraujavimu iš nosies, „musyčių“ skraidymu akyse, skausmais širdies plote ar širdies plakimais. Kadangi arterinė hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių simptomų, sergantysis gali dešimtmečius gyventi su nekoreguotu aukštu kraujospūdžiu, kol jis atsitiktinai nustatomas arba kai pasireiškia sukeltų komplikacijų simptomai.

Kiekvienas vyresnis nei 35 metų amžiaus žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Prieš matuojant kraujo spaudimą, 5 minutes (o geriau 10-15 min) negerkite stiprios kavos, nerūkykite, pailsėkite, negerkite kraujospūdį veikiančių medikamentų. Matuojama sėdint, atsirėmus į kėdės atlošą, ranka padėta ant stalo. Manžetė uždedama ant žasto vidurio. Matuoti spaudimą reikėtų 2 kartus su 5 min pertrauka, išvesti matavimų aritmetinį vidurkį, matuoti rytais ir vakarais. Kraujo spaudimas dominuojančioje rankoje (dešiniarankis/kairiarankis) yra iki 10 mmHg didesnis nei nedominuojančioje.

Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidintą kraujo spaudimą kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių bėgyje. Matuojant spaudimą, žmogus neturi būti po fizinio krūvio (pvz., lipęs laiptais), susijaudinęs, gėręs kavos. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje.

Arterinės Hipertenzijos Gydymas

Arterinės hipertenzijos gydymas susideda iš dviejų dalių: medikamentinio gydymo ir/arba gyvenimo būdo pokyčių. Keičiant savo kasdieninius įpročius galima net tik mažinti arterinį kraujo spaudimą, bet taip pat ir mažinti kradiovaskulinių komplikacijų riziką.

Gyvenimo būdo korekcija:

• Mitybos pokyčiai: Rekomenduojama specifinė dieta turėtų būti turtinga šviežiais vaisiais ir daržovėmis, praturtinta kalio turinčiais produktais (asmenims su normalia inkstų veikla), sumažinta natrio (druskos) bei cholesterolio kiekiu, ribojanti alkoholinius gėrimus (iki 1-2 alkoholio vienetų per dieną). Druskos kiekis neturėtų viršyti 3 - 6 g/d (1 arbatinio šaukštelio). Daugiau vartoti produktų, kurie turtingi kaliu (pavyzdžiui, bananų, avokadų, pomidorų, apelsinų, vaisių su kauliukais). Paros maiste kalio kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 g.
• Fizinis aktyvumas: Įrodyta, kad reguliarūs dinamiški izotoniniai pratimai (tokie kai ėjimas, plaukimas, bėgimas, važiavimas dviračiu) sumažina arterinį kraujo spaudimą ir įtakoja bendrą kardiovaskulinės sistemos gerovę. Taip pat stebimas teigiamas efektas endotelio (vidinio kraujagyslių sluoksnio) funkcijai, periferinei vazodilatacijai, mažinamas širdies susitraukimų dažnis ramybėje, mažėja katecholaminų kiekis kraujyje.
• Svorio mažinimas: Sumažinus kūno svorį 10 kg, kraujospūdis sumažėja 5 - 20 mmHg. Tačiau svorio kritimas turėtų būti palaipsnis, rekomenduojama svorį mažinti palaipsniui po 1 kg/sav. Reiktų vengti medikamentinio svorio mažinimo priemonių, nes daugumoje tokių vaistų yra simpatomimetikų (medžiagos, kurios gali padidinti kraujo spaudimą, pabloginti krūtinės anginos ar širdies nepakankamumo simptomus, sukelti aritmijas).
• Mesti rūkyti: Tabako dūmuose esantis nikotinas aktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl dažnėja pulsas, sutraukiamos periferinės kraujagyslės, didėja arterinis kraujo spaudimas.
• Streso valdymas: Reikėtų išmokti kontroliuoti stresines situacijas, rasti nesiraminimo būdus.

Medikamentinis gydymas:

Gydymo tikslas - ilgam sumažinti arterinį kraujospūdį. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Gydytojas gali skirti įvairių grupių vaistus kraujospūdžiui mažinti, tokius kaip AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai, beta blokatoriai, diuretikai ir sartanai.

Arterinės Hipertenzijos Prevencija

Norint išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, daugiau judėti.

• Reguliarus kraujospūdžio matavimas: Kiekvienas vyresnis nei 35 metų amžiaus žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą.
• Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas padeda išvengti hipertenzijos.

tags: #arterine #hipertenzija #nuo #staigi #streso