Širdis - tai ne tik raumuo, pumpuojantis kraują, bet ir jautrus emocijų barometras. Kai kasdien mus lydi įtampa, nerimas, skubėjimas ir informacijos perteklius, kūnas reaguoja ne mažiau nei protas. Trumpalaikis stresas padeda išgyventi - mobilizuoja jėgas, pakelia kraujospūdį, suaktyvina širdį. Tačiau kai ši būsena tampa nuolatine, stresas virsta pavojingu širdies ligų veiksniu.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie galimi hipertenzijos gydymo būdai, alternatyvūs cheminiams vaistams vidutinio amžiaus pacientams, taip pat giliau panagrinėsime streso įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai.
Padidėjęs kraujospūdis: kada nerimauti?
Šiek tiek padidėjęs kraujospūdis yra normali būsena, dėl kurios nėra pagrindo nerimauti. Įprastai kraujospūdis kyla palaipsniui su amžiumi. Nežiūrint to, kad dažnai įvardijamas, kaip „aukštas” kraujospūdis, pastarieji tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių normalaus kraujospūdžio rodikliai yra apie 140/90 mmHg (t.y. gyvsidabrio stulpelio milimetrai pagal slėgį). Pirmasis skaičius parodo „sistolinį” spaudimą arterijose, t.y. kaip iš širdies išstumiamas kraujas. Antrasis skaičius, t.y. Vienintelė priežastis, dėl kurios reikia kontroliuoti kraujospūdį yra ta, kad jis siejamas su insulto, inkstų ligomis, o taip pat, nedidele dalimi širdies priepuolių.
Nors iki šiol tiksliai nenustatytos pagrindinės priežastys, lemiančios, padidėjusį kraujospūdį, panašu, kad svarbus faktorius yra paveldimumas. Padidėjęs svoris taip pat vaidina svarbų vaidmenį; kartais dieta yra efektyviausias būdas sumažinti savo kraujo spaudimą.
Natūralūs būdai kraujospūdžiui reguliuoti
Pasak natūralios medicinos atstovo mitybos eksperto dr. Stephen Davies dažnu atveju, kai tik leidžia aplinkybės, aukštas kraujo spaudimas gali būti kontroliuojamas dieta. Pirmasis ir aiškiai patvirtintas veiksmas yra išimti papildomą druską iš savo mitybos ir vengti sūraus maisto. Mažiau žinomas yra kalio vaidmuo siekiant padėti reguliuoti padidėjusį kraujospūdį. Taip pat buvo atlikti tyrimai apie kalcio ir magnio įtaką hipertenzijai. Kai kurie tyrimai rodo ryšį tarp mažos kalcio ir magnio koncentracijos kraujyje ir padidėjusio kraujospūdžio.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti arterinę hipertenziją
Kitos galimos aukšto kraujo spaudimo priežastys, gali būti maistas su daug rafinuoto cukraus, sočiųjų riebalų, arbata ir kava. Tuo pačiu sumažinus kavos ir arbatos kiekį , verta sumažinti suvartojamų gyvūninių riebalų kiekį ir naudoti aukštos kokybės augalinės kilmės maisto ruošimo aliejų, kai tik tai įmanoma. Taip pat verta pažymėti, kad keliuose tyrimuose nustatyta, kad vegetarų kraujo spaudimas yra mažesnis nei mėsos valgytojų.
Pasak dr. Davies, tarp kitų medžiagų, kurios gali didinti kraujospūdį, yra kai kurie preparatai (net natūralūs) pvz. Savo kraujo spaudimą kontroliuoti gali padėti lengvas aerobikos pratimų kompleksas, tai pat daugybė streso valdymo metodų, pavyzdžiui, joga, meditacija ar autogeninė treniruotė. Nedidelis kiekis alkoholio kasdien iš tiesų gali sumažinti kraujospūdį. Tačiau reikia prisiminti, kad daugiau nei 1 alk. vienetas, veikia priešingai.
Daugeliu atvejų skiriamas medikamentinis gydymas pacientams su padidėjusiu kraujospūdžiu, yra nereikalingas ir net netinkamas. Cheminiai vaistai taip pat turi didelę šalutinio poveikio riziką besigydančiajam. Labiausiai įprasti vaistai hipertenzijai yra beta adrenoblokatoriai, diuretikai, rezerpino, metildopo ir klonidinas. Visi jie gali tapti depresijos, impotencijos ir lytinės funkcijos sutrikimų, apetito netekimo, pykinimo, nuovargio ar hipotenzijos (galvos svaigimas nuo staigaus kraujo spaudimo nukritimo atsistojus) priežastimi, todėl galimi kritimai ir kaulų lūžiai. Hidralazino hidrochloridas naudojamas daugiau kaip per šešis mėnesius taip pat gali sąlygoti raudonosios vilkligės atsiradimą. Kaptoprilis, kitas kraujo spaudimą mažinantis vaistas, gali sukelti kaulų čiulpų slopinimą. Kadangi nėra cheminių vaistų, kuriuos galima vartoti be šalutinio poveikio rizikos, geriausia gydymą pradėti nuo mitybos režimo. Jei pradėjote vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, būtinai turite patikrinti, ar visi kiti vaistai, kuriuos vartojate negali būti padidėjusio kraujospūdžio priežastis. Daugybe tyrimų įrodyta, kad aktyvus gyvenimo būdas, sportas kasdien po 30 min.
Streso įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai
Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas ir emocinis pervargimas didina riziką susirgti arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu ir net miokardo infarktu. Poveikis yra tiek fiziologinis (per hormonų ir nervų sistemą), tiek elgesio - kai įtampą bandome malšinti rūkymu, alkoholiu ar persivalgymu.
Kas vyksta organizme patiriant stresą?
Patiriant stresą, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, išsiskiria adrenalinas ir kortizolis, dėl to padažnėja širdies ritmas ir kyla kraujospūdis.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kuo pavojinga?
Ilgalaikis stresas pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina uždegiminius procesus ir didina infarkto bei insulto riziką.
Kokie simptomai?
Dažnas pulsas, krūtinės spaudimas, miego sutrikimai, nuovargis, dirglumas.
Kaip apsisaugoti?
Reguliari fizinė veikla, miegas, subalansuota mityba, kvėpavimo pratimai, emocinė higiena.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus širdies plakimas ar alpimas - būtina kardiologo konsultacija.
Stresas - tai ne vien emocinė būsena, bet ir fiziologinis procesas, kuris apima visą kūną. Kai patiriame stiprų emocinį ar fizinį dirgiklį, mūsų smegenys siunčia signalą antinksčiams išskirti stresinius hormonus - adrenaliną, noradrenaliną ir kortizolį. Šie cheminiai junginiai mobilizuoja organizmą veikti: širdis plaka greičiau, kraujagyslės susiaurėja, kvėpavimas padažnėja. Tai naudinga trumpalaikėje perspektyvoje, bet žalinga, jei stresas tampa nuolatiniu palydovu.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Ilgalaikio streso metu šie hormonai išlieka aukšti, o organizmas nebepajėgia grįžti į pusiausvyrą. Kraujospūdis išlieka padidėjęs, kraujas tampa tirštesnis, širdies raumuo dirba per intensyviai. Visa tai pamažu ardo kraujagysles ir sudaro sąlygas širdies ligoms atsirasti.
Pagrindiniai fiziologiniai mechanizmai, vykstantys streso metu:
- Širdis plaka greičiau, todėl padidėja deguonies poreikis ir širdies raumens apkrova.
- Kraujagyslės susiaurėja, dėl ko kyla kraujospūdis ir mechaninis spaudimas arterijų sienelėms.
- Padidėja kraujo krešėjimo aktyvumas, todėl lengviau susidaro trombai.
- Sutrikus endotelio funkcijai, mažėja azoto monoksido (NO) gamyba, todėl kraujagyslės praranda elastingumą.
- Simpatinė nervų sistema dominuoja prieš parasimpatinę, kas ilgainiui didina aritmijų riziką.
Kaip teigia kardiologas dr. James Rippe (Harvardo medicinos mokykla): „Kai žmogus nuolat gyvena įtampoje, jo širdis niekada neturi galimybės pailsėti. Toks ritmas vargina miokardą, trikdo kraujagyslių veiklą ir galiausiai virsta lėtine širdies liga.“
Trumpalaikis ir ilgalaikis stresas: kuo skiriasi poveikis?
Trumpalaikis stresas (pvz., egzaminas ar viešas pasisakymas) sukelia trumpalaikį adrenalino šuolį, kuris greitai nurimsta. Tuo tarpu ilgalaikis stresas - darbe, šeimoje ar dėl sveikatos - nuolat palaiko padidintą hormonų lygį, išsekina organizmo rezervus ir palaiko uždegimą. Šis procesas veikia širdį lyg nepastebimas, bet nuolat veikiantis spaudimas.
Streso tipas | Organizmo reakcija | Poveikis širdžiai
Trumpalaikis (ūmus) | Staigus adrenalino išsiskyrimas, pagreitėjęs pulsas, kraujospūdžio pakilimas | Trumpalaikis poveikis - sveikam žmogui paprastai nekenksmingas, jei poilsio fazė pakankama.
Ilgalaikis (lėtinis) | Nuolatinis kortizolio perteklius, miego sutrikimai, uždegiminiai procesai | Skatina endotelio pažeidimus, arterijų „kietėjimą“ ir didina infarkto bei insulto riziką.
Apibendrinant galima teigti, kad stresas - tai nematomas priešas, kuris kasdien pamažu keičia širdies darbą. Nors trumpalaikė įtampa mobilizuoja jėgas, lėtinis stresas tampa tiksinčia bomba, ardančia širdies ir kraujagyslių sistemą iš vidaus.
Stresas kaip širdies ligų rizikos veiksnys
Širdies ligos vystosi ne per dieną. Tai lėtas, daugelio metų procesas, kurį skatina įvairūs veiksniai - nuo paveldimumo iki gyvenimo būdo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau tyrimų rodo, kad stresas yra ne tik papildomas, bet ir savarankiškas širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Jis gali tiek tiesiogiai paveikti širdies fiziologiją, tiek netiesiogiai - per elgesio pokyčius, kurie dar labiau apkrauna organizmą.
Kai žmogus patiria ilgalaikį stresą, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis išlieka aukšti net ramybės metu. Tai reiškia, kad širdis dirba „ant padidintų apsukų“. Kartu su kraujagyslių pažeidimais ir uždegimu susidaro sąlygos aterosklerozei, o tai - tiesus kelias į miokardo infarktą ar insultą.
Ilgalaikio streso poveikis širdžiai
Lėtinis stresas veikia ne tik emocinę būseną, bet ir biologinius procesus, lemiančius širdies sveikatą. Tyrimai rodo, kad kortizolio perteklius didina cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, skatina svorio augimą ir mažina jautrumą insulinui. Visa tai didina metabolinį stresą, kuris kartu su kraujagyslių pažeidimais sudaro puikią terpę širdies ligoms vystytis.
Pagrindiniai mechanizmai, kaip ilgalaikis stresas didina riziką:
- Kraujospūdžio padidėjimas, kuris sukelia nuolatinę širdies raumens įtampą.
- Cholesterolio ir trigliceridų kiekio didėjimas, kuris spartina aterosklerozės vystymąsi.
- Uždegiminių procesų suaktyvėjimas kraujagyslėse (ypač C reaktyviojo baltymo padidėjimas).
- Širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas.
- Deguonies trūkumas širdies raumenyje dėl ilgalaikės kraujagyslių įtampos.
Kaip teigia kardiologas prof. Ilan Wittstein iš „Johns Hopkins University“: „Emocinė įtampa gali būti tokia stipri, kad sukelia realų širdies raumens pažeidimą. Tai nėra metafora - tai kliniškai stebimas reiškinys.“
Ūmus stresas ir širdies priepuolis
Trumpalaikės, bet itin intensyvios emocijos - pyktis, netikėta baimė ar šokas - gali sukelti ūmų širdies įvykį net ir anksčiau sveikam žmogui. Šį reiškinį gydytojai vadina takotsubo kardiomiopatija, arba „sudužusios širdies sindromu“. Jis dažniau pasitaiko moterims ir atsiranda po stiprių emocinių išgyvenimų, tokių kaip netektis ar staigus stresas.
Tokiu atveju širdies raumens viršutinė dalis laikinai praranda gebėjimą susitraukti, o simptomai imituoja infarktą: krūtinės skausmas, dusulys, širdies ritmo sutrikimas.
Po tokių įvykių svarbiausia yra poilsis ir emocinė reabilitacija - širdis, kaip ir protas, turi „atsigauti“ po smūgio. Be to, šie atvejai parodo, kad stresas nėra vien psichologinis iššūkis - jis gali būti tiesioginis širdies ligų paleidiklis.
Elgsenos ir gyvenimo būdo pokyčiai, didinantys riziką
Kai kalbame apie stresą, dažnai galvojame apie emocijas, tačiau didžiausią žalą širdžiai sukelia elgesio pokyčiai, atsirandantys dėl ilgalaikės įtampos. Patirdami stresą, žmonės dažnai keičia mitybą, miegą ir kasdienius įpročius - dažnai net nesąmoningai. Šie pokyčiai silpnina širdies ir kraujagyslių sistemą, sustiprindami fiziologinį streso poveikį.
Pavyzdžiui, daugelis stresą malšina saldžiu ar riebiu maistu, rūkymu ar alkoholiu. Kiti mažiau juda, nes jaučiasi pervargę, o kai trūksta miego, organizmas gamina daugiau kortizolio - to paties hormono, kuris ir taip kenkia širdžiai. Ilgainiui toks gyvenimo būdas sukuria užburtą ratą: kuo daugiau streso - tuo prastesni įpročiai, o kuo prastesni įpročiai - tuo daugiau fiziologinio streso kūne.
Pagrindiniai elgesio pokyčiai, susiję su stresu:
- Rūkymas - nikotinas trumpam suteikia palengvėjimo, bet stiprina kraujagyslių susiaurėjimą ir didina spaudimą.
- Alkoholio vartojimas - net mažos, bet dažnos dozės trikdo širdies ritmą, didina trigliceridų kiekį kraujyje.
- Emocinis valgymas - stresu paveikti žmonės renkasi riebų ir saldų maistą, todėl didėja svoris ir cholesterolio lygis.
- Miego trūkumas - mažina širdies atsistatymo galimybes ir kelia kraujospūdį.
- Fizinio aktyvumo stoka - širdis praranda ištvermę, o streso hormonai kraujyje išlieka ilgiau.
Kaip sako dr. Elizabeth Mostofsky, kardiologė iš „Beth Israel Deaconess Medical Center“: „Stresas daro dvigubą žalą - tiek fiziologiškai, tiek per mūsų elgesį. Būtent gyvenimo būdo pokyčiai tampa tiltu tarp emocinės įtampos ir širdies ligų.“
Toliau pateikiami privalumai ir trūkumai, parodantis, kaip teigiami streso valdymo įpročiai gali apsaugoti širdį, o neigiami - ją žaloti.
Privalumai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas mažina streso hormonų kiekį kraujyje ir stiprina širdies raumenį.
- Subalansuota mityba, turtinga omega-3 rūgštimis, padeda mažinti uždegimą ir stabilizuoja kraujospūdį.
- Miegas ir poilsis normalizuoja kortizolio gamybą ir leidžia širdžiai „pailsėti“.
- Meditacija, kvėpavimo pratimai ir mindfulness metodai mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą.
- Socialinė parama - bendravimas su artimaisiais ar grupinė terapija - mažina emocinę įtampą.
Trūkumai:
- Rūkymas ir alkoholis trumpam ramina, bet ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir kelia kraujospūdį.
- Emocinis valgymas didina antsvorio, diabeto ir dislipidemijos riziką.
- Miego trūkumas trikdo širdies ritmą ir kraujospūdžio reguliaciją.
- Streso ignoravimas skatina lėtinį uždegimą, kuris ardo kraujagyslių sieneles.
- Fizinio aktyvumo stoka silpnina širdies raumenį ir blogina kraujotaką.
Svarbiausia žinoti, kad stresas - tai ne vien psichologinis spaudimas, o grandinė, kuri apima elgesį, hormoninę sistemą ir širdies fiziologiją. Net mažos, kasdienės korekcijos - tokios kaip trumpas pasivaikščiojimas ar sąmoningas kvėpavimas - gali pakeisti širdies reakciją į įtampą ir sulėtinti ligos progresavimą.
Kaip atpažinti, kad stresas pradeda kenkti širdžiai
Stresas veikia tyliai - ilgą laiką žmogus gali manyti, kad jaučiasi tik „pavargęs“ ar „įsitempęs“, nors širdis jau siunčia pagalbos signalus. Organizmas geba kompensuoti įtampą kurį laiką, tačiau kai ši būklė tęsiasi mėnesius ar metus, kūnas pradeda „kalbėti“ per simptomus. Juos atpažinti svarbu, nes ankstyvas reagavimas gali padėti išvengti rimtų širdies sutrikimų.
Pirmieji požymiai, kad širdis reaguoja į stresą:
- Dažnesnis ar nereguliarus širdies plakimas, juntamas kaip „permūšimai“ ar „virpėjimas“.
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje, kuris atsiranda net be fizinio krūvio.
- Padidėjęs arba svyruojantis kraujospūdis.
- Miego sutrikimai, dažnas nubudimas naktį, sunku užmigti.
- Nuolatinis nuovargis, dirglumas, dėmesio stoka.
- Šalti delnai, padažnėjęs kvėpavimas ar prakaitavimas.
Šie simptomai nebūtinai reiškia širdies ligą, tačiau rodo, kad organizmas nebesusitvarko su įtampa. Stresui tapus kasdieniu palydovu, širdis dirba daugiau, nei turėtų, todėl svarbu laiku sustoti, išsitirti ir koreguoti gyvenimo būdą.
Simptomas | Ką tai gali reikšti
Dažnas širdies plakimas | Simpatinės nervų sistemos peraktyvumas. Jei širdis „bėga“ net ramybės būsenoje, būtina kardiologo konsultacija.
Spaudimas ar skausmas krūtinėje | Gali rodyti širdies kraujotakos sutrikimus. Jei skausmas stiprus ar plinta į kairę ranką - skubi pagalba.
Padidėjęs kraujospūdis | Vienas dažniausių streso padarinių, galintis virsti hipertenzija. Ilgainiui tai silpnina širdies raumenį.
Jei šie simptomai tampa dažni ar stiprėja, delsti nereikėtų. Pasak dr. Laura Bennett, kardiologės iš Londono: „Stresas yra apgaulingas, nes jo poveikis kaupiasi po truputį. Pacientai dažnai kreipiasi tik tada, kai širdis jau aiškiai signalizuoja - skausmu ar ritmo sutrikimais. Geriausias gydymas - prevencija.“
Kuo anksčiau įsiklausysite į šiuos signalus, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sustabdyti širdies ligų vystymąsi dar pradinėje stadijoje.
Ką daryti - žingsnis po žingsnio į ramesnę širdį
Širdies sveikata priklauso ne tik nuo genetikos ar vaistų. Ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip reaguojame į stresą kasdien. Streso visiškai išvengti neįmanoma, bet galima išmokti su juo sugyventi taip, kad jis netaptų pavojingas. Pirmas žingsnis - pripažinti įtampą, antras - imtis veiksmų. Streso valdymas nėra prabanga - tai kasdienė širdies higiena. Šie paprasti, bet veiksmingi žingsniai padeda nuraminti nervų sistemą, stabilizuoti kraujospūdį ir atkurti natūralų širdies ritmą.
- Judėkite kasdien. Reguliari fizinė veikla mažina streso hormonų kiekį kraujyje ir stiprina širdį. Pasivaikščiojimas, plaukimas ar joga - net 30 minučių per dieną gali pagerinti kraujotaką ir savijautą.
- Raskite kvėpavimo ritmą. Lėtas, sąmoningas kvėpavimas ramina simpatinę nervų sistemą. Išbandykite 4-7-8 metodą: įkvėpkite per 4 sek., sulaikykite kvėpavimą 7 sek. ir iškvėpkite per 8 sek.
- Ribokite stimuliatorius. Kofeinas, alkoholis ir nikotinas skatina širdies darbą, todėl streso metu verta juos sumažinti. Rinkitės vandenį ar žolelių arbatas, pavyzdžiui, melisos ar ramunėlių.
- Skirkite laiką poilsiui. Miegas yra širdies regeneracijos laikas. Siekite bent 7-8 valandų kokybiško miego. Venkite ekranų prieš miegą ir susikurkite vakaro ramybės rutiną.
- Kreipkitės pagalbos, kai sunku. Jei stresas tapo nepakeliamas, pasikalbėkite su psichologu ar gydytoju. Ramybė nėra būsena be streso - tai gebėjimas jį valdyti. Kiekvienas žingsnis, vedantis į sąmoningesnį gyvenimą, yra investicija į širdies sveikatą.
Kaip teigia dr. Herbert Benson, ilgametis streso ir širdies sveikatos tyrėjas iš „Harvard Medical School“: „Kai žmogus išmoksta raminti kūną, jis tiesiogine prasme perrašo širdies veiklos ritmą. Tai nėra dvasinė metafora - tai fiziologinis faktas.“
Rūpestis širdimi prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kiekvienas įprotis, mažinantis įtampą, stiprina ir širdies raumenį, ir viso kūno atsparumą stresui.
Kada stresas tampa pavojingas sveikatai
Stresas tampa rizikingas tada, kai simptomai kartojasi, stiprėja arba pasireiškia kartu su aiškiais širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Kuo ilgiau organizmas būna „pavojaus“ būsenoje, tuo labiau didėja komplikacijų tikimybė - nuo hipertenzijos iki ūmių įvykių. Svarbiausia - neatidėlioti, jei kūnas siunčia aiškius signalus.
Situacijos, kai reikalinga skubi pagalba arba neatidėliotina konsultacija:
- Staigus krūtinės skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, lydimas pykinimo ar šalto prakaito.
- Dusulys ramybės metu arba po labai nedidelio krūvio.
- Staigus, labai dažnas arba nereguliarus širdies plakimas, lydimas silpnumo ar alpimo jausmo.
Alternatyvūs cheminiams vaistams hipertenzijos gydymo būdai
Jei padidėjęs kraujospūdis nustatomas vidutinio amžiaus pacientams, pirmiausia reikėtų apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus, prieš skiriant cheminius vaistus. Šie būdai apima:
- Mitybos korekciją: Mažinti druskos, rafinuoto cukraus, sočiųjų riebalų, kavos ir arbatos vartojimą. Didinti kalio, kalcio ir magnio turinčių produktų vartojimą.
- Fizinį aktyvumą: Reguliarus aerobikos pratimų kompleksas. Rekomenduojama fizine veikla užsiimti 150 min per savaitę - visada galima pradėti nuo mažiau ir palaipsniui skirti vis daugiau laiko.
- Streso valdymą: Joga, meditacija, autogeninė treniruotė, vaikščiojimas gamtoje, gilus kvėpavimas.
- Žalingų įpročių atsisakymą: Mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą.
- Svorio kontrolę: Turimo antsvorio mažinimas.
- Maisto papildus: Vartoti magnį, L-argininą, kofermentą Q10, vitaminą C, B grupės vitaminus, česnaką, imbierą, žuvies taukus.
Vaistai nuo hipertenzijos staigaus streso atveju
Stipriai padidėjus kraujospūdžiui dėl streso, galima vartoti greito veikimo medikamentus, tokius kaip kaptoprilio tabletė, dedama po liežuviu. Tačiau šis vaistas skiriamas tik išskirtiniu atveju ir tik gydytojo nurodymu. Taip pat tinka gudobelės, sukatžolės ir valerijonų lašų derinys.
Hipertenzijos gydymas vaistais: kada jie būtini?
Jeigu gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti vaistus. Dažniausiai naudojami diuretikai, AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar beta blokatoriai. Vaistai turėtų būti derinami su sveikos gyvensenos principais - tik tada pasiekiamas ilgalaikis rezultatas.
tags: #antine #hipertenzija #nuo #staigio #streso