Įvadas
Kompiuteriniai žaidimai tapo neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalimi, įtraukiančia įvairaus amžiaus žmones. Nors visuomenėje vis dar vyrauja stereotipinis požiūris, kad žaidimai tėra vaikiškas užsiėmimas, o jų poveikis - vien neigiamas, vis daugiau tyrimų atskleidžia ir teigiamų aspektų. Šiame straipsnyje panagrinėsime kompiuterinių žaidimų psichologinį poveikį, remdamiesi moksliniais tyrimais, specialistų įžvalgomis ir vartotojų patirtimi.
Žaidimai kaip laisvalaikio forma ir saviraiškos priemonė
Šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai atspindi mūsų laikmečio dvasią. Žaidimas yra laisvai pasirenkama ir kontroliuojama veikla, turinti taisykles. Mūsų visuomenėje susidaręs toks kultūrinis tabu, kad suaugusiajam žaisti žaidimus - vaikiška. Tai nėra tiesa. Suaugusiajam žaidimas gali būti net menas, muzika, rašymas. Žaidžiant galima tobulėti, o žmonėms svarbu įsivertinti, tai kelia savivertę. Tobulėjama pereinant į kitus žaidimo lygius, tuo galima pasigirti. Kompiuteriniai žaidimai, bent jau didžioji jų dalis, kuriami taip, kad juos žaisdamas žmogus patenkintų savo pagrindinius psichologinius poreikius - autonomiškumą ir kompetenciją. Kai kuriuose žaidimuose patenkinamas ir trečias poreikis - susietumas su kitais žmonėmis.
Teigiamas kompiuterinių žaidimų poveikis
Nors tradiciškai kompiuteriniai žaidimai asocijuojasi su neigiamomis pasekmėmis, moksliniai tyrimai atskleidžia ir teigiamų aspektų, susijusių su jų poveikiu žmogaus pažintinėms funkcijoms, socialiniams įgūdžiams ir emocinei būklei.
- Pažintinių funkcijų lavinimas: Žaidžiant kompiuterinius žaidimus, lavėja įvairūs pažintiniai įgūdžiai. Veiksmo žaidimai gerina reakcijos laiką, dėmesio koncentraciją, vizualinį dėmesį ir gebėjimą vienu metu apdoroti kelis informacijos srautus. Strateginiai žaidimai skatina analitinį mąstymą, problemų sprendimą, planavimą ir išteklių valdymą. Daugelyje žaidimų reikia kruopščiai sekti instrukcijas, išskirti ir apdoroti informaciją iš žaidimo teksto. Matematiniai įgūdžiai svarbūs norint laimėti žaidimus, kurių eiga priklauso ir nuo išteklių valdymo. Vaizdo žaidimai netgi gerina atmintį, koncentraciją, skatina kūrybiškumą, gali padėti išmokti užsienio kalbų.
- Motorikos ir koordinacijos gerinimas: Žaidžiant kompiuterinius žaidimus su konsolėmis, gerėja motorika, koordinacija, lavėja smegenų geba apdoroti informaciją iš skirtingų šaltinių.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Šiuo metu rinkoje apstu žaidimų, sujungiančių žaidėjus iš viso pasaulio. Jie priversti bendrauti ir bendradarbiauti, kooperuotis tarpusavyje, ieškoti sprendimų. Skirtingos šalys, žemynai, rasės ir lytys susitelkia į vieną tikslą ir veikia kartu. Galime teigti, jog tokiu būdu keliamas ir tolerancijos vienas kitam lygis.
- Emocinis atsipalaidavimas ir streso mažinimas: Priešingai nei manyta iki šiol, vaizdo žaidimai neretai padeda šalinti stresą, nuovargį, numalšina pyktį, įtampos sukeltą spaudimą galvoje. Viskas tik todėl, kad susitelkus į tikslą, vykdant užduotis, trumpam pamirštamas aplinkinis pasaulis, rūpesčiai mokykloje, darbe, atsipalaiduoja nervų sistema.
- Savivertės kėlimas: Vaizdo žaidimai padeda kompleksuotiems, savimi nepasitikintiems žmonėms pelnyti daugiau pasitikėjimo. Įveikiant užduotis, įgyjant daugiau įgūdžių, kopiant į aukštesnius žaidimo lygmenis, kyla savivertė.
- Tėkmės būsena: Žmogus, žaisdamas gerai sukurtus žaidimus, yra įmetamas į vadinamąją tėkmės būseną. Būdamas joje, jis pamiršta savo egzistenciją, pasineria į žaidimo procesą ir visas pasaulis nustoja aplink jį egzistavęs. Visgi toji tėkmės būsena psichologiškai labai sveika, jos metu susireguliuoja smegenų struktūra, ypač gerai veikti pradeda smegenų žievė, atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą.
Galimas neigiamas kompiuterinių žaidimų poveikis
Nepaisant teigiamų aspektų, svarbu atkreipti dėmesį ir į galimą neigiamą kompiuterinių žaidimų poveikį, ypač jei žaidžiama per daug ir nekontroliuojamai.
- Priklausomybė: Priklausomybė nuo žaidimų tikrai yra viena baisesnių priklausomybių, ją įveikti gana sudėtinga ir tam reikia daug valios. Reikia ir garsiai apie tai kalbėti, kurti socialinius ryšius, nes priklausomybė nuo žaidimų yra susijusi su sumažėjusiais socialiniais ryšiais. Reikėtų stengtis iš visų jėgų atkurti socialinius ryšius, draugystes, o pagalbos priemonių yra ir internete. Priklausomybes labai gerai įveikti padeda meditacija. Suaugusiajam pirmiausia reikia pripažinti, kad yra problema, o tuomet prasideda išėjimas iš priklausomybės.
- Agresija: Jei pažaidi ir žaidimas turi neigiamą poveikį elgesiui, etinis svarstymas yra svarbus. Bet pats klausimas, kaip žaidimai veikia, labiau psichologinis. Tam skirtų tyrimų yra atlikta ir kol kas sutariama, kad žaidimai sukelia bent jau trumpalaikį agresyvumą. Teigiama, kad nuo 2010 m. smurto tarp paauglių sumažėjo, nors kompiuterinių žaidimų pardavimai išaugo. Anekdotinis pavyzdys - JAV paaugliai vasarą padaro mažiausiai nusikaltimų, nes būtent tada jie dažnai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Tai lyg ir leistų sakyti, kad ilgalaikio poveikio nėra.
- Socialinė izoliacija: Per didelis laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, kiekis gali lemti socialinę izoliaciją, sumažėjusį bendravimą su šeima ir draugais realiame gyvenime.
- Fizinės sveikatos problemos: Sėdimas gyvenimo būdas, netinkama mityba žaidžiant ir miego trūkumas gali sukelti antsvorį, raumenų silpnumą, regėjimo problemas ir kitas sveikatos problemas.
- Mokslo rezultatų pablogėjimas: Priklausomybė nuo žaidimų blogina ir mokslo rezultatus.
Kompiuterinių žaidimų etika ir turinio pasirinkimas
Svarbu atkreipti dėmesį į kompiuterinių žaidimų etinius aspektus ir turinio pasirinkimą, ypač vaikams ir paaugliams.
Taip pat skaitykite: Lavinamieji žaidimai emocijoms
- Žaidimų turinio įvertinimas: Tėvai turėtų atidžiai filtruoti žaidimų turinį, atsižvelgdami į vaiko amžių, brandą ir individualias savybes. Smurtiniai žaidimai, kuriuose yra šaudyklės, kraujas, atitinkami garsai ar vaizdo efektai, vaikui tikrai yra žalingi.
- Žaidimų kūrėjų atsakomybė: B. Gelūnas svarsto apie didesnį atsakomybės priskyrimą kūrėjams ir teisinį reguliavimą.
- Žaidėjų elgesys: Jei žaidėjas įžeidinėja kitą, apie tai gali būti pranešta administratoriui, tuomet bendruomenė vertina tokį žaidėjo elgesį.
Kaip užtikrinti sveiką požiūrį į kompiuterinius žaidimus?
Norint, kad kompiuteriniai žaidimai teiktų naudą, o ne žalą, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų.
- Laiko ribojimas: Svarbu riboti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, ir užtikrinti pusiausvyrą tarp virtualios ir realios veiklos. Specialistai rekomenduoja vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nežaisti elektroninėmis priemonėmis. Priešmokykliniame amžiuje kompiuteriniai žaidimai gali padėti geriau pasiruošti mokyklai, nes internete apstu įvairių lavinančių užduočių, tačiau laikas prie kompiuterio per dieną neturėtų viršyti valandos. Mokykliniame amžiuje rekomenduojama prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip pusantros - dvi valandas, o paaugliams realybėje derėtų praleisti ne mažiau laiko, nei praleidžiama virtualioje erdvėje, neįskaitant nakties miego.
- Alternatyvios veiklos: Siekiant pusiausvyros tarp skaitmeninio ir realaus pasaulių, tėvams svarbu užtikrinti komunikaciją su vaiku jam išėjus iš virtualios aplinkos - išeiti kartu pasivaikščioti, pasikalbėti, žaisti stalo žaidimus, pasirūpinti kasdieniniais poreikiais, aplankyti artimus žmones, kai tai bus galima. Šeimoje svarbu būti drauge, ieškoti bendrų pomėgių ir pagarbiai domėtis vienas kito pasauliu.
- Atviras bendravimas: Svarbu sukurti su vaiku ar paaugliu tokį ryšį, kad jis pasitikėtų suaugusiais ir pasipasakotų jiems apie tai, ką jis veikia virtualioje erdvėje bei nebijotų pasakyti, jei vyksta kažkas keisto.
- Tėvų įsitraukimas: Psichologė rekomenduoja pažaisti drauge su vaiku jo mėgstamą kompiuterinį žaidimą ar bent smalsiai pabūti šalia, kol vaikas jį žaidžia. Tai padės suprasti žaidimo kontekstą, ar jis nėra kažkuo jam žalingas, o taip pat ir geriau pažinti vaiką - ar jam įdomūs strateginiai, ar vaidmenų, ar reakcijos žaidimai.
- Saugumo užtikrinimas: Atrodytų, kad paaugliams jau turėtų būti aiškios saugaus naudojimosi internetu taisyklės - nesidalinti asmenine informacija, nesiųsti savo namų nuotraukų, atsargiai bendrauti su nepažįstamaisiais ir taip toliau - tačiau patirtis rodo, kad paaugliai greitai prisiriša prie virtualių draugų ir neretai atskleidžia jiems per daug informacijos.
Taip pat skaitykite: Žaidimų priklausomybės analizė
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #kompiuteriniai #zaidimai #psichologija