Johano Volfgango fon Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe) kūrinys „Faustas“ - vienas reikšmingiausių pasaulio klasikos kūrinių, kuriame atspindima turtinga Europos civilizacijos patirtis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime Fausto asmenybę, remiantis Gėtės tragedija.
Trumpai apie J. V. Gėtę ir jo kūrinį „Faustas“
Johanas Volfgangas Gėtė (1749-1832) - viena iškiliausių Apšvietos epochos asmenybių, vokiečių poetas, prozininkas, dramaturgas, filosofas, mokslininkas ir diplomatas. Gėtė paliko ryškų pėdsaką literatūroje ir kultūroje.
„Faustas“ - tai kūrinys, kuriame šėtonas Mefistofelis susilažina su Dievu, kad jam pavyks Fausto sielą atitraukti nuo aukštų siekių ir priversti tenkintis žemiškais dalykais.
Fausto Amžius, Pareigos ir Išvaizda
Faustas yra senas žmogus: „Kai tau septyniasdešimt šešeri metai kraujas jau menkai šildo“. Jis - išsilavinęs žmogus, mokėjęs šnekėti keliomis kalbomis: „Argi jūs nestudijavot lotynų, senovės graikų, arabų, prancūzų, anglų, ispanų kalbų?“. Turėjo daug knygų iš įvairių pasaulio šalių: „Nekenčiate knygų, kurios jums kainavo tiek pininigų! Knygų, atsigabentų iš Italijos, Prancūzijos, Anglijos, iš Levanto šalių, dievai žino žino iš kur, iškastų iš žemės, supirktų iš vienuolių!“. Jis buvo įžymus ir gerbiamas gydytojas: „Jūs toks pat garsus senovės laikų Teosfratas arba mūsų dienų Paracelsas.“.
Svarbiausi Asmenybės Bruožai ir Vertybės
Faustas - magas: „ore nubrėžęs magišką ženklą, Faustas garsiai ištarė užkeikimą. Jisai iššaukė ugnies dvasią.“, „Ir pagaliau, argi jūs Krokuvos, Toledo, Salamankos universotetuose nesimokėte magijos?“. Daktaras buvo atkaklus: „Ar gali užtekti žinių? Tam tūkstančio gyvenimų nepakaktų.“. Senasis daktaras yra sumanus: „Driežas! Tik ištarė jis šitą žodį, ir prisiminė salamandrą - ugnies dvasią“, „Aš sunaikinsiu tas knygas, kaip sudaužiau kolbą su beverčiu eliksyru, kad jos neskatintų naujų klaidų.“.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Faustas - protingas žmogus: „Taip, vadinasi, Koperniko teisybė! - sušuko Faustas. - Saulė, o ne žemė pasaulio centras. Probatum est - štai įrodymas, Bažnyčios kunigaikščiai, moklslo vyrai ir visi, kurie Koperniką vadinote kvailiu.“. Daktaras tik sumanumo dėka suprato kaip įveikti Mefistofelį: „Ugnis - skaisti stichija! - sušuko Faustas. - O tavo valioje tik gaisrų, pražūties ir pragaro liepsna. Štai kodėl tu taip bijojai saulės.“.
Daktaras - kuklus, bei savikritiškas: „Kalusykite, Vagneri! Aš panašus į žmogų, kuris stovi ant vandenyno kranto, prisirinkęs pilną saują spalvotų akmenukų. Tai viskas, ką jam padavanojo jūros bangos. Kažkur už horizonto nežinomos šalys, gražios salos, tačiau jis neturi laivo, negali jų pasiekti. Senasis daktaras - prieštaringa asmenybė, nes jo poelgiai nevisada sutapdavo su jo pasisakymais ar įsitikinimais. Daktaras Faustas buvo renesanso žmogus, nes turėjo ryškų potraukį prie naturalumo, racionalaus žinojimo ir laisvų žmonių santykių.
Fausto Tikėjimas ir Pasaulėžiūra
Fausto požiūris į Dievą yra abipusis, nes šis jį pripažįsta, tačiau teigia, kad Dievas jo veiksmams neturi jokios galios ir netaria jo vardo, o vadina ,,Tas” ir ,,Jis”. Faustas tiki žemiškuoju pasauliu: „Aš čia esu; ir mano laimė, ir kančia/ Su manim gyvena čia“, ir jį vertina kur kas daugiau nei dvasinį pasaulį. Toks požiūris parodo, kad jam nerūpi kas bus ateityje, bet rūpi kas bus šiuo momentu.
Fausto Sutartis su Mefistofeliu
Mefistofelis, suradęs tinkamą momentą, įkalbėjo Fausta sudaryti sutartį už kurią Mefistofelis padėtu jam perprasti visatos esmę. Atsidėkodamas už tai, Faustas jam užrašė savo sielą, ir susitarė, kada Faustas pasakys: „Sustok, akimirka žavinga”, kada jo širdis pasijus laiminga ir nebebus troškimų, tada jis atiteks Pragarui.
Fausto Asmenybės Interpretacijos
Fausto charakteriui būdinga dvilypė prigimtis, siejanti gėrio ir blogio pradus, kurią išteisina nenurimstanti dvasia, amžinas nepasitenkinimas, naujų tikslų siekis. XX a. Fausto asmenybė interpretuojama ir vertinama iškeliant neigiamus charakterio bruožus: egoizmą, autoritarizmą, humaniškumo stoką.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Psichoanalitinė Interpretacija
Fausto asmenybė gali būti interpretuojama per psichoanalizės prizmę, atskleidžiant jo pasąmoninius konfliktus ir motyvus. Jo troškimas beribėms žinioms ir patirčiai gali būti suprantamas kaip kompensacija už giliai įsišaknijusį nevisavertiškumo jausmą.
Egzistencinė Interpretacija
Egzistenciniu požiūriu, Faustas įkūnija žmogaus prigimtį, nuolat ieškančią prasmės ir tikslo. Sutartis su Mefistofeliu simbolizuoja žmogaus pasirinkimą atsisakyti autentiškumo ir pasiduoti iliuzijoms vardan trumpalaikio pasitenkinimo.
Socialinė-Kultūrinė Interpretacija
Fausto asmenybė atspindi modernėjančios visuomenės žmogų, kuris abejoja tradicinėmis vertybėmis ir ieško naujų orientyrų. Jo maištas prieš mokslą ir religiją simbolizuoja žmogaus norą peržengti ribas ir atrasti savo tiesą.
Fausto Asmenybės Aktualumas Šiandien
Fausto asmenybė ir jo istorija išlieka aktualūs ir šiandien. Fausto istorija moko, kad beribis žinių troškimas ir pasidavimas žemiškiems malonumams gali nuvesti į dvasinę tuštumą ir prarają.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas