Emocinių Sutrikimų Vaikystėje Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Įvadas

Emociniai sutrikimai vaikystėje yra rimta problema, galinti turėti ilgalaikį poveikį vaiko vystymuisi, socialinei integracijai ir akademiniams pasiekimams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime emocinių sutrikimų priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus. Svarbu atpažinti ir gydyti šiuos sutrikimus ankstyvoje stadijoje, kad būtų išvengta sunkių pasekmių ateityje.

Emociniai Sutrikimai Vaikystėje: Apžvalga

Emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, apima įvairias psichines sveikatos problemas, tokias kaip nerimo sutrikimai, depresija, elgesio sutrikimai ir socialinės nerimo problemos. Jie dažnai susiję su smegenų struktūromis ir funkcijomis, kurios reguliuoja emocijas, elgesį ir socialinę sąveiką. Pagrindinės paveiktos smegenų sritys yra amigdala, atsakinga už emocijų, ypač baimės ir nerimo, apdorojimą, ir prefrontalinė žievė, kuri dalyvauja sprendimų priėmime ir socialinės elgsenos reguliavime.

Emocinių Sutrikimų Priežastys

Emocinių sutrikimų, prasidedančių vaikystėje, priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės.

• Biologiniai veiksniai: Genetiniai veiksniai apima genetinį polinkį ir smegenų chemijos disbalansą. Jei kas nors šeimoje sirgo psichikos liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
• Psichologiniai veiksniai: Ankstyvos traumos, pavyzdžiui, netektis ar smurtas, gali turėti didelę įtaką.
• Socialiniai veiksniai: Šeimos dinamika, stresas ir bendraamžių spaudimas taip pat gali turėti didelę įtaką. Socialinė izoliacija arba atskirtis, diskriminacija arba marginalizacija taip pat gali būti rizikos veiksniais. Finansinės ar socialinės problemos, tokios kaip skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.

Emocinių Sutrikimų Simptomai ir Požymiai

Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį nerimą, liūdesį, dirglumą ar elgesio problemas. Vaikai gali patirti socialinę izoliaciją, sunkumų bendraujant su bendraamžiais, arba gali rodyti agresyvų elgesį. Lengvi simptomai gali būti laikini, tačiau sunkesni atvejai gali sukelti rimtų gyvenimo kokybės sutrikimų.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Psichikos sutrikimų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų, turinčių psichikos sutrikimų:

• Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais ("nebėra gyvenimo džiaugsmo").
• Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
• Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
• Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
• Nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.

Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Specifiniai Sutrikimai ir Jų Simptomai

1. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD):

• Nedėmesingumas: Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos, išsiblaškymas, neatidumas, užmaršumas.
• Hiperaktyvumas: Bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
• Impulsyvumas: Negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas, lengvas su(si)erzinimas, emociniai protrūkiai.

ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).

2. Nerimo sutrikimai:

• Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų.
• Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa.
• Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama.
• Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus.
• Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas - dažniau plaka širdis, atsiranda dūrimai, skausmai širdies plote, dažnai tampa nestabilus kraujospūdis, jaučiama raumenų įtampa, padidėja prakaitavimas, atsiranda virškinimo diskomfortas (atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas gurguliavimas, užkietėję ar laisvi viduriai), gali padažnėti šlapinimasis.
• Sergantieji skundžiasi dažnais galvos skausmais, pulsavimu, galvos svaigimu, kvaituliu, nestabilumo pojūčiu, silpnumu.
• Būdingas nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.

2. Depresija:

• Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
• Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
• Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).

Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui.

4. Somatoforminiai sutrikimai:

• Dažniausiai pasitaiko skundų nuolatiniu nuovargiu, apetito stoka, virškinimo trakto diskomfortu, šlapinimosi ir lytinės sistemos sutrikimais.
• Skundimasis nėra toks intensyvus ir dramatiškas. Tai savotiška įžanga į somatizacinį sutrikimą, neretai ir lieka įžanga, tai yra visa somatizacinio sutrikimo klinika neišsivysto.
• Negalavimų gali būti santykinai nedaug, gali nebūti visuomeninės veiklos sutrikimo.
• Svarbu tai, kad nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo atveju gali vyrauti tik vienas simptomas, pvz., pykinimas.

4. Asmenybės sutrikimai:

Asmenybės sutrikimai - tai psichologinių sutrikimų grupė, pasižyminti nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgesio būdais. Žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų bendraujant su kitais, sprendžiant kasdienes problemas ir prisitaikant prie socialinių bei kultūrinių normų. Jie gali turėti iškreiptą požiūrį į pasaulį ir kaltinti kitus dėl savo sunkumų. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

• Emociškai nestabilaus (ribinio) tipo asmenybės: pasižymi impulsyvumu, temperamentingumu, piktos ir nenuspėjamos, jų santykiai trumpalaikiai, nestabilūs; emociškai gali būti labai audringi.
• Histrioninio tipo asmenybės: įvairiais būdais siekia būti aplinkinių dėmesio centre, ekshibicionistiškos, gundančios, koketuojančios, linkusios nuolaidžiauti sau, įtaigios, emocijos kraštutinai išreikštos, bet paviršutinės.
• Anankastinio (obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybės: būdingas perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas, perfekcionizmas, perdėtas susirūpinimas detalėmis, kas trukdo greitai atlikti darbus.
• Priklausomo tipo asmenybės: vengia priimti bet kokius sprendimus ‒ tam reikia daugybės kitų patarimų ir padrąsinimų arba tai leidžiama atlikti kitiems, bijo, jog nesugebės savimi pasirūpinti, tampa perdėtai priklausomi nuo kitų.
• Vengiančio tipo asmenybės: perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti, vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs.
• Šizoidinio tipo asmenybės: mažai bendrauja ir nesidomi kitais žmonėmis, pasižymi emociniu šaltumu.
• Paranoidinio tipo asmenybės: turi polinkį būti nuolat priešiškai nusiteikę, jie negali atleisti už įžeidimus ar pagarbos stoką, linkę visur matyti kitų priešišką nusistatymą ir kenkimą, dažnai šeimoje perdėtai pavydūs.
• Disociacinis asmenybės sutrikimas: būdingas dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių arba tapatybės būsenų egzistavimas viename asmenyje. Šios asmenybės gali turėti skirtingus vardus, amžių, lytį, charakterio bruožus, elgesį, mąstymo būdus ir net fizines savybes.

Emocinių Sutrikimų Diagnostika

Emocinių sutrikimų diagnostika apima išsamų psichologinį vertinimą, kuris gali apimti interviu su vaiku ir jo šeimos nariais, taip pat standartizuotus testus, kurie vertina emocinę būseną ir elgesį. Psichologai ir psichiatrai gali naudoti diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5, kad nustatytų konkrečią ligą.

Diagnostiniai kriterijai

• Fiziniai skundai prasideda jaunesniame nei 30 metų amžiuje ir trunka jau keletą metų. Nukenčia darbinis, socialinis ir kitų sričių funkcionavimas.
• Turi būti visi minimi kriterijai:
  • Keturi skausmo simptomai;
  • Du virškinimo trakto simptomai;
  • Vienas lytinės sistemos simptomas;
  • Vienas pseudoneurologinis simptomas.
• Turi būti vienas minimas kriterijus:
  • Nuoseklūs tyrimai esamų simptomų nepaaiškina;
  • Jeigu yra ryšys su fizine liga, skundai ir veiklos sutrikimas ją ryškiai pranoksta.
• Simptomai nėra simuliuojami ar sugalvoti.

Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo diagnostikos kriterijai:

• Vienas arba du somatoforminiai simptomai (pvz., nuovargis, apetito praradimas ir kt.)
• Turi būti vienas kriterijus:
  • Nuoseklūs tyrimai esamų simptomų nepaaiškina;
  • Jeigu yra ryšys su fizine liga, skundai ir veiklos sutrikimas ją ryškiai pranoksta.
• Kyla klinikiniu požiūriu svarbi įtampa arba pažeidžiamas veiklumas.
• Sutrikimas trunka ne mažiau 6 mėnesius.
• Sutrikimo negalima geriau paaiškinti kitais psichikos sutikimais.
• Simptomai nėra simuliuojami ar sugalvoti.

Emocinių Sutrikimų Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), dažnai naudojama vaikams, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo emocijas. Medicininiai gydymo metodai gali apimti antidepresantus arba nerimo mažinimo vaistus, tačiau jie turėtų būti skiriami tik po išsamios konsultacijos su specialistu. Taip pat svarbu įtraukti šeimą į gydymo procesą, kad būtų užtikrintas vaikų emocinis palaikymas.

Specifiniai Gydymo Būdai

1. ADHD gydymas:

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, poros ar šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas.

• Gyvensenos įpročių keitimas: Šiuo sutrikimu sergančiam žmogui būtinas rutinų bei miego ir būdravimo režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.
• Psichoedukacija: Šis etapas orientuotas į geresnį simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimą ir išteklių panaudojimo galimybes, yra aptariami kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai.
• Palaikomoji psichoterapija: Šis etapas orientuotas į adaptacijos išteklių nukreipimą, siekiant valdyti ADS.
• Medikamentinis gydymas: Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją.

1. Nerimo sutrikimų gydymas:

• Medikamentinis: Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.
• Psichoterapinis: Šiuo sutrikimu sergantys pacientai turi tam tikrų asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumų, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti.

1. Depresijos gydymas:

• Medikamentinis: Antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai.
• Psichoterapinis: Psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys.
• Instrumentinis: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

1. Somatoforminių sutrikimų gydymas:

Pagrindinės somatizacinio sutrikimo valdymo nuostatos:

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

• Pageidautina, kad pacientą gydytų vienas gydytojas - paprastai pirminės sveikatos priežiūros gydytojas ar psichiatras.
• Pacientas turi reguliariai kas 4-6 savaites apsilankyti pas gydytoją, net tada, kai jaučiasi gerai.
• Paciento vizitas turi būti trumpas.
• Kiekvieno vizito metu reikia atlikti trumpą somatinį tyrimą ir pacientui paaiškinti, kad tyrimo rezultatai yra svaresnis įrodymas nei paciento skundai.
• Laikyti ligonio skundus tam tikru emociniu bendravimu, o ne naujais ligos simptomais.
• Ieškoti ligos požymių, bet kreipti dėmesį ne vien į nusakytus simptomus.
• Jeigu nėra būtina, vengti nereikalingų tyrimų ar operacijų.
• Paaiškinti psichiatro konsultacijos svarbą.

1. Asmenybės sutrikimų gydymas:

Visi asmenybės sutrikimai sunkiai pasiduoda gydymui, jų gydymas ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai tik iš dalies veiksmingas.

Ergoterapija ir Reabilitacinės Programos

Ergoterapija ir reabilitacinės programos padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.

Profilaktika

Jeigu gydytojas paskiria antidepresantą, jį reikia vartoti nuosekliai, ilgai, keletą mėnesių, netgi metų. Vartojant raminamuosius griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nes kitaip gali atsirasti priklausomybė. Labai svarbu laiku paskirtas psichiatrinis gydymas, kuo anksčiau jis paskiriamas, tuo geresni rezultatai. Gydytojas turi neprarasti profesinio budrumo, skirti reikiamą dėmesį paciento fizinei būsenai, nepamiršti, kad šie ligoniai gali susirgti ir somatine (fizine) liga.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.

Gyvenimo Būdo Įtaka

Nors daugelis psichikos sutrikimų turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:

• Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
• Fizinis aktyvumas: Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai.
• Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
• Socialinė parama: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
• Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę.

tags: #asmenybes #sutrikimai #vaikystessodas