Įvadas
Psichologija yra mokslas, nagrinėjantis žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ši disciplina siekia atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogaus elgesiu, jo priežastimis ir mechanizmais. Psichologija bando sukurti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri apibūdintų žmogų kaip individą. Asmenybės psichologija, kaip viena iš psichologijos šakų, nagrinėja skirtumus tarp žmonių, jų individualias savybes, asmenybės teorijas ir veiksnius, apibūdinančius asmenybę. Straipsnyje aptarsime, kas yra asmenybė, kokie yra asmenybės tyrimo metodai ir kaip psichologiniai testai gali padėti geriau pažinti save.
Kas yra Psichologija ir Asmenybė?
Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Terminas „psichologija“ pirmą kartą pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado 1879 metais, kai V. Vundtas Leipcige (Vokietija) įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.
Psichologija skirstoma pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas:
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, veiksnius, įtakojančius elgesį, aplinkos ir prigimties sąveiką.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir žmogų grupėje.
- Asmenybės psichologija: nagrinėja skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas.
- Klinikinė psichologija: diagnozuoja ir gydo emocines ir elgesio problemas, psichinius sutrikimus.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto ir kt.
Žmogaus asmenybė yra labai sudėtinga ir unikali. Mes visada galime atskirti vieną žmogų nuo kito, tačiau tarp skirtingų individų galima rasti panašumų. Terminas „asmenybė“ (angl. personality) kilęs iš lotyniško žodžio persona, reiškiančio senovės Graikijos ir Romos aktorių dėvimą kaukę teatro scenoje.
Asmenybė apibrėžiama kaip individo vidaus savybių visuma. Iš šio apibrėžimo galima daryti išvadą, kad asmenybė yra unikali, ji formuoja žmogaus elgseną, turi unikalių bruožų, kurie išskiria žmogų iš kitų. Asmenybė yra nuosekli, pasižymi pastovumu, stabilumu ir tam tikrais nuspėjamais aspektais. Tai reiškia, kad pagal tas savybes žmogų galima nuspėti. Tačiau asmenybė nėra statiška, ji gali keistis. Asmenybė bręsta kaip ir pats žmogus, keičiasi dėl įvairių įvykių, tokių kaip vestuvės, finansinė situacija, veiklos pasikeitimas ar amžius.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Savęs suvokimas - tai bendras įvaizdis, kurį apie save sudaro pats žmogus, kaip jis pats save mato. „Idealus aš“ - tai, kaip individai norėtų suvokti save.
Asmenybės Tyrimo Metodai
XX a. pradžioje Europoje ir Amerikoje imta ieškoti standartų, skirtų nustatyti psichinių ligonių sutrikimus, ugdytinių gabumus, profesiją, vaikų vystymąsi, socialinius santykius ir kitas psichines savybes. Tokiomis aplinkybėmis atsirado testavimo metodas, tyrimui naudojant ypatingą instrumentą - testą. Testais mėginama nustatyti tam tikras psichines ypatybes ir rasti palyginamą to asmens vietą tarp kitų asmenų. Žodis „testas“ (angl. test) išvertus iš anglų kalbos reiškia bandymą, patikrinimą, matą.
Asmenybės tyrimo metodai yra įvairūs, įskaitant:
- Eksperimentinį metodą
- Klinikinio tyrimo metodą
- Koreliacinio tyrimo metodą
- Anketas
- Asmenybės vertinimo metodus (tiesioginius ir netiesioginius)
Eksperimentinis Metodas
Eksperimentinis metodas psichologijoje naudojamas tirti priežastinius ryšius tarp kintamųjų. Šis metodas apima nepriklausomo kintamojo manipuliavimą ir priklausomo kintamojo matavimą, siekiant nustatyti, ar nepriklausomas kintamasis turi įtakos priklausomam kintamajam. Eksperimentuose dalyvauja eksperimentinė ir kontrolinė grupės.
Klinikinio Tyrimo Metodas
Klinikinio tyrimo metodas apima detalią individualaus asmens analizę. Šis metodas dažnai naudojamas klinikinėje psichologijoje, siekiant suprasti ir gydyti psichologines problemas. Klinikiniai tyrimai gali apimti interviu, stebėjimus ir psichologinius testus.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Koreliacinio Tyrimo Metodas
Koreliacinio tyrimo metodas naudojamas nustatyti ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų. Šis metodas neleidžia nustatyti priežastinių ryšių, tačiau gali padėti suprasti, kaip kintamieji yra susiję. Koreliacija gali būti teigiama (kai vienam kintamajam didėjant, didėja ir kitas), neigiama (kai vienam kintamajam didėjant, mažėja kitas) arba nulinė (kai tarp kintamųjų nėra ryšio).
Anketa
Anketa yra tyrimo metodas, kuriame naudojami klausimai, siekiant surinkti informaciją iš respondentų. Anketos gali būti naudojamos įvairiems tikslams, įskaitant asmenybės tyrimą. Anketos gali būti sudarytos iš atvirų arba uždarų klausimų.
Asmenybės Vertinimo Metodai
Asmenybės vertinimo metodai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.
- Tiesioginiai vertinimo metodai apima savęs vertinimo klausimynus ir interviu, kuriuose asmuo tiesiogiai atsako į klausimus apie savo asmenybę.
- Netiesioginiai vertinimo metodai apima projekcinius testus, kuriuose asmuo interpretuoja neapibrėžtus stimulus, tokiu būdu atskleisdamas savo pasąmonines mintis ir jausmus.
Psichologiniai Testai
Testai yra vienas iš būdų suprasti žmogaus elgesį. Testais mėginama nustatyti tam tikras psichines ypatybes ir rasti palyginamą to asmens vietą tarp kitų asmenų. Šiuo metu egzistuoja įvairių tipų psichologiniai testai, skirti įvertinti skirtingus asmenybės aspektus.
Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Testas Nr. 1: Temperamentas
Temperamentas - tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempu, pastovumu. Jis yra įgimtas. Šis testas padeda nustatyti temperamento tipą (sangvinikas, cholerikas, flegmatikas, melancholikas).
Testas Nr. 2: Įtaka Kitiems
Šis testas skirtas patikrinti, ar žmogus yra įtakingas. Jis padeda nustatyti, ar žmogus moka perauklėti, mokyti ir ar gerai jaučiasi būdamas tokioje vaidmenyje.
Testas Nr. 3: Jausmų Išreiškimas
Šis testas skirtas įvertinti, kaip žmogus sugeba žodžiais išreikšti savo jausmus. Jis padeda nustatyti, ar žmogui sunku išreikšti savo jausmus, ar jis yra labai atviras.
Testų pagalba žmogus gali ne tik pažinti save geriau, rasti atsakymus į dominantį klausimą, bet ir įdomiai praleisti laiką.
Psichologiniai Tyrimai Darbo Vietoje
Psichologiniai tyrimai yra svarbūs ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet ir darbo aplinkoje. Štai keletas sričių, kuriose psichologiniai tyrimai yra ypač naudingi:
- Lyderystės bruožų tyrimas: Tyrimai nagrinėja „tamsiuosius“ lyderio bruožus, patyčias darbo vietoje ir darbuotojų depresiją, siekiant suprasti tarpininkavimo ir tamsiosios šerdies vaidmenį.
- Darbuotojų blaivumo patikra: Remiantis biometrine darbuotojų blaivumo patikros sistema, galima atskleisti realią padėtį apie neblaivius darbuotojus darbo vietoje.
- Emocinė gerovė ir sėkmė: Tyrimai rodo, kad aukštesnį emocinės gerovės lygį turintys moksleiviai pasiekia geresnių akademinių rezultatų, lengviau vysto savo komunikacinius įgūdžius, o tai vėliau lemia sėkmę įsitvirtinant darbo rinkoje.
- Technologijų įtaka darbo aplinkai: Technologijos atlieka reikšmingą vaidmenį formuojant netolimos ateities darbo aplinką, tačiau dauguma įmonių vis dar nėra tinkamai pasiruošusios susidoroti su laukiančiais iššūkiais.
Šiuolaikiniai Psichologijos Tyrimai: Įžvalgos ir Tendencijos
Psichologijos mokslas nuolat tobulėja, atsiranda naujų tyrimų ir įžvalgų, kurios padeda geriau suprasti žmogaus elgesį ir psichiką. Štai keletas aktualių tyrimų temų ir tendencijų:
- Socialinės medijos įtaka: Pradėta domėtis, kaip socialinė medija yra susijusi su žmogaus psichologiniu funkcionavimu, kaip ši „naujoji realybė“ mus veikia.
- Nuotolinio mokymosi poveikis: Tyrimai rodo, kad nuotolinis mokymasis kas antram vaikui ir paaugliui kėlė diskomfortą, net 50 proc. mokinių sumažėjo motyvacija siekti rezultatų.
- Muzikos poveikis: Muzikos poveikio mums klausimas mokslo pasaulyje vis dar aktyviai sprendžiamas.
- Gyvūnų augintinių nauda: Gyvūnai augintiniai gali padėti įveikti socialinę izoliaciją ir vienišumo problemą, kuri šiuolaikinėje visuomenėje įgyja epidemijos pobūdį ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.
- Alkoholio vartojimo įtaka: Randama vis daugiau alkoholio vartojimo ir didesnės onkologinių susirgimų rizikos sąsajų.
- Visuomenės supratimas apie švietimą: Lietuvos visuomenės supratimas apie švietimą labiausiai išsiskiria dėl siekiamų tikslų ir priemonių, kurios pasitelkiamos tikslams siekti.
- Moterys ir kaltės jausmas: Moterys jaučia nuolatinę kaltę derindamos darbą ir šeiminius įsipareigojimus.
- Senėjimas ir pasitenkinimas gyvenimu: Tyrimai rodo - kuo vyresnis žmogus, tuo stipriau jaučia pasitenkinimą gyvenimu ir pasitikėjimą savimi.
- Telomerų įtaka senėjimui: Telomeros yra DNR segmentai, esantys kiekvienos chromosomos gale, kurie daro didelę įtaką senėjimo procesui.
- Prievarta prieš vyresnio amžiaus moteris: Lietuvoje kas penkta moteris, vyresnė nei 60 metų, patiria prievartą, tačiau pagalbos kreipiasi mažuma.
- Užsikrėtimas parazitais ir verslumas: Užsikrėtimas parazitais Toxoplasma gondii (lot.) yra susijęs su didesniu polinkiu rizikingai elgtis bei kurti savo verslą.
- Karštis ir protiniai sugebėjimai: Harvardo universiteto mokslininkų grupė atliko eksperimentą, kurio metu pavyko aptikti ryšį tarp karščio ir menkesnių protinių sugebėjimų.
- Narcizai ir antakiai: Narcizus lengviausia atpažinti pagal jų antakius.
- Religingumas ir ilgaamžiškumas: Priskyrę save vienai ar kitai religijai žmonės gyveno vidutiniškai keturiais metai ilgiau nei kiti.
tags: #asmenybe #ir #darbas #psichologija