Nemiga - tai būklė, kuri pastaraisiais metais palietė žmones visame pasaulyje. Miego sutrikimų gausėjimas stebimas nuo tada, kai pradėjo plisti koronavirusas. Ši problema, anksčiau paliesdavusi vieną iš šešių britų, dabar kamuoja vieną iš keturių. Kinijoje nemigos rodiklis išaugo nuo 14,6 iki 20 procentų. Italijoje ir Graikijoje nemigą patiria apie 40 procentų apklaustųjų. Pandemija socialiai atitolino žmones, neigiamai paveikė kasdienį ritmą, ištrynė ribą tarp darbo ir gyvenimo, pasėjo baimę dėl sveikatos ir netgi gyvybės. Gydytojai ieško naujų šios problemos sprendimo būdų.
Nemigos priežastys ir pasekmės
Gyventi kankinamam nemigos yra sunku. Nuolatinis negalėjimas užmigti, neišsimiegojimas, prasta miego kokybė gali padidinti nutukimo, depresijos, nerimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką, jau nekalbant apie negebėjimą susikaupti, klaidų darymą, sulėtėjusią reakciją, nestabilią nuotaiką. Jei miegama mažiau nei 7 valandas per naktį, specialistų nuomone, miego nepakanka.
Nemigai atsirasti įtakos turėjo nemažai veiksnių. Pakitus daugumos kasdienei rutinai, sutriko paros ritmas. Nutrūko reguliarus ryšys su išoriniu pasauliu ir dėl to sutriko vidinis organizmo laikrodis. Smegenys buvo įpratusios dirbti tokiomis sąlygomis: darbo vietoje - dirbi, namuose - ilsiesi. Žmonės ėmė mažiau mankštintis, judėti, mažiau gauti natūralios šviesos - tai svarbūs gero miego komponentai. Nuotolinis darbas ištrynė ribą tarp darbo ir poilsio, o tokiomis sąlygomis žmonės linkę dirbti ilgiau, kartais net iki vėlaus vakaro nesugebėdami nusistatyti aiškių ribų. Taip pat buvome atskirti nuo artimųjų bei draugų, dalies laisvalaikio pomėgių - praradome labai svarbų geros savijautos, atsipalaidavimo šaltinį. Daliai pacientų miego sutrikimai nebuvo gydomi ir tapo ilgalaikiai, nes gydymo įstaigose dėl pandemijos buvo ribojamas žmonių srautas, susitikimai nukeliami, sumažėjo gydytojų, nes dalis jų buvo priversti koncentruotis į COVID-19 pacientus.
Nemigos gydymo būdai
Svarbu ieškoti pagalbos kuo greičiau, kol trumpalaikė streso sukelta nemiga netapo lėtiniu miego sutrikimu, kurį panaikinti nėra greito būdo. Pandemija nulėmė pasiekimus miego sutrikimų gydymo srityje. Virtualios medicinos ir virtualių vizitų pas specialistus išplitimas leidžia net nevykstant į gydymo įstaigą gauti pagalbą. Tyrimai parodė, kad ši pagalba lygiai tokia pat efektyvi kaip ir su gydytoju bendraujant gyvai. Populiariausias būdas gydyti nemigą yra kognityvinė elgesio terapija. Ji taikoma siekiant išmokyti valdyti stresą, susidoroti su neigiamomis mintimis, kurios užplūsta prieš miegą, pagerinti miego higieną, pavyzdžiui, atsisakant rūkymo ar gėrimo prieš einant miegoti, ir treniruoti smegenis lovą susieti tik su miegu.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas efektyviausių būdų gydyti nemigą. Ši terapija padeda pacientams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį, kurie prisideda prie miego problemų. KET apima keletą pagrindinių komponentų:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Miego higienos gerinimas: Tai apima reguliaraus miego grafiko laikymąsi, tinkamos aplinkos miegui sukūrimą (tamsus, tylus ir vėsus kambarys), vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą, taip pat reguliarų fizinį aktyvumą (bet ne prieš pat miegą).
- Stimulo kontrolė: Šis metodas padeda susieti lovą tik su miegu, o ne su kitomis veiklomis, tokiomis kaip darbas ar televizoriaus žiūrėjimas. Jei negalite užmigti per 20 minučių, rekomenduojama atsikelti iš lovos ir užsiimti raminančia veikla (pvz., skaityti knygą) tol, kol pajusite mieguistumą.
- Miego apribojimas: Šis metodas apima miego laiko apribojimą, siekiant padidinti miego efektyvumą. Tai reiškia, kad gulsite į lovą tik tada, kai jaučiatės tikrai pavargęs, ir kelsitės tuo pačiu metu kiekvieną rytą, nepriklausomai nuo to, kiek miegojote.
- Kognityvinis perstruktūravimas: Šis metodas padeda identifikuoti ir keisti neigiamas mintis apie miegą, kurios gali sukelti nerimą ir trukdyti užmigti.
Miego higiena
Miego higiena yra svarbi nemigos gydymo dalis. Tai apima keletą gyvenimo būdo ir aplinkos pokyčių, kurie gali padėti pagerinti miego kokybę:
- Reguliarus miego grafikas: Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais. Tai padeda reguliuoti jūsų vidinį laikrodį ir pagerinti miego kokybę.
- Tinkama miego aplinka: Įsitikinkite, kad jūsų miegamasis yra tamsus, tylus ir vėsus. Naudokite užuolaidas, ausų kištukus ar baltą triukšmą, kad sumažintumėte triukšmą ir šviesą.
- Venkite kofeino ir alkoholio prieš miegą: Kofeinas ir alkoholis gali trukdyti miegui, todėl venkite jų vartoti bent kelias valandas prieš miegą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti miego kokybę, tačiau venkite intensyvių treniruočių prieš pat miegą.
- Atsipalaidavimo technikos: Išbandykite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, kad sumažintumėte stresą ir nerimą prieš miegą.
Mitas nr. 1: Lėtinis nuovargis gali užklupti tik tuos, kurie darbe praleidžia itin daug laiko
Neteisinga manyti, kad vienintelis tavo darbo matas - nuovargis, lygiai taip pat klaidinga galvoti, kad pavargsti tik nuo darbo. Lėtinis ir patologinis nuovargis gali užklupti net tuos žmones, kurie ilgą laiką jau nieko nebedirba, įsitikinęs medikas, ir kaip pavyzdį pateikia jaunas mamas: „Jos, kaip žinia, Lietuvoje dekretinėse ir vaiko auginimo atostogose praleidžia kelerius metus, ypač jei yra ne vienas vaikas. Visuomenė mano, kad jos nieko nedirba, bet nemaža dalis jų yra nuolat pavargusios, nors į darbą neina“. Žmonės labai subjektyviai vertina tiek savo galimybes, tiek normalumo, kalbant apie darbo krūvius, ribas: „Kartais tenka girdėti, kad žmonėms neatrodo, jog jie persidirbo, tačiau pasišneki išsamiau ir, pasirodo, dirbama po 12 valandų, savaitgaliais, jei nieko neveikia - irgi padirba. Be to, norėtųsi išskirti loginio suvokimo ir emocinio kūno patyrimo skirtumus. Viena smegenų sritis mėgina logiškai suvokti situaciją, tačiau yra kita, emocinė smegenų sritis, kuri gali jaustis nepriklausomai nuo to, kaip loginiam protui atrodo. Kartais, kai nėra tos sąsajos ir mūsų loginis pasaulis nesusišneka su emociniu - atsiranda daug neatitikimų. Atrodo, žmogus pasakoja, kad dirba mažai, bet pasigilinus girdisi didžiulis emocinis krūvis. Tai nebūtinai siejasi su valandų skaičiumi ar krūviu darbe“. Kalbėdamas apie lėtinio nuovargio rizikos veiksnius, psichiatras išskiria darbą padidintos konkurencijos sąlygomis, žmogaus polinkį prisiimti padidintą atsakomybę ir kontroliuoti nekontroliuojamas detales, nerimastingumą, nuolatinę miego ir poilsio stoką. „Kai kurie žmonės sako gyvenantys labai aktyviai ir niekada negulintys ant sofos. Tai - taip pat rizikos veiksnys. Kaip ir žalingi įpročiai, prasta mityba“.
Mitas nr. 2: Patologinio nuovargio gydymas - geras savaitgalis arba atostogos
Lėtinis nuovargis yra tas, kuris trunka bent pusę metų. Patologinis nuovargis yra tas, nuo kurio negali atsigauti per savaitgalį arba kasmetines atostogas. Kiek truks lėtinio nuovargio gydymas - labai priklauso nuo to, kaip ilgai žmogus kentė nuovargį ir nesikreipė pagalbos. „Per ilgas atostogas žmogus atsigauna savaitei ar keletui, daugiausia po mėnesio jis vėl būna pavargęs. Žmonės, kurie neatsigauna per atostogas, nepailsi per savaitgalį ir jau antradienį nebeturi jėgų, vėl laukia savaitgalio - turėtų nieko nebelaukti, kreiptis į gydytojus ir ieškoti priežasčių“.
Mitas nr. 3: Lėtinį nuovargį tikrai parodys išsamus kraujo tyrimas
Labai dažnai prasta savijauta „nurašoma“ ant diagnozuoto vitamino D trūkumo. Šio vitamino kiekis organizme turėtų būti tiriamas pats paskutinis. Tik ištyrus visa kita, atmetus kitas galimas diagnozes, galima grįžti prie vitamino D trūkumo. Be to, medikas siūlo nepiktnaudžiauti šio vitamino tyrimais, juos daryti tik kraštutiniais atvejais, o visiems lietuviams vartoti šį vitaminą tiesiog profilaktiškai. Pats lėtinio nuovargio apibrėžimas nusako, kad tai - nuovargis be aiškios priežasties. Kuomet į gydytojo kabinetą įžengia nuovargiu besiskundžiantis žmogus - šio laukia išsamus pokalbis apie gyvenseną, miegą, fizinio krūvio dažnį, širdies plakimą ir t.t. Vėliau seka išsamūs tyrimai. Tik tuomet, kai įsitikinama, jog nuovargis neturi konkrečios priežasties - onkologinės ligos, mažakraujystės, medžiagų apykaitos sutrikimo, miego, nerimo sutrikimo ir t.t., - konstatuojama lėtinio nuovargio diagnozė ir gydymas tokiu atveju bus ilgas, daugiapusis ir sudėtingas. Iš tiesų susiduriančių su lėtiniu nuovargiu yra vos keli procentai iš 100, mat kai pacientas ateina su savo nusiskundimais - dažniausiai randamos tam tikros objektyvios užklupusio nuovargio priežastys. Lėtinio nuovargio priežastys vadinamos biopsichosocialinėmis: „Žmogus nėra tik kūnas, tai - būtybė su savo siela. Tad ir lėtinio nuovargio priežastys gali būti įvairios. Biologinės - kada dėl kažkokių priežasčių žmogaus kūnas gali būti išsekęs. Tarkime, prasirgtos tam tikros bakterinės, virusinės infekcijos, kurios sumažina kūno atsparumą biologiniam ir emociniam stresui. Tada yra psichologinės priežastys, kada asmuo patiria psichologinę įtampą, padidintą atsakomybės jausmą, kurio nebepakelia, arba bendrai stresus gyvenime. Galiausiai, socialiniai faktoriai, kuomet kažkas mūsų socialiniame gyvenime nelabai pasiseka - darbo netekimas, tarpasmeniniai santykiai ir t.t. Kai organizmas gauna visą kompleksą šių priežasčių - išsivysto lėtinis nuovargis kaip kompleksinis organizmo atsakas į kompleksines priežastis“.
Mitas nr. 4: Esminis rodiklis apie miego kokybę - išmiegotų valandų skaičius
Svarbus yra ne tiesiog miego, o kokybiško miego valandų skaičius, o čia - didelis skirtumas. „Kalbant su pacientu apie miegą, jo paklausi „Kaip miegate?“, šis atsako, kad gerai. Tada paklausi, ar jis jaučiasi pailsėjęs po miego. Atsako „na ne, sunku keltis iš lovos“. Tai - vienas iš šauktukų, kad reikia pradėti aiškintis. Viena iš priežasčių, kurių neįsisamoniname - mūsų mikroprabudimai naktį, giliojo miego nebuvimas. Dėl to, kad mes knarkiam ar knarkia kažkas šalia, sapnuojame, stresuojame, griežiame dantimis, turime naramių kojų sindromą ir jas judiname. Priežasčių gali būti daug“. Kalbant apie miego valandų skaičių, tai priklauso nuo amžiaus: 20-50 m. amžiaus žmonių bendra miego trukmė idealiu atveju turėtų būti nuo 7 iki 9 valandų. Šiek tiek prastesnė, bet dar patenkinama situacija, jei žmogus miega 6-10 valandų, tačiau nutolimas nuo šių skaičių į bet kurią pusę skatina spartesnį smegenų ląstelių nykimą, prastėja imunitetas, lėčiau atsistatoma po krūvių. Tam tikras kiekis naktinių prabudimų - taip pat nieko tokio, tačiau problema atsiranda tada, kai prabudęs naktį žmogus nebegali užmigti ir pasileidžia mintys, nebeleidžiančios įmigti, o ryte dėl šių nubudimų atsikeliama nepailsėjus.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Mitas nr. 5: Po taurę vyno, geriau miegosis
Sena kaip pasaulis klaida manyti, kad šlakelis alkoholio prieš miegą jį pagilina ir pagerina. Anaiptol. „Jei ta vyno taurė suvartojama kartą per savaitę - tikėtina, kad ji mums nieko blogo nepadarys. Tačiau kaip visi raminamieji, taip ir alkoholis, dažniau ir didesniais kiekiais naudojamas, iš mūsų pavagia gilaus miego fazę. Kasdien išgeriant po taurę, po penkių dienų mums taurės nebeužteks, reikės dviejų, trijų. Pavartoję daugiau pradėsime miegoti neramiai naktimis ir jaustis pavargę iš ryto. Net nedidelis kiekis alkoholio kaip ir raminamieji duoda tą pagirių jausmą ryte “. Alkoholis iš tiesų keletui valandų aktyvina slopinančias smegenų medžiagas neurotransmiterius ir tuo metu žmogus pasijunta geriau. Tačiau problema tame, kad po 3-4 val. nuo paskutinio alkoholio vartojimo slopinančios smegenų medžiagos būna tarsi išnaudotos į skolą. Smegenyse tuo metu žymiai daugiau stimuliuojančių, nerimą keliančių neurotransmiterių negu raminančių. Tad išgėrus alkoholio gali atrodyti, kad ramiau, geriau įmingama, tačiau iš tiesų išsimiegama žymiai prasčiau, nes yra visiškai sudirgintos smegenys.
Mitas nr. 6: Nemiga gydoma tik pripratimą sukeliančiais vaistais
Nemiga apibrėžiama, kuomet žmogus prastai miega tris kartus per savaitę ir dažniau, o tai tęsiasi tris ir daugiau mėnesių. Kol kamuojamas lėtinio nuovargio žmogus gali miegoti nemažai valandų, tačiau vis tiek jaustis pavargęs, nemigos sutrikimą turintis asmuo, jei jam visgi pavyksta išsimiegoti, jaučiasi pailsėjęs. Nemiga gali būti dvejopa: sukelta tam tikrų sveikatos problemų kaip antai skydliaukės sutrikimas ar pan., ir neorganinė nemiga - tokia nemigos forma, kuri nesiejama su fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimais. Itin dažnai pasitaikanti - neorganinė nerimo paskatinta nemiga, net jei pats žmogus sąmoningai nesuvokia, kad nerimauja. Taikyti ar netaikyti gydymą sutrikusiam miegui spręsti, priklauso nuo to, kaip stipriai tai veikia žmogaus savijautą ir kiek ilgam šis sutrikimas atsiradęs: „Viena situacija yra kai žmogus nemiega, nes artėja svarbus egzaminas, kuris bus po trijų dienų. Visai kas kita, kai žmogaus gyvenime vyksta skyrybos, kita pusė niekaip nenori skirtis ir tikėtina, kad tas normaliai miegoti neduodantis procesas truks metus. Jei pirmu atveju galime išlaukti ar pavartoti kokių lašiukų, antruoju atveju reikėtų parinkti vaistą, kuris ne tik užtikrins miegą, bet ir bus saugus, nes tikėtina, kad jį vartoti reikės ilgai“. Susidūrus su nemiga, pirmiausia turi būti pritaikytos nemedikamentinės priemonės. Tyrimais įrodyta, kad nuo 3 iki 5 val. per savaitę lengva-vidutinė kardio veikla ne tik pagerina miegą, bet kartu mažina dar 32 lėtinių ligų riziką. Kai kada užtenka savaitės, kai su vaistais žmogus įvedinėjamas į normalų miego ciklą, ir vėliau pavyksta jo laikytis jau be vaistų. Jei medikamentai vis dėlto reikalingi ilgesnį laiką - gydytojai parenka priklausomybės nesukeliančius vaistus, kurie gali būti skiriami lėtinės nemigos atveju.
Mitas nr. 7: Darbinis kompiuteris ar savaitgalio pusryčiai lovoje - nieko tokio
Lova skirta tik dviem dalykams - miegui ir seksui. Čia neturėtų būti ne tik darbinio kompiuterio, bet ir televizoriaus, užkandžiavimo ar ilgo gulinėjimo jau nubudus, mat smegenys lovą pradeda asocijuoti su kitais dalykais. Jei užmiegate sunkiau - net knygos lovoje ar specialių meditacijų, kvėpavimo garso įrašų derėtų privengti. „Kai žmogus atsigula į lovą - jis jau nieko nebeturėtų daryti. Viskas, ką jis tuo metu darys, tik trikdys miego režimą“. Visgi, prieš įlipant į lovą, itin sveika kas vakarą turėti tą pačią pasiruošimo miegui rutiną: lėtai išsivalyti dantis, galbūt pasiruošti drabužius rytojui, juos išsilyginti ar užsiimti kita ramia, protinės veiklos nebereikalaujančia veikla prieš einant į lovą, tik jau aplenkiant ekranus. Taip protas nurimsta ir vėliau yra mažiau linkęs įsismarkauti su mintimis, kurios trukdytų užmigti.
Mitas nr. 8: Reikia ramiai gulėti, kol pavyks užmigti, ir atsigriebti savaitgaliais
Gulėjimas valandą, negalint užmigti, žvilgčiojimas į laikrodį, mintyse skaičiuojant, kiek valandų liko iki kol reikės keltis. Atsisakykite visų šių nerimautojo klasika tapusių ritualų ir eikite suplauti indų. Tyrimais įrodyta, kad tie žmonės, kurie įmiginėdami ir atsibudę naktį pasižiūri į laikrodį ar į telefoną - miega prasčiau nei tie, kurie į laikrodį nežiūri. Galioja toks principas, kad apie miegą reiktų galvoti mažiau, miegą reikia daryti. Jei žmogus įminga per jam pačiam komfortišką laiką - viskas gerai, tačiau jei jis guli ir mąsto, kiek laiko jau neužmiega, kiek dar liko miegoti - traktuojama, kad yra įmigimo bėdų. Kalbant apie miego higieną, itin svarbu eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu visomis savaitės dienomis, net ir savaitgaliais, lovą naudoti dviem anksčiau minėtiems dalykams, o ilgiau neužmiegant iš vakaro ar nebegalint užmigti prabudus naktį, negulėti lovoje per ilgai: „Jeigu žmogus prabunda naktį ar neužmiega iš vakaro - žalinga gulėti, nes taip apgaunamas kūnas, kuris tarsi ilsisi ir jam nėra būtinybės užmigti. Jei žmogus ilgai neužmiega iš vakaro ar nubudęs naktį - reikia keltis ir eiti. Šiukštu neliesti jokių ekranų ir nejungti televizoriaus, tačiau daryti sau subjektyviai nemalonią buities veiklą. Galima išplauti indus, nuvalyti dulkes“. Esant nemigos sutrikimui labiausiai reikėtų vengti miego sekimo laikrodžiu. „Kuo žmogus labiau susikoncentravęs į miegą - tuo prasčiau jis miegos. Jei žmogus miega prastai - miego parametrus sekantis laikrodis neturėtų būti naudojamas, mat dieną žmogus neabejotinai analizuos laikrodžio rodmenis, ims nerimauti, su baime laukti nakties. Be to, tie laikrodžių rodmenys nėra tikslūs, nes miegą galima matuoti dvejopais parametrais. Vienas - matavimas smegenų bangomis, taip matuojami neurologų kabinetuose. Kitas - iš netiesioginių požymių kaip judesiai, kvėpavimas, pulsas, kurie nėra tikslūs miego matavimo rodikliai. Visa tai gali tik dar labiau paaštrinti žmogaus nerimą, susijusį su miegu“.
Natūralūs būdai gydyti nemigą
Yra keletas natūralių būdų, kurie gali padėti gydyti nemigą namų sąlygomis:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Žolelių arbatos: Valerijono šaknies, sukatžolių, kmynų ir krapų sėklų mišinys (lygiomis dalimis) gali padėti nusiraminti. 2 šaukštus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite pusvalandį pritraukti. Taip pat gali padėti melisų ir apelsino žievelės mišinys. Užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite, po 10 minučių perkoškite ir įmaišykite 1 šaukštelį valerijonų tinktūros.
- Aromaterapija: Levandų, ramunėlių ir valerijonų mišinys gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę. Užpilkite 2 šaukštus šio mišinio stikline vandens, palikite pritraukti 15 minučių.
- Sukatžolės: Užpilkite į termosą 4 valgomuosius šaukštus džiovintų sukatžolių stikline verdančio vandens, po 2 valandų nukoškite.
- Gudobelės: 100 g gudobelių uogų užpilkite 2 stiklinėmis vandens, pavirkite ant silpnos ugnies 30 minučių, atvėsinkite.
Miego sutrikimų tipai
- Epizodinė nemiga: Kartais užklumpa susijaudinus, dėl fizinio aktyvumo, keliaujant ir kitomis neįprastomis sąlygomis. Šios formos nemiga nesukelia didesnių nepatogumų ir dažniausiai dingsta grįžus į įprastines sąlygas.
- Lėtinė nemiga: Ši susirgimų grupė yra susijusi su amžiumi, kuomet sumažėja melatonino kiekis, tam tikro neuromediatoriaus, kuris indukuoja miegą. Sumažėjus jo kiekiui gali būti sunku užmigti, be to gali pasitaikyti dažni prabudimai naktį ar ankstūs atsibudimai ryte, padidėjęs nuovargis. Jauniems žmonėms dažniausiai pasitaiko trumpalaikė epizodinė nemiga, o vyresniems ji ilgesnė.
Medikamentai ir miego architektūra
Pats populiariausias, tačiau neurologo teigimu, pats blogiausias būdas kovoti su nemiga yra cheminiai vaistai. Pasak jo, tokie preparatai suardo miego architektūrą ir struktūrą, todėl tai nėra tinkamiausia priemonė gydyti nemigą. „Miegas turi tam tikras fazes ir stadijas ir tų vaistų indikuotas miegas gaunasi nepilnavertiškas, nes vaistai suardo miego struktūrą. Kiekviena miego fazė turi savo vaidmenį: atmintis konsoliduojasi, stresoriai pranyksta, nerimas mažėja. Miegas yra labai sudėtingas ir svarbus procesas. Jeigu nutrauksi miegą, tai žmogus žūsta. Miego deprivacija sukelia rimtas ligas ir gali lemti organizmo žūtį“. Taip pat išskiriami augaliniai preparatai, kurie yra naudojami kovoje su nemiga. Šie preparatai nėra tokie blogi, kaip cheminiai vaistai. Jie yra natūralūs, juos galima naudoti atsiradus epizodinei nemigai. Tai visa eilė augalų: pasiflora, melisa, valerijonas ir kitos kombinuotos medžiagos, kurios prideda melatonino. Nors, mediko teigimu, vaistai nemigos gydyme nėra pirmo pasirinkimo priemonė, tačiau kuomet nemigą sukelia nervų sistemos sutrikimai, medikamentinis gydymas yra būtinas. Šiais atvejais gydymą vaistais turi paskirti gydytojas.
Tinkamiausias vaistas nemigai - miego higiena
Pats veiksmingiausias nemigos būdas yra miego higiena. Ją susidaro iš keletas dalykų: tamsa, tyla, išvėdinta patalpa ir ta pati miego lokalizacija. Be to, labai svarbus pakankamas fizinis aktyvumas dienos metu. „Organizmas turi būti pakankamai fiziškai nuvargęs, kad jis galėtų pailsėti. Miego metu atsistatinėja fizinės jėgos. Mintis konsoliduojasi - iš trumpalaikės atminties pereina į ilgalaikę atmintį. Vyksta labai sudėtingi procesai, ypač greito, neramaus miego metu, kai žmogus sapnuoja. Sapnai yra ne šiaip kažkokios žmogaus fantazijos, jie atlieka tam tikrą vaidmenį psichinės sveikatos stabilizavimui“. Labai svarbu kompensuoti prarastą miego laiką, nes smegenims reikia poilsio ir procesai, kurie vyksta smegenyse, turi turėti savo ciklą. Vienas iš miego ciklo atstatymo būdų - trumpas miegas dienos metu, tačiau medikas įspėja, kad ne visiems žmonėms tinka toks miego atstatymo būdas.„Pusvalandžio, valandos pasnaudimas prilygsta meditacijai ir yra teigiamas bei rekomenduojamas. Ypač jeigu dirbamas sunkus, intensyvus darbas. Toks pasnaudimas yra indikuotinas. Tačiau, jeigu jis išderina nakties miegą, tada netinka. Kiekvienam žmogui tos taisyklės yra individualios“.
Miego svarba
Kol jūs miegate, jūsų smegenis atlieka sunkų darbą, sudarydamos kelius būtinus mokymuisi, gerai atminčiai ir naujai įžvalgai. Miegant nepakankamai, jūs negalite susikaupti ar greitai reaguoti. Miego stoka taip pat gali sąlygoti nuotaikų kaitą. Nepaisant augančio supratimo, kad tinkamas miegas, kaip ir tinkama mityba ar fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbūs mūsų gerai savijautai, žmonės skiria miegui per mažai laiko. Lekiantis “24/7” gyvenimo būdas visame pasaulyje skatina ilgesnį ar naktinį darbo laiką bei siūlo nuolatines pramogas ar kitas veiklas. Norėdami neatsilikti ir visur suspėti, žmonės atima dalį laiko miego sąskaita. Labiausiai įsigalėjęs mitas yra, neva žmonės be jokių neigiamų padarinių gali pasitenkinti trupučiu miego (mažiau nei 6 val. per naktį). Visgi tyrimai rodo, kad jaustųsi gerai pailsėjęs, suaugęs žmogus turi miegoti ne mažiau 7-8 val. Iš tiesų, 1910 m. dauguma žmonių miegodavo apie 9 valandas per naktį. Bet dabartinių apklausų duomenimis, suaugusieji miega mažiau nei 7 val. per naktį, o daugiau nei vienas trečdalis suaugusiųjų teigia jaučiantys tokį didelį mieguistumą dienos metu, kad tai trukdo darbo ar socialinių funkcijų atlikimui net keletą dienų per mėnesį.
Miego fazės
Miegas yra dalinamas į du bazinius tipus: greitų akių judesių (angl. Rapid Eye Movement (REM) miegą ir non-REM miegą (su trimis skirtingomis fazėmis). Paprastai miegas prasideda nuo non-REM miego. Pirmoje non-REM miego fazėje jūs miegate negiliai ir galite prabusti nuo bet kokio triukšmo ar kitų trikdžių. Šios fazės metu jūsų akys juda lėtai, raumenų veikla taip pat lėtėja. Kai akių judesiai išnyksta, įžengiate į antrąją non-REM miego fazę. Jūsų smegenys kelia savitas lėtas bangas su protarpiais pasireiškiančiais greitųjų bangų protrūkiais. Trečia miego fazė reiškia gilų miegą, kurio metu sunku prabusti. Vaikai, besišlapinantys į lovą, dažniausiai tai daro būtent šių fazių metu. REM miego fazės metu, akys juda (vartosi) įvairiomis kryptimis, nors akių vokai užmerkti. Kvėpavimas taip pat tampa spartesnis, nereguliarus ir negilus, taip pat paspartėja širdies darbas ir pakyla kraujo spaudimas. Sapnuojama taip pat dažniausiai REM fazės metu. Šio tipo miego fazės metu, jūsų rankų ir kojų raumenys yra laikinai paralyžuoti, taigi jūs negalite „pavaizduoti/suvaidinti“ jokio tuo metu galbūt sapnuojamo sapno. Pirmasis REM miego periodas paprastai tęsiasi nuo valandos iki valandos su puse nuo miego pradžios. Po to miego fazės kartojasi visą laiką kol miegate. Kuo trumpesnės yra non-REM miego trečia fazė, tuo ilgesnis tampa REM fazės laikas. Paryčiais jūs jau būnate patyrę pirmą ir antrą non-REM ir REM miego fazes. Apskritai, beveik pusę viso jūsų miego laiko yra praleidžiama pirmoje ir antroje non-REM miego fazėse ir vieną penktadalį gilaus miego (trečia non-REM miego fazės) ir REM miego fazėse. Lyginant su kūdikiais, jie praleidžia pusę ar daugiau nei pusę viso miego laiko REM miego fazėje.