Įvadas
Narkotikai veikia centrinę nervų sistemą ir smegenis, keisdami suvokimą, nuotaiką, mąstymą ir elgesį. Kai kurie narkotikai gali sukelti haliucinacijas - iškreiptą realybės suvokimą, kai žmogus mato, girdi, jaučia ar užuodžia tai, ko nėra iš tikrųjų. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs narkotikai, galintys sukelti haliucinacijas, jų poveikis ir galimos pasekmės.
Amfetaminas ir Metamfetaminas: Stimuliatoriai su Haliucinogeniniu Poveikiu
Amfetaminas ir metamfetaminas yra sintetiniai stimuliatoriai, veikiantys centrinę nervų sistemą. Prie šios grupės priskiriamas amfetaminas, metamfetaminas ir MDMA. Kaip ir heroinas, tai yra narkotinės medžiagos, kurių vartojimas ir platinimas yra draudžiamas. Amfetaminas dažniausiai būna gelsvai baltos ar šviesiai rudos spalvos, miltelių pavidalo. Jį galima vartoti įvairiais būdais - gerti (miltelių ar tablečių forma), įkvėpti per nosį, rūkyti arba tirpalą leisti į veną. Dažniausiai ši medžiaga vartojama vakarėliuose ar naktiniuose klubuose tablečių ar miltelių forma.
Amfetaminas veikia centrinę nervų sistemą, panašiai kaip organizme gaminamas adrenalinas. Vartojant dideles dozes arba ilgą laiką, gali pasireikšti psichozė, kuriai būdingi kliedesiai, iliuzijos ar haliucinacijos. Paranoidinė psichozė atsiranda ne tik dėl paties narkotiko poveikio, bet ir dėl ilgalaikės nemigos, netinkamos mitybos ir vitaminų stokos, kurie dar labiau silpnina organizmą bei mažina atsparumą infekcijoms.
Be psichologinių problemų, amfetamino vartojimas kelia ir fizinės sveikatos riziką. Naudojant nesterilius švirkštus, kyla rizika užsikrėsti hepatitu B ar C ir ŽIV. Dėl narkotiko sukeliamo elgesio pokyčių gali padidėti ir lytiniu keliu plintančių ligų rizika. Ilgainiui amfetamino vartojimas keičia žmogaus asmenybę. Žmogui, vartojančiam narkotines medžiagas, mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda nuolatinis nerimas, prastėja judesių koordinacija. Priklausomybę turintys žmonės kartais ima vartoti ir priešingą poveikį turinčias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį ar raminamuosius.
Nustojus vartoti amfetaminą, išvengiama stipraus fizinio abstinencijos sindromo ir nejaučiama „laužymo“. Vis dėlto juos kamuoja stiprus nuovargis, didelis alkis, miego sutrikimai, depresinė nuotaika. Sunkiais atvejais pasireiškia traukuliai, koma ir mirtis, kuri gali ištikti dėl smegenų kraujagyslių nepakankamumo, širdies veiklos sutrikimų ar hipertermijos. Itin pavojingos yra amfetamino injekcijos, nes jų vartojimas dažniausiai baigiasi mirtimi.
Taip pat skaitykite: Streso apžvalga
Kokainas: Stimuliatorius, Sukeliantis Psichozę ir Haliucinacijas
Kokainas - augalinės kilmės narkotinė medžiaga, išgaunama iš šiltuose kraštuose augančio kokamedžio lapų. Jo rūkomoji forma vadinama kreku. Tai baltos, gelsvos arba pilkšvos spalvos kristalai, kurie dažnai rūkomi maišant su tabaku ar marihuana. Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) - balti, pudrą primenantys kartaus skonio milteliai. Kokainas dažnai vadinamas „sniegu“, „ledu“ ar „koksu“. Milteliai gali būti maišomi tiek su neveikliosiomis (pvz., cukraus pudra), tiek su veikliosiomis (pvz., amfetaminu) medžiagomis.
Kokaino milteliai dažniausiai vartojami įkvepiant per nosį. Tokiu būdu apie 30-40 % dozės patenka tiesiai į kraują, o poveikis pasireiškia labai greitai. Kokainas sukelia stiprią psichologinę priklausomybę. Euforijai pasiekti reikia vis didesnių dozių, nes formuojasi tolerancija. Pavartojus kokaino, suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, pagausėja prakaitavimas ir išsiplečia akių vyzdžiai. Ilgainiui pradeda trikti miegas, judesių koordinacija, didėja nervingumas, juntamas nuolatinis nuovargis. Dažnas kokaino įtraukimas per nosį pažeidžia nosies ir kvėpavimo takų gleivinę, gali išsivystyti lėtinis uždegimas.
Kaip ir vartojant amfetaminą, gali atsirasti baimės jausmas, persekiojimo manija, ūmi psichozė. Kokainas, būdamas greitai veikiantis nervinės sistemos stimuliantas, išskirtas iš kokos (Erythroxylum coca) krūmo lapų, pasaulyje tapo populiariu atpalaiduojančiu narkotiku. Kokainas (benzoylmethylecgonine) yra stimuliantas, kuris gali būti rūkomas, uostomas ar leidžiamas. Šis narkotikas turi vietinio anestetiko savybių, sukeldamas nutirpimą kontaktuodamas su gleivingais audiniais.
Kokainas veikia stimuliuodamas centrinės nervų sistemos ir kardiovaskuliarinės sistemos ląsteles. Smegenų ląstelės kvailinamos maloniais pojūčiais, atpalaiduojamas dopaminas, o jo absorbcija atgal yra stabdoma, taip pratęsiant malonumo pojūtį. Tačiau ta pačia doze greitai nustojama mėgautis, išsivysto tolerancija, ir norisi daugiau ir dažniau. Kadangi dopaminas atlaisvinamas dirbtiniu būdu, ilgainiui darosi sunku jį atpalaiduoti natūraliais metodais. Prasideda vadinamosios kokaino psichozės, paranoja ir nerimas.
Grįžimas į normalią būseną po kokaino vartojimo nėra malonus. Net po vieno „kelelio“ jautiesi apsiblausęs ir pavargęs. Kokainas slopina apetitą, prasideda nemiga, dirglumas, nepasitikėjimas žmonėmis. Tai gali tęstis net kelias dienas, atsiranda „zombio efektas“ - depresija, nesugebėjimas susikoncentruoti, galvos skausmas.
Taip pat skaitykite: Depresijos priežastys
Šalutiniai kokaino vartojimo efektai yra hemoptizė, brochospazmai, niežulys, karščiavimas, krūtinės skausmai, plaučių ligos, gerklės skausmas, astma, kimus balsas, negilus skausmingas kvėpavimas, į gripą panašūs simptomai. Stipriai pažeidžiama nosies gleivinė, sutrinka kvapų jautimas. Kartais prasideda kraujavimai iš nosies, vidinė nosies pertvara suyra nuo ardančio kokaino poveikio. Apskritai saugios kokaino dozės nėra, o perdozavus prasideda konvulsijos, sutrinka širdies ritmas, kartais apmiršta smegenų centrai, atsakingi už kvėpavimą.
Kokainas dažnai maišomas su kitomis medžiagomis, tokiomis kaip amfetaminas, kanapės, ekstazi, heroinas ir ketaminas, siekiant sustiprinti arba pakeisti jo poveikį.
Haliucinogenai: Iškreiptas Realybės Suvokimas
Haliucinogenai gali būti natūralios arba sintetinės kilmės. Prie gamtinių priskiriamas psilocibinas, esantis vadinamuosiuose „magiškuose grybuose“, kurie dažniausiai vartojami žali arba džiovinti. Iš sintetinių haliucinogenų plačiausiai paplitęs LSD (lizerginės rūgšties darinys). Paprastai jis vartojamas mažų popierėlių pavidalu, kurie būna įmirkyti narkotine medžiaga ir prispaudžiami prie burnos gleivinės.
LSD poveikis labai priklauso nuo žmogaus nuotaikos, situacijos ir aplinkos, kurioje jis vartojamas. Ši medžiaga iškreipia realybės suvokimą, sukelia laikinus regos, klausos ir kitų pojūčių pakitimus, vadinamus „kelione“. Spalvos atrodo ryškesnės, garsai - intensyvesni, o įprasti daiktai gali įgauti netikėtų pavidalų. Tokia patirtis gali būti maloni, bet kartais - sukelti nerimą, baimę. Nemaloni patirtis vadinama „bloga kelione“. Svarbu pabrėžti, kad haliucinacijų pobūdis priklauso ne tik nuo pačios medžiagos, bet ir nuo asmens psichologinės būsenos bei aplinkos, ar ji yra saugi, pažįstama. LSD sukeltos haliucinacijos panašios į patiriamas sergant psichikos ligomis.
Lakiosios Medžiagos: Apsvaigimas ir Haliucinacijos
Lakiosios medžiagos - tai tirpikliai, klijai, lakai, žiebtuvėlių dujos (butanas, propanas), sausieji ir dėmių valikliai, benzinas. Dažniausiai jos vartojamos įkvepiant jų garus, pavyzdžiui, suvilgius audinio gabalėlį ir jį pridėjus prie burnos ar nosies. Jų poveikis panašus į alkoholio sukeltą apsvaigimą. Iš pradžių juntama euforija, malonumo pojūtis, paaštrėja spalvų, šviesos ir garsų suvokimas, atsiranda vaizdinių, tačiau kartu prastėja orientacija. Vėliau poveikis pereina į slopinimą, galimas net sąmonės netekimas.
Taip pat skaitykite: Sackso knyga apie haliucinacijas
Prie nuolatinio lakiųjų medžiagų įkvėpimo vystosi įprotis, formuojasi psichologinė priklausomybė. Šios medžiagos toksiškai veikia smegenis ir gali pažeisti vidaus organus. Be to, didėja nelaimingų atsitikimų rizika - dažnai pasitaiko nudegimų, uždusimų ar kitų traumų. Žmogus, dažnai uostantis lakiąsias medžiagas, tampa dirglesnis, nerimastingas.
Raminamieji Vaistai: Priklausomybė ir Abstinencijos Sindromas
Dažniausi vartojami raminamieji vaistai, pavyzdžiui, diazepamas, nitrazepamas, įvairūs benzodiazepinai bei panašios medžiagos. Reguliariai vartojant, organizmas pamažu prie to pripranta, todėl norint pasiekti tą patį poveikį prireikia vis didesnių dozių. Išsivysčius tolerancijai benzodiazepinams, didėja ir atsparumas alkoholiui. Ilgalaikis ir nekontroliuojamas vartojimas kelia priklausomybės riziką. Kai kurie raminamieji, švirkščiami į veną, gali slopinti kvėpavimą ir kelti pavojų gyvybei.
Abstinencijos sindromas, susijęs su raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimu, laikomas pavojingesniu nei nuo heroino. Negydoma būklė gali baigtis mirtimi.
tags: #narkotikau #sukeliamos #haliucinacijos