Asmenybė ir sveikata: Teorijų apžvalga

Įvadas

Asmenybė - tai sudėtingas bruožų, elgesio ir mąstymo modelių derinys, kuris apibrėžia individo unikalumą. Asmenybės esmė - tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena, veiksena. Nors dažnai akcentuojame teigiamas asmenybės savybes, svarbu atpažinti ir suprasti neigiamus bruožus, kurie gali turėti įtakos mūsų santykiams, karjerai ir bendrai savijautai. Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. Individas yra ne tik psichologijos, bet ir daugelio kitų mokslų tyrimo objektas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime asmenybės teorinį pagrindą, įvairius neigiamus asmenybės bruožus, jų priežastis ir galimus padarinius, remiantis psichologinėmis teorijomis ir tyrimais.

Asmenybė: teorinis pagrindas

Asmenybės bruožų teorija remiasi prielaida, kad asmenybės bruožai yra pastovūs, pasireiškia beveik visose situacijose bei daro įtaką žmogaus elgesiui. Bruožai išreiškiami skirtingai - tuo paaiškinama, kodėl kiekvienas žmogus yra unikalus. Individas tiriamas tam tikrais atžvilgiais: kaip vienovė jis išskaidomas, iškeliamos ir tikrinamos atskiros teorijos. To išdava - paini požiūrių įvairovė: kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją apie asmenybę, pateikia savo apibrėžimą.

Vienas žymus įrodymas, kad biologija yra ekstraversijos priežastis, yra psichologo Hanso Eisenkos darbas. 1960-aisiais Eysenckas paskelbė stulbinančią idėją: ekstravertus reikia labiau stimuliuoti. Jis studijavo susijaudinimo sąvoką, tai, kaip mūsų protas suvokia ir reaguoja į stimuliavimą, įskaitant skanaus maisto ragavimą ar gražaus paveikslo peržiūrą. Eysenckas iškėlė teoriją, kad intravertai turi žemesnį susijaudinimo lygį nei ekstravertai. Pavyzdžiui, intravertams pokalbiai vienas su kitu yra įdomūs, o minios juos vargina. Genetika gali reikšmingai nuspėti, kokio tipo asmenybė gali išsivystyti. Pavyzdžiui, genai, kontroliuojantys dopaminą, vadinamą „laimės hormonu“, gali nustatyti mūsų jaučiamo susijaudinimo slenkstį. Tiksliau, DNR nustato, ar kieno nors slenkstis yra žemesnis, pavyzdžiui, ekstraverto, kuriam reikia labiau stimuliuojančio elgesio, kad patirtų malonumą. Ekstravertai yra jautresni smegenų atlygio sistemai ir stimuliacijai, reikalingai dopamino išsiskyrimui. Taigi, kai ekstravertai randa ką nors malonaus, ar tai būtų socialinis vakarėlis, ar šokinėjimas parašiutu, jie teigiamus jausmus sieja su įvykio ar aplinkos pobūdžiu. Intravertai reaguoja į dopaminą, tačiau jie neturi tokių pat stiprių ryšių potencialo.

Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje tęsiame straipsnių apie asmenybių teorijas ciklą. Šį kartą gilinamės į Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teoriją, arba kitaip - penkių faktorių modelį, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti. Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg).

Kaip visada, norėdami geriau suprasti ir pradėdami gilintis į asmenybės teoriją, savo pašnekovo dr. A Kairio pirmiausia klausiame - kas gi yra ta Didžiojo penketo asmenybės teorija ir kuo ji remiasi? „Didžiojo penketo asmenybės teorija (dažnai dar vadinama penkių faktorių modeliu) teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu“, - pradeda pasakoti psichologas. Jis toliau aiškina, kad šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, kaip jis teigia, „bruoželių“: pavyzdžiui, pomėgis bendrauti arba energingumas yra ekstravertiškumo aspektas ir t.t. Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, - prideda jis. Kadangi kalbame apie Didžiojo penketo teoriją, pašnekovo paprašėme apibūdinti šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus. Juos savyje viename ar kitame lygmenyje atpažinti galime visi, tačiau jūsų ir, pavyzdžiui, šalia sėdinčio jūsų kolegos derinys ir kiekvieno bruožo „stiprumas“ tikriausiai bus skirtingi.

Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai

• Ekstravertiškumas. Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.
• Neurotiškumas. Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu.
• Atvirumas patirčiai. Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas.
• Sutarumas. Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas.
• Sąmoningumas. Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio.

Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas - mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus - ekstravertas. Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, - pabrėžia dr. A. Kairys. Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. „Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.“, - teorijos subtilumus aiškina pašnekovas.

Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių - tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, - sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.).

Neigiamų asmenybės bruožų sąrašas

Neigiamos asmenybės savybės gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti skirtingą poveikį.

• Egoizmas: Dėmesio sutelkimas tik į save ir savo poreikius, nepaisant kitų žmonių jausmų ar poreikių. Tokie žmonės gyvena nuolatinėje įtampoje, nes bet koks bendravimas su kitais žmonėmis yra pavojingas jų savivertei.
• Narcisizmas: Perdėtas savęs vertinimas, grandiozinės fantazijos, empatijos stoka ir poreikis nuolatiniam dėmesiui bei susižavėjimui.
• Pesimizmas: Polinkis matyti blogiausią įvykių pusę ir tikėtis neigiamų rezultatų.
• Pavydas: Kartėlio ir nepasitenkinimo jausmas, kylantis dėl kito žmogaus sėkmės, turto ar pranašumo.
• Kerštingumas: Troškimas atkeršyti už patirtą skriaudą ar neteisybę.
• Arogancija: Perdėtas pasitikėjimas savo sugebėjimais, žiniomis ar svarba, lydimas paniekos kitiems.
• Agresyvumas: Polinkis į priešišką, įžeidžiantį ar smurtinį elgesį.
• Manipuliavimas: Tendencija naudoti kitus žmones savo tikslams pasiekti, dažnai apgaulės ar prievartos būdu.
• Melagingumas: Polinkis meluoti ir klastoti informaciją.
• Neatsakingumas: Nepajėgumas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsipareigojimus.
• Impulsyvumas: Polinkis veikti neapgalvotai ir spontaniškai, nesvarstant galimų pasekmių.
• Uždarumas: Nenoras bendrauti ir dalintis savo mintimis ir jausmais su kitais.
• Kritikavimas: Polinkis nuolat ieškoti trūkumų kituose žmonėse ir reikšti neigiamas pastabas.
• Valdingumas: Noras kontroliuoti kitus žmones ir primesti savo valią.
• Priklausomybė: Besąlygiškas pasitikėjimas kitais žmonėmis, net jei jie to nenusipelno.
• Nepakantumas: Negebėjimas priimti ir gerbti kitų žmonių nuomonių, įsitikinimų ar elgesio.
• Nuobodumas: Nuolatinis nepasitenkinimas ir susidomėjimo stoka.
• Baimingumas: Perdėtas nerimas ir baimė dėl įvairių dalykų.
• Depresyvumas: Nuolatinė liūdesio, beviltiškumo ir energijos stokos būsena.

Šis sąrašas nėra baigtinis, ir kai kurie bruožai gali persidengti ar būti susiję vienas su kitu. Svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, turintys šiuos bruožus, yra blogi ar žalingi. Kai kuriais atvejais, šie bruožai gali būti tik laikini ar situaciniai, o kitais atvejais, jie gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis.

Neigiamų bruožų atsiradimo priežastys

Neigiami asmenybės bruožai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri asmenybės bruožai gali būti paveldimi. Pavyzdžiui, genai, kontroliuojantys dopaminą, vadinamą „laimės hormonu“, gali nustatyti mūsų jaučiamo susijaudinimo slenkstį.
• Ankstyva vaikystės patirtis: Traumuojanti ar nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip prievarta, nepriežiūra ar emocinis atstūmimas, gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės vystymuisi. Neteisingas auklėjimas vaikystėje veda prie nerimo ir nesaugumo jausmo, todėl vystosi gynybinės strategijos, leidžiančios susitvarkyti su nepilnavertiškumo jausmu (pvz., išdidumas, kitų žeminimas).
• Socialinė aplinka: Aplinka, kurioje augame ir gyvename, gali daryti įtaką mūsų asmenybės formavimuisi. Pavyzdžiui, augimas aplinkoje, kurioje vyrauja agresija, smurtas ar diskriminacija, gali paskatinti neigiamų bruožų vystymąsi. Elgesio išmokimą įtakoja bei socialinė aplinka (šeima, mokykla, bendruomenė). Čia taip pat veikia teigiami bei neigiami faktoriai (elgesio pastiprinimai) su grįžtamuoju ryšiu.
• Psichikos sveikatos problemos: Kai kurie neigiami asmenybės bruožai gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir kt. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes, turinčias tam tikrų psichinių sutrikimų ir atskleidė jų neurozės priežastys, kurios visos yra susijusios su nepilnavertiškumu.
• Traumuojantys įvykiai: Netektis, nelaimingi atsitikimai ar kitos traumuojančios patirtys gali pakeisti asmenybę ir paskatinti neigiamų bruožų atsiradimą.

Neigiamų bruožų padariniai

Neigiami asmenybės bruožai gali turėti įvairių neigiamų padarinių, įskaitant:

• Santykių problemos: Neigiami bruožai, tokie kaip egoizmas, agresyvumas ar manipuliavimas, gali apsunkinti santykius su kitais žmonėmis, sukelti konfliktus ir atstūmimą.
• Karjeros sunkumai: Neigiami bruožai, tokie kaip neatsakingumas, impulsyvumas ar arogancija, gali trukdyti sėkmingai karjerai ir apsunkinti bendradarbiavimą su kolegomis.
• Psichikos sveikatos problemos: Neigiami bruožai gali prisidėti prie psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės.
• Fizinės sveikatos problemos: Kai kurie tyrimai rodo, kad neigiami asmenybės bruožai, tokie kaip priešiškumas ar pesimizmas, gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar kitomis fizinėmis ligomis.
• Socialinės problemos: Neigiami bruožai gali lemti antisocialinį elgesį, nusikalstamumą ir kitas socialines problemas.

Kaip elgtis su neigiamais bruožais

Jei atpažįstate sau ar kituose žmonėse neigiamus asmenybės bruožus, svarbu imtis veiksmų, kad sumažintumėte jų neigiamą poveikį. Štai keletas patarimų:

• Sąmoningumas: Pirmas žingsnis yra pripažinti ir suvokti, kad turite neigiamą bruožą.
• Savianalizė: Ištirkite, kas galėjo paskatinti šio bruožo atsiradimą ir kaip jis veikia jūsų gyvenimą.
• Psichoterapija: Kreipkitės į psichoterapeutą, kuris gali padėti jums suprasti savo bruožus ir išmokti juos valdyti. Terapijos tikslas - koreguoti klaidingą gyvenimo stilių ir nepakankamai išvystytą socialinį interesą. Saugioje ir empatiškoje atmosferoje psichoterapiautas, aptardamas su pacientu jo ankstyvos vaikystės prisiminimus, gimimo poziciją šeimoje, susirgimus vaikystėje, su neurozės pradžia susietus faktorius, sapnus, išsiaiškina, kokie yra paciento tikslai ir gyvenimo stilius. Informacijos šaltinis yra ir paciento neverbalinė kalba - mimika, gestai, intonacijos bei kalboje pasikartojantys (raktiniai) žodžiai.

Ar kada nors klausėte savęs - kas yra svarbiausia gyvenime? Turbūt sutiksite, kad neatsakius į šį klausimą, gyvenimas tampa panašiu į kelionę be tikslo. Galima nesukti sau galvos ir gyventi kaip dauguma: siekti didesnio atlyginimo, geresnės karjeros pozicijos, atiduoti save šeimai, paskirti gyvenimą kūno puoselėjimui. Tiems, kurie ieško kažko daugiau, noriu pasiūlyti dar vieną gyvenimo prasmę ir tikslą: asmenybės auginimą. Asmenybė yra tai, kuo mes save jaučiame gyvenime, kas renkasi tarp dvasinių ir materialių vertybių, tai mūsų sukauptas jausminių-emocinių dominančių bagažas. Asmenybė nėra intelektas, išsilavinimas ar charakteris. Brandi asmenybė gerai jaučia savo nuotaikas, emocijas ir neleidžia joms užvaldyti savęs. Brandi asmenybė sugeba rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, besiskiriančiais savo išsilavinimu, pažiūromis. Brandi asmenybė nuolat ieško ir taiko įvairius savęs pažinimo būdus - tai savęs stebėjimo, analizavimo technikos, meditacijos, dvasinės praktikos. Ji stengiasi kuo dažniau kasdienėje veikloje stabtelėti ir paklausti savęs: ką dabar jaučiu? Kokios mintys sukasi galvoje? Brandi asmenybė gyvena sąžiningai, aiškiai jaučia kas yra dora, o kas - ne. Sąžinės arba intuicijos balso girdėjimas yra esminė asmenybės augimo sąlyga, tai augimo pagrindas, kaip oras ar vanduo gyvybei. Brandus žmogus kontroliuoja savo mintis, jis nuolat renkasi pozityvias ir ignoruoja negatyvias, žinodamas, kokią jėgą turi mintys. Didžiausi nusikaltimai ir didžiausi atradimai prasideda nuo minties. Asmenybei augant atsiranda vis daugiau energijos, nes materialios kasdienės problemos sprendžiasi vis paprasčiau, neeikvojant tam daug jėgų. Asmenybei augti padeda savęs klausinėjimas: Kas aš esu? Kokia gyvenimo prasmė? Ką aš veikiu šiame gyvenime? Taip klausinėdami savęs ir ieškodami atsakymų mes išeiname už mums įprastų prasmių, tikslų rato, atlaisviname tuos rėmus, į kuriuos esame save įspraudę: padaryti karjerą, sukurti šeimą, pastatyti namą.

Juk asmenybės augimui ribų nėra, mes patys neleidžiame sau augti toliau, pvz. Kuo asmenybė brandesnė, tuo stipresnis noras dalintis, o ne imti. Brandi asmenybė supranta, kad laimė - tai ne problemų nebuvimas, o vidinė būsena. Laimingu galima būti tik šią akimirką, o laimingas gyvenimas ir susideda iš tokių akimirkų, kai galime būti laimingi čia ir dabar, nepriklausomai nuo mūsų problemų, nepatenkintų troškimų. Šis supratimas padeda mums patirti kuo daugiau laimės akimirkų. Brandi asmenybė aiškiai suvokia, kad gyvenimas turi pabaigą ir laikas bėga greitai. Dažnai mes linkę pamiršti, ignoruoti mintis apie gyvenimo baigtinumą ir visą dėmesį skirti nesibaigiančiam problemų sprendimui ir tikslų įgyvendinimui. Tačiau pažiūrėkime aplinkui ir į save, ar tikrai taip gyvendami mes esame laimingi? Darbas nuo ryto iki vakaro, nuolatinis skubėjimas, nuovargis. Paklauskite savęs, kada paskutinį kartą grožėjotės saulėlydžiu ar vaivorykšte, neskubėdami vakarojote su artimais žmonėmis? Aiškus gyvenimo baigtinumo suvokimas padeda mažiau skubėti, neįsitraukti į nesibaigiančių problemų verpetą. Brandi asmenybė gyvenime labiau pasikliauja jausmais, intuicija. Kilusi idėja ar noras pirmiausia patikrinama intuityviai, jei kyla jausmas, kad tai yra gerai, teisinga, tada pasitelkiamas protas, kurio pagalba ir įgyvendinama kilusi mintis. Brandi asmenybė priima ir sėkmę ir nesėkmę ramiai, galima sakyti filosofiškai, suprasdama visų įvykių santykinumą. Šią savybę gerai iliustruoja istorija, kuri pasakoja apie valstietį, kurį kaimynai laikė turtingu, nes jis turėjo arklį, su kuriuo ardavo žemę ir gabendavo krovinius. Kartą arklys pabėgo iš šeimininko kiemo. Kaimynai užjautė valstietį dėl ištikusios nelaimės, tačiau jis atsakė labai paprastai: „Nelaimė? Kas žino?!“ Po poros dienų arklys grįžo namo, atsivesdamas dar porą laukinių arklių. Kaimynai atskubėjo pasveikinti su tokia sėkme. „Sėkmė? - tarė šis. - Kas žino?“ Kitą dieną valstiečio sūnus bandė pažaboti vieną iš laukinių arklių, tačiau šis jį pargriovė ir sulaužė koją. Dabar kaimynai atėjo paguosti valstiečio. Tačiau jis vėl labai ramiai pastebėjo: „Kas žino?“ Po savaitės kaime pasirodė rekrūtus renkantys kareiviai. Valstiečio sūnų su lūžusia koja, be abejo, paliko namuose. Apie tai sužinoję kaimynai kalbėjo, kad valstiečiui labai sekasi. Asmenybės branda mums atneša taip trokštamą nusiraminimą ir gyvenimo džiaugsmą, kuo brandesni tampame, tuo dažnesni ir gilesni yra laimės, pilnatvės, ramybės išgyvenimai.

Kinų 5 elementų teorija

Kinijoje gimusi archetipinė 5 elementų teorija perduodama jau kelis tūkstančius metų iš lūpų į lūpas. Plačiausiai ji naudojama kinų medicinoje, bet jos dėka taip pat galime pažinti save ir keisti save siekiant visokeriopo asmeninio tobulėjimo. Kitose sistemose išskiriami elementai yra ugnis, vanduo, žemė, oras, eteris. Bet kinų tradicija yra kitokia - čia orą atitinka metalas, o eterį medis. Ir turime tik Kinijoje gyvą 5 elementų teoriją, kuri apima vandenį, metalą, žemę, ugnį ir medį.

Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas

Supratus, kokio elemento turime savyje daugiausiai, o kurio mažiausiai, galima daryti tikslingus žingsnius, kurie sumažins dominuojantį elementą ir paskatins trūkstamą. Pernelyg stipriai išreikštas elementas gali paskatinti šešėlinę jo pusę, o itin silpnai išreikštas elementas senatvėje pasibels su lėtine liga. Tad visa ko esmė yra balansas ir gebėjimas veikti pagal situaciją. Kviečiu atidžiai įvertinti save ir atrasti savo dominuojantį elementą. Svarbiausi bruožai yra stovėsena, akys, nosis ir žandikaulis. Taipogi pabandykite įsijausti į elementą. Koks yra vanduo, medis, metalas, ugnis, žemė? Savybės matomos juose, atsispindės ir žmoguje.

Kad turėtumėte orientyrą, ties kuriuo elementu jūs labiausiai linkstate, atlikite testą. Žinoma, visus penkis elementus turime visi. Tad svarbus jų eiliškumas pagal dominavimą.

• 1-asis ir ryškiausias yra apie tai, kaip dažniausiai elgiamės.
• 2-asis taip pat svarbus, atskleidžia mūsų vidų, kaip mąstome ir kartais elgiamės.
• 3-asis daro itin didelė įtaką ekstremaliose, stresinėse situacijose.
• 4-asis ir 5-asis - pasireiškia retai, tik tam tikrose situacijose, šiuos elementus reikėtų vystyti.

Ties 21 gyvenimo metais elementai nusistovi, bet pakankamai lengvai juos keisti galima iki 42 metų. Žinoma, galima keistis ir vėliau, tik tai bus daug sunkiau. Beje, kiekvienas elementas gali turėti tiek vyrišką, tiek moterišką pradą, kurie suteiks kiek skirtingas savybes. Taipogi elementų eiliškumas duos skirtingą charakteristikos dinamiką. Tad neatradę savęs ties vienu elementu, nesijaudinkite, taip ir turi būti, esame daug sudėtingesni sutvėrimai, kurių įspausti į vieną elementą šabloninį elementą yra neįmanoma. Šie penki elementai yra naudojami ir feng shui bei gali atsispindėti ir namuose.

Vanduo

• Kaip atpažinti?
  • Stovėsena: kūno svorio centras užpakalyje (stovi išsirietę), dažnai ramstosi užpakaliu
  • Akys: vidutinio dydžio, migdolo formos, atviros (nėra užkritusių vokų), gyvybingos
  • Antakiai: šviesūs, reti, netolygūs
  • Nosis: riesta, su minkštu galiuku
  • Žandikaulis ir smakras: ovalo formos
  • Skruostikauliai: žemiau (neišsišovę), minkšti žandai
  • Lūpos: vidutinio dydžio burna, ganėtinai putlios lūpos (apatinė didesnė)
  • Plaukai: dažniau šviesūs (bet nebūtinai), ploni, lengvos bangos
  • Odos spalva: rusva, lygi, gana skaisti, linkę rausti, įdega raudonai
  • Kūnas: pas moteris išreikšta klubų zona, ryškūs ir masyvūs keliai. Linkę į minkštumą, greitai priauga ir numeta svorio (tiek riebalinės, tiek raumeninės masės)
  • Kūno kalba: daug gestikuliuoja, juda plastiškai, gražiai šoka, nori patogiai atsigulti, neilgai išlaiko tiesią gražią kūno pozą
  • Gyvenimo moto: aš noriu
• Charakteris: Judrūs žmonės, jiems nebūtinai reikia tikslo, kad norėtų keliauti ar kažką veikti. Jie greitai atsigauna po ilgų fizinių krūvių ar ligų, turi daug energijos. Vandens elementas dažnai randa išeitį iš bet kokios situacijos, tarytum „išplaukia“ iš jos. Dažnai pagauna „bangą“ veikti, kartais neturi saiko, nemoka sustoti, daug kalba, gestikuliuoja. Pasižymi didele empatija, prisiima atsakomybę už kitų žmonių nuotaikas, nori juos įkvėpti, išjudinti pralinksminti. Jis moka atpalaiduoti, pralinksminti, nuimti stresą aplinkiniams. Taipogi puikiai atkartoja kitų žmonių nuotaikas, kūno kalbą, tai leidžia jam prisitaikyti prie bet kokios žmonių kompanijos. Jis itin mėgsta apsikabinti, liestis, jam atrodo, kad visi yra vienis. Vandens elementas nemoka meluoti, jis labiau linkęs išsisukinėti, o jeigu meluoja, labai lengvai tai matosi - jis parausta. Paprastai atvirai ir sąžiningai atsako į užduotus klausimus, nes atvirumas ir skaidrumas jam itin svarbus. Tiesa, vanduo turi ir kitą savo pusę. Jis gali pavirsti į itin tingų ar į itin agresyvų. Agresyvioje formoje vanduo tampa itin užsispyręs ir kietas tarytum ledas. Taipogi vandens elementas yra pas gilius žmones.

#

tags: #asmenybe #ir #sveikata #teoriju #savadas #permino