Įvadas
Egidija Šeputytė - žinoma psichologė, psichoterapeutė, poetė ir tapytoja, pasižyminti plačiu interesų spektru ir giliomis įžvalgomis į žmogaus psichiką. Šiame straipsnyje apžvelgsime E. Šeputytės požiūrį į įvairias gyvenimo sritis, remiantis jos interviu, publikacijomis ir profesine veikla. Aptarsime jos mintis apie psichoterapijos svarbą, aplinkos poveikį žmogaus savijautai, kūrybiškumą ir socialinę atsakomybę.
Psichoterapijos svarba ir tendencijos
Egidija Šeputytė, būdama Lietuvos psichoterapijos asociacijos (LPtA) narė ir jungiškosios krypties psichologė-psichoterapeutė, aktyviai dalyvauja psichoterapijos srityje. LPtA vienija įvairių psichoterapijos krypčių specialistus ir siekia užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją. E. Šeputytė, kaip ir kiti LPtA nariai, atitinka aukštus kvalifikacijos kriterijus, apimančius universitetinį magistro laipsnį (arba vientisąsias studijas) medicinos, psichologijos, socialinio darbo ar slaugos srityse bei bent 4 metų trukmės podiplomines psichoterapijos studijas.
Psichologė pastebi, kad po pandemijos itin išaugo susidomėjimas psichoterapija. Pasak jos, karantinui pasibaigus, prasidėjo antplūdis, kuris nesibaigia iki šiol. Tai rodo, kad žmonės vis labiau suvokia emocinės ir psichologinės gerovės svarbą ir ieško profesionalios pagalbos.
Aplinkos poveikis žmogaus savijautai
Egidija Šeputytė atkreipia dėmesį į tai, kaip aplinka, ypač namų interjeras, veikia žmogaus savijautą. Ji teigia, kad įsirengiant namus svarbiausia yra pojūtis, kad gyveni savo namuose. Todėl žmogaus poreikiai turėtų būti svarbesni nei stilius ir koncepcija. Jei žmogaus poreikiai nepatenkinti, net ir itin stilingoje aplinkoje žmogus jausis nesaugus ir vienišas.
Psichologė pabrėžia, kad mūsų skonis yra nulemtas asmeninių patirčių. Daiktai, kurie mums patinka ir atrodo gražūs, dažnai siejasi su maloniais prisiminimais ir saugumo jausmu. Pavyzdžiui, senoviniai baldai gali priminti laimingą vaikystę ir suteikti komforto jausmą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į detales, tokias kaip kvapai, spalvos ir raštai, kurie gali sukelti stiprius emocinius atsakymus.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
E. Šeputytė teigia, kad mes instinktyviai linkę ieškoti saugių erdvių, kurios teikia prieglobstį, tačiau atveria ir perspektyvą. Štai kodėl dauguma žmonių nori gyventi su gražiu vaizdu į mišką arba viršutiniuose aukštuose mieste, kad matytų visus senamiesčio stogus, dangų ir horizontą.
Kūrybiškumas ir saviraiška
Egidija Šeputytė yra ne tik psichologė, bet ir kūrybinga asmenybė - poetė ir tapytoja. Literatūros kritikai pastebi, kad jos kūryboje akcentuojamas moteriškumas ir filosofinė giluma. Naujieji E. Šeputytės eilėraščiai rodo tendenciją tęsti kažkada pradėtas temas, tačiau dabar jos poetinis kalbėjimas kur kas įtaigesnis, pakito forma ir perteikimo būdas.
Psichologė taip pat veda seminarus ir rašo straipsnius įvairiomis psichologinėmis temomis, dalindamasi savo žiniomis ir įžvalgomis su visuomene. Ji yra knygos "Namų psichologija" autorė.
Socialinė atsakomybė ir žmogaus teisės
Egidija Šeputytė aktyviai reiškia savo poziciją socialiniais klausimais ir gina žmogaus teises. Ji, kartu su kitais Lietuvos psichologais ir psichoterapeutais, ragina įteisinti tos pačios lyties partnerystes. Psichologai teigia, kad tiek vienalytės, tiek skirtingų lyčių poros patiria tuos pačius jausmus ir poreikius - meilę, prieraišumą, norą rūpintis, įsipareigoti vienas kitam, todėl ir visoms poroms suteikiamos teisės turėtų būti lygios.
E. Šeputytė pabrėžia, kad neigiamos nuostatos, diskriminacija ir priekabiavimas LGBT asmenų atžvilgiu didina psichikos sveikatos problemų paplitimą šioje bendruomenėje. Ji teigia, kad pažįsta daug puikių, kūrybiškų, talentingų žmonių, kuriems neigiamos nuostatos LGBT atžvilgiu ženkliai apsunkina galimybes save realizuoti, kurti artimus santykius, jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Psichologė ragina įstatymų leidėjus užtikrinti visų Lietuvos piliečių teises ir pabrėžia, kad įstatymai, įtvirtinantys lygybės principus, daro realų poveikį žmonių gyvenimams. Ji džiaugiasi, kad prie šios iniciatyvos prisijungė toks didelis būrys psichologų ir psichoterapeutų ir ragina profesionalus vienijančias organizacijas užimti aktyvesnę poziciją ginant žmogaus teises bei pasipriešinti neapykantos kurstymui visuomenėje.
Praktinė veikla ir konsultacijos
Egidija Šeputytė teikia individualias konsultacijas vaikams, paaugliams ir suaugusiems. Ji specializuojasi vaikų ir paauglių elgesio, bendravimo ir emocinių sunkumų srityse, taip pat dirba su suaugusių depresija, nerimu, baime, bendravimo sunkumais ir savivertės stoka.
Psichologė remiasi kognityvinės elgesio terapijos pagrindais ir taiko įvairius metodus, padedančius klientams suprasti save, įveikti sunkumus ir pasiekti asmeninius tikslus. Ji taip pat veda grupės užsiėmimus, atlieka vaiko raidos vertinimą DISC ir veda įvairius mokymus psichologijos bei psichikos sveikatos temomis.
LPtA psichoterapeutų sąvadas
Lietuvos psichoterapijos asociacija (LPtA) siekdama apsaugoti savo profesiją (psichoterapiją) ir jos aptarnaujamos visuomenės interesus bei užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją įdiegia LPtA psichoterapeutų sąvadą. Į sąvadą yra įtraukiami tik LPtA narėms priklausantys ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkantys psichoterapeutai.
Į sąvadą yra įtraukiami tik tie psichoterapeutai, kurie atitinka šiuos kriterijus (A ar B ar C):
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
A. Psichoterapeutai - turintys pilną išsilavinimą pagal nustatytus LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus. LPtA apibrėžia minimalius psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, kurie apima šiuos reikalavimus:
- Podiplominių studijų pradžioje asmuo yra įgijęs universitetinį magistro laipsnį (arba pabaigęs vientisąsias studijas, prilyginamas magistro laipsniui) šių profesijų: medicinos gydytojo ar psichologo ar socialinio darbuotojo ar slaugytojo;
- Asmuo yra sėkmingai pabaigęs bent 4 metų trukmės podiplomines psichoterapijos studijas, turinčias tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei atlikęs prižiūrimą psichoterapinę praktiką su 80 val. supervizijų.
B. Psichoterapeutai su įgytomis teisėm - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau LPtA narė - asociacija/draugija laiduoja už savo dabartinių narių išsilavinimą, jeigu jiems pritrūksta iki 50 val. pasiekti numatytas minimalias psichoterapeuto išsilavinimo ribas pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus.
C. Psichoterapeutai veteranai - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau turintys ilgą psichoterapinio darbo stažą (virš dvidešimt metų) bei kuriuos pripažįsta ir patvirtina kaip psichoterapeutus konkreti LPtA narė - asociacija/draugija.
Sąvadas yra formuojamas savanoriško dalyvavimo principu. Įrašymas į sąvadą nėra privalomas ir kiekvienas psichoterapeutas pats nusprendžia ar jis nori būti įtrauktas į sąvadą. Į sąvadą yra įrašomos tik tų profesionalų pavardės, kurių išsilavinimą patvirtina konkreti LPtA narė - asociacijos/draugija. Sąvadas yra papildomas ar atnaujinamas du kartus per metus (pavasarį ir rudens pabaigoje).
tags: #psichologe #egidija #seputyte