Psichikos sveikata yra neatsiejama bendrosios individo ir visuomenės sveikatos dalis. Lietuva, deja, pasižymi itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti susidariusią situaciją bei numatyti veiksmingiausias priemones atsiradusioms problemoms pašalinti. Tuo tikslu, remiantis moksliniais tyrimais ir teisiniais dokumentais, bus įvertinta Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros politika, identifikuotos pagrindinės problemos ir numatytos jų eliminavimo kryptys.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Politikos Teoriniai Aspektai
Psichikos sveikatos priežiūros koncepcija
Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme psichikos sveikatos priežiūra apibrėžiama kaip specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus standartus. Šios priežiūros tikslas - teikti psichiatrijos pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti psichikos ligų paūmėjimus), padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į ją grįžti. Rengiant psichikos sveikatos priežiūros koncepciją, būtina vadovautis šiuo apibrėžimu.
Psichikos sveikatos priežiūros politika yra svarbi viešosios politikos dalis, apimanti visuomenę. Viešoji politika labiausiai remiasi visuomenės atskirų asmenų, kolektyvų ir institucijų komunikacija. Anot B. Dollery ir D. Dallinger, viešoji politika - tai vyriausybės sprendimai ar intencijos reaguojant (ar nereaguojant) į tam tikrą viešąjį reiškinį ar problemą bei iš to sekantys rezultatai. Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime teigiama, kad Vyriausybė, būdama svarbiausia psichikos sveikatos kūrėja, turi numatyti politiką, kaip saugoti ir gerinti gyventojų psichikos sveikatą. Nuostatos įgyvendinamos dalyvaujant visoms suinteresuotoms grupėms ir remiantis patikima informacija. Jos turi užtikrinti, kad bus laikomasi žmogaus teisių ir bus atsižvelgta į pažeidžiamų grupių poreikius. Sveikatos politika yra viena iš viešosios politikos sričių, o psichikos sveikatos priežiūros politika gali būti suvokiama kaip viena iš sveikatos politikos sudėtinių dalių.
Psichikos sveikatos priežiūros politika apima psichikos sveikatos priežiūros analizės pagrindu organizuotą tikslų suformulavimą bei racionalų jų įgyvendinimą, sprendžiant psichikos sveikatos priežiūros problemas, pereinant nuo totalitarinės sistemos prie demokratijos.
Pagrindiniai subjektai, susiję su psichikos priežiūros paslauga
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) visas psichikos sveikatos priežiūros organizacijas pagal paslaugų tipus klasifikuoja į tam tikras kategorijas. Svarbu pažymėti, kad asmuo, atliekantis paslaugą pats sau, šiuo atveju nėra traktuojamas kaip institucija. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos vartotojas yra pacientas. Šiuolaikinėje sampratoje "sveikatos vartotojai" pasirenka aktyvią laikyseną savo sveikatos ir gerovės atžvilgiu, kvalifikuotai vertina paslaugų kokybę ir padeda formuoti sistemos tobulinimo gaires.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Psichikos sveikatos priežiūros koncepcija, kurioje akcentuojamas savivaldybių įgyvendinamas deinstitucionalizacijos procesas, ambulatorinių paslaugų teikimas, paslaugų vystymas bendruomenėje ir pacientų integracija į visuomenę, suponuoja situaciją, kurioje būtina atsižvelgti į paciento požiūrį bei patirtis, jei siekiama pastarąjį įgalinti aktyviau ir savarankiškiau spręsti sveikatos ir gyvenimo problemas. Todėl vis dažniau prakalbama apie tai, kad psichikos sveikatos paslaugų vartotojai turėtų būti įtraukti į su jų poreikiais susijusių sprendimų priėmimą. Modernioje psichikos sveikatos priežiūroje paslaugų vartotojai aktyviai dalyvauja priimant sprendimus partnerystės su specialistais metodu.
Pacientų teisės
Analizuojant pacientą psichinės sveikatos priežiūros koncepcijos kontekste, tampa svarbu aptarti ir jo teises. Asmens su psichikos sutrikimais teisės yra išskiriamos tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos ratifikavo Lietuva.
Institucinė Lietuvos Psichikos Sveikatos Priežiūros Sistema
Teisinės aplinkos įvertinimas
Psichikos sveikatos strategijos bei jos įgyvendinimo programos analizė atskleidžia pagrindines psichikos sveikatos priežiūros politikos kryptis. Vienas svarbiausių psichikos sveikatos strategijos uždavinių - psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruomenėje plėtra bei žmogaus teisių apsaugos užtikrinimas, tobulinti ne tik paslaugų teikimą trijuose psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygiuose (pirminiame, antriniame bei tretiniame), bet ir numatyti Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros politikos gerinimo kryptis.
Tyrimo Rezultatai ir Probleminių Aspektų Identifikavimas
Siekiant sumažinti visuomenės psichikos sveikatos rodiklius, būtina modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros įgyvendinimą. Šiuo tikslu būtina identifikuoti pagrindinius Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo probleminius aspektus. Tyrimas buvo atliktas naudojant kokybinę tyrimo metodiką. Atliekant psichikos sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo veiksmingumo tyrimą, naudojami pusiau struktūruoto interviu, teisės aktų, ataskaitų bei statistinių duomenų analizės metodai, siekiant išskirti privalumus ir trūkumus bei pateikti reikšmingus apibendrinimus, kurie galėtų padėti normalizuoti psichikos sveikatos priežiūros politikos įgyvendinimo procesus.
Pagrindinės problemos
Po analizės paaiškėjo gana sudėtinga, sukelianti daug neigiamų pasekmių, bendroji situacija psichikos sveikatos priežiūros įgyvendinimo procese. Mental health care policy implementing institutions of three levels, in the presence of ambitious system of legal acts, ensure the formality and minimality of rights and role of mental health care services' user- mental health care policy's member in mental health care by domination of stationary services, isolation of users in mental hospitals and care institutions, in the presence of lack of interinstitutional cooperation, human resource, effectiveness of psychological help and specialized rehabilitation, minimality of general practitioner's role, dependence of most mental health centres, in the presence of imperfections of EU support allocation, faulty development of service spectrum of mental health patients in the context of day in-patient hospitals and crisis centres, by not stimulating the activity of non-governmental organizations, not providing optimizing prognoses, avoiding innovations and changes, stimulating disregard of system's functionality, conditioning the domination of paternalistic model of patient- doctor relationships.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Deja, realūs darbai dažnai neatitinka oficialių dokumentų perėjimo iš totalitarinės sistemos į demokratiją metu. The implementation of mental health care policy still is in the grip of historic attitude.
Eliminavimo Kryptys
Atsižvelgiant į nustatytas problemas, būtina siekti šių eliminavimo krypčių:
- Deinstitucionalizacija: Plėtoti ambulatorines paslaugas ir mažinti priklausomybę nuo stacionarinių paslaugų.
- Bendruomenės paslaugos: Vystyti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas bendruomenėje, užtikrinant prieinamumą ir integraciją.
- Žmogaus teisės: Užtikrinti pacientų teises ir orumą, skatinant aktyvų dalyvavimą sprendimų priėmime.
- Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų, užtikrinant kompleksinę pagalbą.
- Žmogiškieji ištekliai: Investuoti į psichikos sveikatos specialistų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą.
- Psichologinė pagalba ir reabilitacija: Plėtoti efektyvią psichologinę pagalbą ir specializuotą reabilitaciją.
- Šeimos gydytojo vaidmuo: Stiprinti šeimos gydytojo vaidmenį psichikos sveikatos priežiūroje.
- Nevyriausybinės organizacijos: Skatinti nevyriausybinių organizacijų aktyvumą ir dalyvavimą.
- Inovacijos ir pokyčiai: Skatinti inovacijas ir pokyčius psichikos sveikatos priežiūros sistemoje.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos