Vaikystė yra ypatingai svarbus laikotarpis, kai vaiko psichologinė ir emocinė sveikata yra jautriausia traumoms. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) vaikystėje yra rimta problema, kurią patiria daugybė vaikų visame pasaulyje. Tai psichinės sveikatos sutrikimas, atsirandantis po traumuojančios patirties, tokios kaip fizinis ar seksualinis smurtas, nelaimingas atsitikimas, karas ar kitos siaubingos patirtys. Todėl svarbu ir būtina gydyti potrauminio streso sutrikimą vaikams. Nepagrįstai manyti, kad vaikai su laiku „pamirš“ traumas ar jų padarinius. Negydant PTSS, jo simptomai gali išlikti ir sustiprėti, paveikdami vaiko ilgalaikę gerovę.
Potrauminio streso terapija vaikams yra veiksmingas ir svarbus gydymo būdas. Ši terapija siekia padėti vaikams perprasti, perdirbti ir įveikti traumos sukeltus simptomus ir emocinius sunkumus. Potrauminio streso terapija vaikams remiasi įvairiomis terapinėmis metodikomis, tokiomis kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija (TFKET), EMDR terapija (akimis sekančio judesio desensibilizacija ir perdirbimas) ir kūno terapija. Šiame straipsnyje nagrinėsime potrauminio streso terapijos svarbą vaikams, išsamiau apžvelgsime potrauminio streso sutrikimo simptomus vaikystėje ir aptarsime skirtingas terapines priemones bei jų privalumus gydant vaikus su potrauminio streso sutrikimu.
Traumos Poveikis Vaikų Psichinei ir Emocinei Sveikatai
Traumos patirtis vaikystėje gali turėti ilgalaikės įtakos vaikų psichinei ir emocinei sveikatai. Traumos gali sukelti didelį stresą, kuris gali paveikti vaikų gebėjimą reguliuoti emocijas, formuoti santykius su kitais ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo reikalavimų. Vaikai, patyrę traumas, gali patirti didelį nerimą, baimę ir emocinį diskomfortą, dėl ko gali atsirasti koncentracijos sutrikimų, miego problemų ir nuovargio.
Bendri Potrauminio Streso Sutrikimo Simptomai Vaikams
Vaikai, turintys potrauminio streso sutrikimą, gali patirti įvairius simptomus, kurie gali pasireikšti skirtingais būdais. Kai kurie iš bendrų potrauminio streso sutrikimo simptomų vaikams apima:
- Intruziniai simptomai: vaikai gali turėti pasikartojančių nemalonių prisiminimų apie traumą, tokių kaip įkyriai atsikartojantys prisiminimai, košmarai ar flashback’ai. Šie simptomai gali sukelti didelį emocinį diskomfortą ir sutrikdyti kasdienę veiklą.
- Vengimo simptomai: vaikai gali vengti prisiminimų, vietų, situacijų ar žmonių, susijusių su traumine patirtimi. Jie gali vengti kalbėti apie tai, kas įvyko, ir pasitraukti nuo emocinės ar socialinės sąveikos.
- Hiperaktyvumo ir padidėjusio jautrumo simptomai: vaikai gali pasireikšti pernelyg jautriomis reakcijomis į išorinius dirgiklius, greitu emociniu susijaudinimu, nerimu ir netgi agresyvaus elgesio apraiškomis.
- Jausmų ir emocinės reguliacijos sunkumai: vaikai gali turėti sunkumų reguliuoti savo emocijas. Jie gali patirti stiprius jausmus, tokius kaip pyktis, baimė ar liūdesys, kurie gali būti sunkiai kontroliuojami arba kurių neįmanoma tinkamai išreikšti.
- Kognityviniai pokyčiai ir problemos, susijusios su savivoka: vaikai su potrauminio streso sutrikimu gali patirti sutrikimus mąstyme, tokius kaip koncentracijos ir dėmesio problemos, sprendžiant kasdienius sunkumus. Taip gali pradėti neigiamai vertinti save, aplinkinį pasaulį ar sutrikti savęs, aplinkos suvokimas.
Vaikų Potrauminio Streso Sutrikimo Diagnozavimas
Vaikų potrauminio streso sutrikimo diagnozavimas apima kruopštų ir nuodugnų vertinimą, kurį atlieka kvalifikuoti specialistai. Šis vertinimas dažnai apima klinikinius interviu su vaiku ir jo tėvais ar globėjais, siekiant išsiaiškinti patirtą traumą ir stebimus simptomus.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Terapinės Priemonės Vaikų PTSS Gydymui
Yra keletas veiksmingų terapinių priemonių, naudojamų gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams.
Kognityvinės Elgesio Terapijos (KET) Taikymas
Kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodai plačiai naudojami gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams. Ši terapija siekia keisti neproduktyvius mąstymo ir elgesio modelius, susijusius su traumine patirtimi. KET veikia dvigubai - peržvelgiant ir keičiant neigiamus mąstymo procesus ir padedant vaikams įgyti sveikesnius elgesio įgūdžius. Tai gali apimti mokymąsi atpažinti ir iššifruoti iškraipytus ar nepasitikėjimo kuriančius mąstymo procesus bei įgyti įrankių kovoti su jais.
Traumos Fokusinės Kognityvinės Elgesio Terapijos (TFKET) Principai
Traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija (TFKET) yra specializuota terapinė metodika, skirta vaikams, sergantiems potrauminio streso sutrikimu. Ji koncentruojasi ties tiesiogine traumos patirties perdirbimu ir simptomų mažinimu. TFKET naudoja technikas, kurios padeda vaikams prisiminti, pergyventi ir priimti traumos patirtį, kartu su gebėjimu atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius. Ši terapija taip pat gali apimti eksperimentinius elementus, kurie padeda vaikams įgyti naujus ir sveikus elgesio įgūdžius.
EMDR (Akimis Sekančio Judesio Desenzibilizacija ir Perdirbimas) Terapija
EMDR terapija yra dar viena efektyvi terapinė priemonė, naudojama gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams. Ji remiasi judesio ir akimis sekančio judesio principu, kuris padeda perdirbti traumos prisiminimus ir sumažinti su jais susijusį emocinį diskomfortą. Terapeutas naudoja tam tikrus stimuliatorius, tokius kaip judesio šviesos žibintas arba garsiniai signalai, kurie padeda vaikams sutelkti dėmesį į traumos patirtį ir perdirbti ją taip, kad simptomai taptų mažiau intensyvūs.
Kūno Terapijos Taikymas
Kūno terapijos metodai, tokie kaip kūno sąmonės terapija, judesio terapija ir kvėpavimo pratimai, taip pat gali būti naudingi vaikams, sergantiems potrauminio streso sutrikimu. Šios terapijos formos padeda vaikams atkurti ryšį su savo kūnu ir suvokti emocinės patirties ryšį su fiziniais pojūčiais. Tai gali padėti mažinti įtampą, reguliuoti stresą ir padidinti jausmų kontrolę.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Visos šios terapijos rūšys turi savo specifinius privalumus ir yra pritaikytos vaikų poreikiams.
Terapijos Eiga: Žingsnis Po Žingsnio
Potrauminio streso terapija vaikams apima keletą svarbių etapų.
Vertinimas ir Diagnozė
Potrauminio streso terapijos pradžioje svarbu atlikti išsamią vaiko vertinimo ir diagnozavimo procedūrą. Tai apima interviu su vaiku ir jo šeima, peržiūrint ankstesnę medicininę dokumentaciją ir kitus atitinkamus šaltinius. Specialistas atkreipia dėmesį į vaiko simptomus, jų intensyvumą ir trukmę, traumos patirties kontekstą bei vaiko funkcionavimą skirtingose gyvenimo srityse.
Terapijos Tikslų Nustatymas
Po vaiko vertinimo specialistas nustato terapijos tikslus ir prioritetus, kurie atitinka vaiko unikalias poreikius ir situaciją. Tai gali apimti simptomų mažinimą, traumos patirties perdirbimą, prisitaikymo įgūdžių lavinimą, emocinio reguliavimo gerinimą ir t.t. Svarbu sukurti realistinius ir matomus tikslus, kuriuos galima stebėti per terapijos procesą.
Terapinio Santykio Užmezgimas su Vaiku
Terapijos sėkmė dažnai priklauso nuo terapinio santykio, kurį užmezga specialistas su vaiku. Svarbu sukurti saugią, pasitikėjimu grindžiamą aplinką, kurioje vaikas jaučiasi suprantamas ir priimtas. Specialistas užtikrina, kad vaikui būtų suteikta erdvė išreikšti savo jausmus ir mintis, taip skatindamas sąveiką ir bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Terapinės Intervencijos ir Technikų Taikymas
Potrauminio streso terapijos metu naudojamos įvairios intervencijos ir technikos, pritaikytos vaiko individualiems poreikiams. Tai gali būti kognityvinės elgesio terapijos strategijos, EMDR sesijos, kūno terapijos praktikos ar kitos terapinės priemonės. Specialistas pritaiko šias intervencijas, siekdamas padėti vaikui perdirbti traumos patirtį, įgyti naujus įgūdžius ir įrankius bei sumažinti potrauminio streso simptomus.
Terapijos Rezultatų Vertinimas ir Koregavimas
Potrauminio streso terapijos metu specialistas nuolat vertina terapijos rezultatus ir stebi vaiko pažangą. Jei reikia, terapinę strategiją ir intervencijas galima koreguoti ir pritaikyti prie vaiko individualių pokyčių ir poreikių.
Empiriniai Tyrimai Apie Potrauminio Streso Terapijos Veiksmingumą Vaikams
Daugelis empirinių tyrimų atskleidžia, kad potrauminio streso terapijos metodai yra veiksmingi vaikams, turintiems potrauminio streso sutrikimą. Tyrimai parodė, kad tiek KET, TFKET, EMDR, tiek kūno terapijos formos gali sumažinti potrauminio streso simptomus ir pagerinti vaikų psichinę gerovę. Šios terapijos taip pat gali padėti vaikams įgyti įrankių savireguliacijai, gerinti jų santykius su kitais ir padidinti jų gebėjimą prisitaikyti prie traumos padarinių.
Individualizuota Terapija ir Vaikų Poreikių Atsižvelgimas
Svarbu paminėti, kad potrauminio streso terapija vaikams turėtų būti individualizuota ir pritaikyta prie kiekvieno vaiko poreikių. Kiekvienas vaikas gali turėti unikalių traumos patirties ir simptomų raiškos ypatumų, todėl terapija turėtų būti pritaikyta prie jo individualių reikmių ir gebėjimų. Specialistas turėtų kruopščiai įvertinti vaiko poreikius ir teikti tinkamą terapijos planą, siekiant užtikrinti geriausią galimą gydymo rezultatą.
Svarba Šeimos ir Socialinės Paramos
Potrauminio streso terapija vaikams neturėtų apsiriboti tik individualiniu gydymu. Šeimos ir socialinė parama yra labai svarbios gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams. Šeimos nariai ar kitos rūpestingos suaugusiųjų asmenybės gali būti įtraukti į terapijos procesą, kad padėtų vaikui pergyventi traumos patirtį, suprasti jo jausmus ir palaikytų jo emocinį atsigavimą. Be to, bendruomenės ir socialinės organizacijos gali teikti paramą šeimoms, kurioms reikia papildomo palaikymo ir išteklių.
Ilgalaikis Palaikymas ir Stebėjimas
Potrauminio streso terapija vaikams neturėtų būti vienkartinis procesas, bet turėtų būti nuolat stebima ir palaikoma. Vaikai, sergantys potrauminio streso sutrikimu, gali reikalauti ilgalaikio palaikymo ir terapinio stebėjimo, kad būtų užtikrintas tvarus jų emocinis atsigavimas ir gerovė. Kvalifikuoti specialistai turėtų stebėti vaiko pažangą, įvertinti galimus iššūkius ir reguliariai įvertinti terapijos efektyvumą.
Esminiai Veiksniai Sėkmingai Terapijai
Yra keletas esminių veiksnių, kurie prisideda prie sėkmingos potrauminio streso terapijos vaikams.
Artimas Bendradarbiavimas su Tėvais ar Globėjais
Artimas bendradarbiavimas su tėvais ar globėjais yra esminis veiksnys sėkmingai potrauminio streso terapijai vaikams. Tėvų ar globėjų dalyvavimas terapijoje gali padėti užtikrinti, kad vaikas gautų nuolatinę emocinę paramą ir palaikymą terapijos proceso metu. Tėvai ar globėjai taip pat gali mokytis veiksmingų strategijų, kaip padėti vaikui namuose, palaikyti terapijos tikslus ir užtikrinti terapinės veiklos tęstinumą ir pratęsimą už terapijos sesijų ribų.
Socialinės Paramos ir Šeimos Sistemų Vaidmuo
Socialinė parama ir šeimos sistemų vaidmuo taip pat yra svarbus potrauminio streso terapijos sėkmės veiksnys vaikams. Socialinė parama gali apimti tiek bendruomenės, tiek šeimos narių palaikymą ir supratimą. Šeima gali būti gyvybiškai svarbi terapijos proceso dalis, nes ji gali suteikti emocinę paramą, saugumo jausmą ir įgalinti vaiką pergyventi traumą bei prisitaikyti prie jos padarinių. Šeimos nariai gali dalyvauti terapijoje, gauti informacijos apie potrauminio streso sutrikimą ir įgyti įrankių, kaip geriau palaikyti vaiką terapijos metu ir kasdieniame gyvenime.
Individualūs Vaiko Poreikiai ir Charakteristikos
Individualūs vaiko poreikiai ir charakteristikos taip pat gali turėti didelę įtaką potrauminio streso terapijos sėkmei. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir skirtingas, todėl svarbu atsižvelgti į jo individualius poreikius, amžių, vystymosi lygį ir emocinę būklę. Terapijos planas ir intervencijos turėtų būti pritaikytos vaiko gebėjimams, supratimui ir komforto lygiui. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko emocinę ir fizinę saugumą, jų gebėjimą išreikšti jausmus, įsitraukti į terapijos veiklą ir bendrauti su terapeutu.
Visi šie veiksniai - artimas bendradarbiavimas su tėvais, globėjais, socialinė parama ir šeimos sistemų vaidmuo bei atsižvelgimas į individualius vaiko poreikius ir charakteristikas - yra svarbūs siekiant sėkmingai gydyti potrauminio streso sutrikimą vaikams. Šie veiksniai prisideda prie tinkamos terapinės aplinkos kūrimo, kurioje vaikas gali augti, atsigauti ir stiprėti emociniu požiūriu.
Potrauminio Streso Terapijos Privalumai Vaikams
Potrauminio streso terapijos privalumai vaikams yra daugialypiai. Ši terapija padeda vaikams išreikšti ir perdirbti jų trauminius patyrimus, išmokti efektyvių įrankių ir strategijų, kaip susidoroti su potrauminio streso simptomais, ir kurti sveikus ir adaptuotus elgesio modelius. Potrauminio streso terapija vaikams yra veiksminga, kai yra deramai pritaikoma prie jų individualių poreikių ir charakteristikų. Sėkmingai gydyti potrauminio streso sutrikimą vaikams yra svarbu turėti artimą bendradarbiavimą su tėvais ar globėjais.
Psichologinės Traumos: Platesnis Žvilgsnis
Psichologinė trauma - netikėtas, žmogaus psichiką žalojantis sukrėtimas, pažeidžiantis asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Kai nutinka kas nors nelaukto ir netikėto - kažkas, ko norėjote išvengti, ar net neįsivaizdavote nutinkant, psichinės reakcijos gali būti tokios stiprios, kad atrodo nekontroliuojamos. Tai gali būti avarija, užpuolimas, netektys ir praradimai, prievarta ir smurtas. Trauminiai įvykiai gali būti prisimenami įvairiais pavidalais ir suaugus.
Traumos Reakcijos ir Jausmai
Traumą lydi įvairūs jausmai. Gali užplūsti bejėgiškumas, liūdesys, neviltis, kaltė ir gėda, pasikartojantys prisiminimai, įkyrios mintys apie įvykį. Gali iškilti nerimas ir baimė, nesaugumo jausmas, susvyruoja pasitikėjimas savimi ir savo vertės pajutimas. Trauminis įvykis pažeidžia santykį su pačiu savimi ir kitais žmonėmis: galite jaustis atskirtas nuo kitų, prakeiktas ir pasmerktas, izoliuotas, nepajėgus eiti į ryšį, bendrauti, megzti ir palaikyti santykius.
Kaip Padėti Sau Po Traumos
Traumos perdirbimas yra nelengvas, skausmingas procesas. Įveikti traumą padeda pasitikėjimo ir galios susigrąžinimas.
- Būkite dėmesingi kūnui, judėkite. Trauma sustingdo siela ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina. Tiks viskas: pratimai, bėgiojimas ar tiesiog pasivaikščiojimas, plaukimas, šokis, joga, taip pat masažas, pirtis, spa, gyvūnų glostymas, kiti sensoriniai įspūdžiai, leidžiantys jaustis šiltai ir saugiai.
- Jei neapleidžia nerimas ar kitos sunkios emocinės būsenos, sugrįžkite prie kūno pojūčių, atlikite „įsižeminimo“ pratimą - jauskite žemę po kojomis, kad ir ką darytumėte. Nesvarbu, sėdite ar gulite, jaukite pagrindą, išryškinkite šį pojūtį ir į jį remkitės. Ženkite žingsnį ir pastebėkite, kaip žemė jus laiko.
- Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų.
- Bendraukite. Net jei jausite impulsą užsisklęsti, patirsite atskirties būseną, neužsidarykite, kalbėkite. Pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai. Nelikite vienas.
- Melskitės, medituokite. Meditacija, maldos, kitos dvasinės praktikos teikia nusiraminimą ir stabilumą.
- Ieškokite vaizdinio - vartykite tapybos ar foto albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus - ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.
Išgyti nuo traumos reikia laiko, tačiau jei trauminiai simptomai nesilpnėja, bet stiprėja, jei patiriate sunkumų atlikdamas kasdienes veiklas darbe ar namuose, jaučiate itin stiprią įtampą, baimę, nerimą, liūdesį, patiriate apetito ir miego sutrikimus, darosi sunku palaikyti santykius, ieškokite profesionalios pagalbos.
Pasaulėžiūros Pokyčiai Po Traumos
Patyrus traumą, pasaulėžiūra kinta. Tikėjimas Dievu ir gyvenimu gali smarkiai susvyruoti. Sunku pasitikėti, kai nutinka tokie baisūs dalykai. Tačiau įveikiant traumą, tikėjimas gali išaugti ir sustiprėti. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis. Jų išraiškai reikalinga fizinė ir psichologinė erdvė bei emociškai priimantis, palaikantis liudininkas.
Kaip Trauma Gali Tapti Stiprybės Šaltiniu
Vis dėlto, įmanoma traumą paversti savo stiprybės, jėgos ir energijos šaltiniu. Klauskite savęs, ką galiu priešpastatyti trauminei patirčiai?.. Kokia prasmė? Kam man ši patirtis? Ką aš su ja darysiu? Kuo tapau, nes einu per šią patirtį?.. Kuo aš tapau kitoks, nes tai patyriau? Ką man šis patyrimas davė? Ko jis išmokė? Ką aš galiu padaryti šiandien, kad trauma nesikartotų?.. Tai sunkūs ir laiko reikalaujantys klausimai, bet jei tik klausiame ir įsiklausome, atsakymai ateina. „Prasmė įgalina iškęsti daug ką, galbūt viską“ (K.G.Jungas). Kai žinome kam, galime ištverti bet kokį kaip. Prasmės paieškos - labai vienišas darbas, reikalaujantis gilesnio žvilgsnio, kantrybės išbūti ir ištverti. Šiame darbe labai pravers kito žmogaus buvimas šalia.
Gedėjimo Stadijos: Kelias Į Susitaikymą
Turbūt daugelis mūsų bent iš nuogirdų kažką žinome apie 5 gedulo stadijas. Už teorijos sukūrimą turime būti dėkingi šveicarų kilmės amerikietei psichiatrei Elžbietai Kiubler Ros (Elisabeth Kübler-Ross), kuri ją pirmą kartą publikavo savo 1969 m. knygoje „Apie mirtį ir mirimą“. Iš pradžių 5 gedulo stadijos buvo išskirtos kaip mirtiną diagnozę išgirdusių pacientų reakcija į savo ligą ir besiartinančią gyvenimo baigtį.
Taigi skaitydami apie gedulo stadijas pažvelkime į jas kaip į galimas emocines reakcijas, kylančias netekties valandą visai nebūtinai išdėstyta tvarka, o gal net ir vienu metu. Nustatę tokį požiūrio tašką grįžtame prie 5 gedulo stadijų platesniam aptarimui ir detalizavimui su konkrečiais pavyzdžiais, padėsiančiais tiksliau atpažinti save ar artimuosius konkrečioje stadijoje ir kreiptis pagalbos, jei pastebimas liguistas užsibuvimas kažkuriame etape.
- Neigimas. Tai primoji artimųjų reakcija išgirdus skaudžią žinią. Šią stadiją galima atpažinti iš tokių frazių kaip: „tai netiesa“, „čia turbūt kažkokia klaida“, „aš negaliu patikėti“ ir pan. Svarbu, kad galiausiai tiesa būtų įsisąmoninta, nors apie laiko rėmus čia kalbėti labai sunku.
- Pyktis. Įsisąmoninę mirties faktą žmonės dažnai savyje pajunta visiškai nemotyvuotą ir nelogišką pyktį, nukreiptą į Dievą, save, gydytojus ar net patį mirusįjį, už tai, kad išėjo. Tada dažniausiai pasigirsta tokių minčių: „už ką man taip?“, „tai neteisinga!“, „kas kaltas?“, „kodėl taip atsitiko?“.
- Derybos. Nuslūgus pykčiui mirusiojo artimieji ima megzti dialogą patys su savimi, Dievu ar kita aukštesne jėga, mėgindami išsiderėti daugiau laiko su mirusiuoju ar net jį išgelbėti. Sunkiai sergančių atveju tai nutinka prieš mirtį. Tipiškos šią stadiją patiriančių mintys skamba taip: „Dieve, jei sugrąžinsi man jį, aš padarysiu bet ką“, „jei būčiau skyręs jai daugiau dėmesio, taip nebūtų nutikę“, „jei tu sugrįši, nebegersiu nei lašo“, „jei būtumėme kreipęsi į medikus anksčiau…“.
- Liūdesys/Depresija. Šią stadiją pajuntame suvokę tikrovę ir nebeprisidengdami jokiomis gynybinėmis taktikomis, atitraukiančiomis dėmesį nuo tikrosios tragedijos - artimo ir mylimo žmogaus netekties, kurią lydi gilus skausmas ir liūdesys. Depresija šiuo atveju nereiškia psichiatrinės diagnozės, o tik aštriojo skausmo išgyvenimo periodą, dažnai lydimą visaapimančio beviltiškumo jausmo, nesibaigiančių ašarų ir nesugebėjimo atlikti tokių elementarių kasdienių užduočių, kaip prausimasis ar apsirengimas.
- Susitaikymas/Priėmimas. Ši stadija yra paskutinė ir pagal jos pavadinimą galima spręsti, kad su smūgiu susidorota sėkmingai ir gyvenimas tęsiasi toliau, tačiau viskas nėra taip paprasta. Susitaikymas nereiškia mirusiojo pamiršimo ar negrįžtamo liūdesio išėjimo. Vis tik susitaikymo etape grįžta ramybė ir emocinis stabilumas, pastebimos tokios mintys, kaip: „viskas bus gerai“, imami daryti veiksmai, kurie įprasmina praradimą ir padeda galutinai atsisveikinti.
Svarbiausia kuo mažiau sprausti save į rėmus ir verstis jausti tai, kaip turėtų būti. Tik tada viskas sveikai tekės savo vaga ir galų gale išauš susitaikymo momentas, tebūnie ir laikinas. O pabaigai - užuojauta gedintiesiems ir priminimas leisti netrukdomai veikti galingiausiam širdgėlos vaistui, laikui, kuris išmokins mylėti gyvenimą ir be pačių artimiausių.
tags: #psichologines #traumos #procesas