Šiame straipsnyje nagrinėjami individualūs bendravimo skirtumai, atsižvelgiant į asmenybės tipus, temperamentą, savigarbą ir kitus reikšmingus veiksnius. Straipsnio tikslas - padėti skaitytojams geriau suprasti save ir kitus, siekiant efektyvesnio ir harmoningesnio bendravimo.
Įvadas
Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savitą pasaulėžiūrą, elgesį ir mąstymą. Ši įvairovė lemia skirtingus bendravimo stilius ir poreikius. Siekiant sėkmingai bendrauti, svarbu suprasti šiuos skirtumus ir prisitaikyti prie pašnekovo. Jau seniai žmonės yra skirstomi pagal asmenybės tipus, tačiau labiausiai prigijo Karlo Gustavo Jungo teorija. Jis skiria dvi pamatines, iš esmės priešingas, žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo jų santykio su objektu - ekstraversiją ir introversiją.
Temperamento įtaka bendravimui
Temperamentas - tai įgimta ir mažai kintanti psichinė savybė, apibūdinanti žmogaus emocinį gyvenimą, jo reiškimosi ir veiklos būdą. Senovės graikų gydytojas Hipokratas teigė, kad žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo skysčių proporcija. Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai. Anot pašnekovės, jau nuo Hipokrato laikų yra išskiriami keturi pagrindiniai temperamentų tipai: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas.
„Negalima sakyti, kad vienas temperamento tipas yra geresnis už kitą. Vis dėlto, kaip tikina pašnekovė, temperamento bruožai priklauso ne tik nuo įgimtų nervinės sistemos ypatybių, bet ir nuo aplinkos poveikio, reikšmingų asmenų auklėjimo. Kartais temperamentas keičiasi ir metams bėgant.
Sangvinikas
Aktyvus, energingas, greitai prisitaikantis prie naujų sąlygų, lengvai bendraujantis, tačiau linkęs į impulsyvumą. Bendraudamas su kitais žmonėmis laisvai randa bendrą kalbą. Sangvinikas emocionalūs, nepriklausomi, bet, greitai užsidegę, greitai ir nurimsta. Jam patinka nauja veikla, nauji įspūdžiai, lengvai užsidegu, tačiau taip pat lengvai ir greitai nurimstu. Mėgstu susipažinti su naujais žmonėmis, man paprasta „persijungti“ nuo vienos veiklos į kitą. Jis staiga užsidega, tačiau taip pat greitai ir nurimsta. Patirdamas nedidelę įtampą gali nuversti kalnus, todėl šio tipo žmonės - puikūs vadovai. Tačiau noras nuveikti kuo daugiau darbų kartais gali pakišti koją - griebdamasis vis naujos veiklos sangvinikas nesugeba nei sistemingai dirbti, nei gyventi.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Flegmatikas
Ramus, lėtas, nuoseklus, patikimas, tačiau kartais vangus ir sunkiai prisitaikantis prie pokyčių. Flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti, tad bendravimas su juo gali būti nuobodokas. Tai ramus ir kantrus žmogus, kurį išvesti iš pusiausvyros itin sunku. Nors prie naujų sąlygų prisitaiko lėtai ir sunkiai, dirba kruopščiai, atsakingai ir iki galo, todėl labai nemėgsta būti blaškomas ir trukdomas. Šio tipo žmonės nėra linkę persistengti. Savo jėgas visuomet tausoja, jų nešvaisto be reikalo, viską vertina atsargiai, nuolat apsvarsto, apgalvoja. Flegmatikas pastovus ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime - jam nebūdinga keisti aprangą, šukuoseną ar mitybos įpročius. Tiesa, kai kuriose situacijose pastovumas ir ramumas virsta vangumu, tingėjimu ir emocionalumo stygiumi. Esu ramus ir susitvardantis žmogus. Mane nelengva išvesti iš pusiausvyros, esu kantrus, moku laukti. Lėtai prisitaikau prie naujų sąlygų. Rimtai gilinuosi į reikalus, dirbu neskubėdamas, žingsnis po žingsnio judėdamas pasirinkta kryptimi tikslo link.
Cholerikas
Impulsyvus, aistringas, energingas, greitai reaguojantis, tačiau linkęs į konfliktus ir agresiją. Cholerikams sunku laiku sustoti, todėl patys to nenorėdami jie gali greitai įžeisti aplinkinius. „Dviejų cholerikų bendravimas virs „gaisru“, kurį užgesinti nebus kam“, - teigia L. Švanienė. Esu energingas ir ryžtingas žmogus. Ne visada kontroliuoju savo emocijas, jei nesusivaldau, įsiaudrinu, nusiraminu ne iš karto. Jei tvarkau reikalus, tai energingai ir su visišku atsidavimu, pašaliniai dalykai manęs neblaško. Esu tiesus tiek darbe, tiek santykiuose.
Melancholikas
Jautrus, drovus, intravertiškas, linkęs į pesimizmą ir depresiją, tačiau gilus ir empatiškas. Melancholikas. Didysis pesimistas. Jautrus, drovus ir įžeidus melancholikas priklauso nuo jo paties vidinės būsenos. Net dėl menkiausių smulkmenų gali labai nusiminti ir įpulti į gilų pesimizmą. Nepažįstami žmonės jam kelia nerimą, todėl melancholikas mėgsta vienatvę ir ramybę. Tiesa, savo nerimą, baimes ir nuotaikas slepia taip giliai, kad retas kuris jas pastebi. Nors dažnai būna liūdnas ir susikrimtęs, melancholikas yra pastovus ir ištikimas. Tiesa, neretai savo antrąją pusę kankina įvairiais reikalavimais ir nepagrįstai įtarinėja. Šio temperamento žmones nesunku pažinti iš santūrios laikysenos, prislopintos kalbos, drovumo ir neryžtingumo. Esant palankioms sąlygoms melancholikas gali būti puikus darbuotojas, blogoms - baikštus, lengvai pažeidžiamas žmogus. Esu jautrus ir nepastovus žmogus, labai priklausau nuo savo vidinės būsenos. Greitai nusimenu netgi dėl niekų, ilgai negaliu nurimti. Dėl didelio jautrumo nelengva išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, todėl man labai svarbus artimųjų palaikymas.
Svarbu paminėti, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente galima rasti visų temperamentų bruožų, tačiau dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. Jei skaitydami pagalvojote, kad jums tinka kelių temperamentų bruožai, jūs visiškai teisūs, kadangi gryni temperamento tipai pasireiškia labai retai. „Sakoma, kad kiekviename žmoguje yra visų temperamento bruožų, tik vieni iš jų labiau pasireiškia, kiti - mažiau“, - aiškina L. Švanienė.
Kiekvienas bendravimo temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje: cholerikas - greitai viską išsprendžia, sangvinikas - draugystėje, flegmatikas - pasitikėjime, melancholikas - paguodoje.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Temperamento komponentai:
- pastovumas-nepastovumas
- dinamiškumas-inertiškumas
- stiprumas-silpnumas.
Asmenybės tipai: Ekstravertai, intravertai ir ambivertai
Karlas Gustavas Jungas išskyrė du pagrindinius asmenybės tipus: ekstravertus ir intravertus.
Ekstravertai
Energingi, veiklūs, orientuoti į išorę, mėgstantys bendrauti ir būti dėmesio centre. Ekstravertai - Tai energingi, veiklūs, aktyvūs suvartoja daugiau energijos nei gauna, todėl veikia neapgalvotai ir greitai.
Intravertai
Ramūs, susitelkę į save, analitiški, mėgstantys vienatvę ir gilius pokalbius. Intravertas - Veiklos stilius pasyvus, lėtas. Labiau laukia kontaktų iš kitų žmonių nei patys juos užmezga.
Taip pat išskiriamas trečias asmenybės tipas - ambivertas, kuris savyje derina ekstravertų ir intravertų bruožus. Ambivertai lengvai prisitaiko prie skirtingų situacijų ir gali sėkmingai bendrauti tiek su ekstravertais, tiek su intravertais. Galime teigti, kad intravertiškų ir ekstravertiškų žmonių pasiskirstymas yra tolygus, todėl abiejų šitų tipų reikia palaikant bendravime harmoniją. Tačiau kiekvienas žmogus skirtingose situacijose elgiasi apsvarsčius esamą situaciją tai arba intravertiškai,arba ekstravertiškai.
Vyrų ir moterų bendravimo ypatybės
Vyrų ir moterų bendravimo ir elgesio skirtumai diktuojami nuo pat vaikystės, todėl jie vėliau nulemia skirtingus bendravimo būdus.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Bendravimas su "sunkiais" žmonėmis
Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F.Perls siūlo žmones, kuriuos sutinkame bendraujant, skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. Maistingieji yra tie, su kuriais bendrauti visada malonu emocine prasme. Su jais pabendravus pasijuntame pakylėti, gyvenimas atrodo nuostabesnis ir patys mes tarsi sustiprėjame. Tačiau ne visada pavyksta išvengti bendravimo su "sunkiais" žmonėmis. Štai keletas "sunkių" žmonių tipų:
- "Tankas": Grubus, tiesmukas, konfliktiškas žmogus.
- "Snaiperis": Iš pažiūros ramus, tačiau staiga taikliais žodžiais primenantis apie trūkumus.
- "Granata": Netikėtai pratrūkstantis ir kaltinantis visus aplinkinius.
- "Visažinis": Nuolat demonstruojantis savo žinias ir nesidomintis kitų nuomone.
- "Amžinas pesimistas": Nuolat pabrėžiantis negatyvius aspektus ir įrodinėjantis, kad sėkmė yra tik laikina.
- "Nepatikimasis": Apgaudinėjantis ir išnaudojantis kitus.
- "Vartotojas": Išnaudojantis kitus savo tikslams ir retai atsilyginantis.
- "Vengiantis nemalonumų": Užsisklendęs, nesugebantis apginti savo interesų.
- "Konkurentas": Nuolat siekiantis pirmauti ir nurungti kitus.
- Taikdarys: Tai žmogus, kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja bei nieko nedaro nepasitaręs su kitais. Jis laimingas, kad kiti bendrauja su juo ir visada sutinka su kritika jo atžvilgiu. Taikdarys niekada nieko neprašo ir visada parodo, kad jis yra bejėgis ir auka, todėl trokšta , kad aplinkiniai būtų patenkinti juo.
- Kaltintojas: žmogus, kuris nuolat apkaltina aplinkinius ir demonstruoja savo reikšmingumą.
- Kompiuteris: yra labai racionalus žmogus, kuris kalba nesuprantamais tarptautiniais ir moksliniais žodžiais.
Savigarbos įtaka bendravimui
Savigarba yra savybė, kuri rodo, kaip žmogus save vertina. Kitaip tariant, savigarba rodo, ar žmogus save gerbia ir myli kaip asmenybę. Savigarba būna aukšta arba žema. Ji formuojasi aplinkoje, kurioje auga asmenybė. Žema savigarba dažniausiai būna žmonių, kuriuos vaikystėje supo negarbingi tarpasmeniniai santykiai šeimoje, kurie nesijautė psichologiškai saugūs, nes bendravimas buvo grįstas baime bei grėsme. Taigi tokioje aplinkoje susiformuoja žmogus, kuriam sunku savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus, nes jis nuolat bijo būti pažemintas ir neįvertintas.
Aukštą savigarbą turintys žmonės, paprastai užaugę šeimose, kur bendravimas buvo nukreiptas į savitarpio supratimą, ryšiai tarp šeimos narių buvę atviri ir natūralūs ir pilni pozityvių nuostatų. Aukštą savigarbą turintys žmonės, sukuria aplink save sąžiningumo, atjautos, atsakingumo atmosferą. Jis jaučiasi svarbus ir reikalingas, pasikliauja savimi ir atsako už savo sprendimus. Būdamas optimistas, sugeba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems, o taip pat sunkią jam minutę paprašyti pagalbos aplinkinių.
Savigarbos pamatai dedami vaikystėje, tačiau veikiama kintančios aplinkos bei patyrimo, formuojasi visą gyvenimą. Čia labai svarbus paties žmogaus požiūris ir pastangos keisti savo savybes, kurios galbūt trukdo bendrauti ar siekti užsibrėžto tikslo.
Reprezentacinės sistemos: Vizualai, audialai, kinestetikai ir digitalai
Žmogaus asmenybė skirstoma ne tik pagal temperamentą, tipus ir t.t., bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Reprezentacinės sistemos - tai tarsi savotiškos atpažinimo sistemos „savas - svetimas“. Jei naudojami tie patys „kodai“ - žodžiai, judesiai, žmogų priimame kaip „savą“, geriau jį suprantame, labiau pritariame jo mintims. Tai reiškia, kad žinodami pašnekovo tipažą, galime pasiekti itin darnaus ir sėkmingo bendravimo.
Vizualai
Žmonės, kurie pasaulį suvokia per vaizdus. Jie geriausiai supranta informaciją, pateiktą vaizdinėmis priemonėmis. Vizualinis - tai žmonės kurie pasaulį „mato“. Jie lengviau supranta informaciją pateiktą vaizdinėmis priemonėmis, piešiniais, skaidrėmis, diagramomis, grafikais. Dažnai būna, kad mums pasakojant jų žvilgsnis tarsi „išsifokusuoja“ arba nuklysta į tolį, tuo metu jie mato pasakojamą vaizdą. Manoma, kad apie 60% žmonių yra vizualai (dažniau moterys).
Audialai
Žmonės, kurie pasaulį suvokia per garsus. Jie gerai girdi, išmano muziką, tonus, intonacijas. Audialinis - žmonės kurie girdi, beje girdi labai gerai. Išmano muziką, tonus, pustonius, tembrą, pauzes, kalba raiškiai ir ritmingai, tarsi mėgautųsi savo balsu. Klausydamiesi pašnekovo audialai nusuka akis ir atsuka ausį, tokiu būdu jie nepraleidžia nei vieno balso intonacijos pokyčio. Iš menkiausio virptelėjimo audialas gali „išgirsti“ melą.
Kinestetikai
Žmonės, kurie pasaulį suvokia per jausmus ir pojūčius. Jiems svarbus komfortas, fizinis kontaktas, faktūros harmonija. Kinestetinis - jaukūs ir jausmingi žmonės. Jiems svarbi faktūros harmonija, rūbų ir baldų kokybė bei funkcionalumas. Gyvenimą jie apčiuopia. Bendraudami stovi arčiau, mėgsta pašnekovą liesti, tapšnoti. Kinestetai daug dėmesio skiria savo kūnui, jį puoselėja, neretas užsiima joga.
Digitalai
Žmonės, kurie pasaulį suvokia per logiką ir analizę. Jiems svarbūs faktai, argumentai, nuoseklumas. Digitalinis - Pasaulis sudarytas iš prasmės. Tuščiažodžiavimas ir patetika jo neveikia. Digitalas supranta logikos kalbą. Nelogiška = nesąmonė.
Charakterio tipai
Dar vienas būdas paskirstyti žmones, yra jų charakteris. Charakteris yra viena iš seniausiai pastebėtų ir mėgintų aprašyti asmenybės savybių. Charakteris-tobulesnis psichinis darinys negu temperamentas: charakterio formavimasis neatsiejamas nuo asmenybės formavimosi, nuo viso jos turinio grožio-pasaulėžiūros, pažiūrų, įsitikinimų, interesų.
Psichopatinis charakteris
Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
Šizoidinis charakteris
Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra…
Naujos kartos asmenybės psichologija - Mituzo Tipų Teorija (MTT)
Sveiki atvykę į naujos kartos asmenybės psichologijos - Mituzo Tipų Teorijos (sutrumpintai MTT) puslapį. Tipų teorija leis jums geriau suprasti save pačius ir aplinkinius žmones. Teorijos pagalba gebėsite lengvai orientuotis visuomenėje ir suprasti įvairaus psichologinio elgesio šaknis.
Tipų Teorija yra biopsichologinė asmenybės tipologija pagrįsta žmogaus smegenų struktūros darbo principais. Kadangi žmogaus smegenys ir žmogaus veido formos (kaukolės forma) turi tiesioginį ryšį, kuomet jūs įgusite vizualiniame tipų nustatyme, gebėsite akimirksniu pažinti bet kurio sutikto asmens esminius psichologinius dėsningumus ir charakterio kertines savybes. Tipų teorija ypatingai naudinga, kuomet yra poreikis ieškoti idealių verslo partnerių, draugų ar net ieškant romantinio partnerio.
Skirtingai negu tradicinės asmenybės psichologijos teorijos MTT asmenybės tipus skiria remiantis tvirtu pagrindu - žmogaus smegenimis. Šiandien turbūt nedaugelis bandytų prieštarauti idėjai, kad žmogaus elgesio šaknys glūdi smegenų struktūroje. MTT susitelkia ties asmenybės priežastimi ir ne ties pasekme. „Pasekmė“ yra individuali asmenybė, kurią kiekvienas žmogaus susiformuoja savo asmeninių patirčių metu. „Priežastis“ yra biologinės struktūros, kurios įgalina tiek skirtingų asmenybės ir intelekto išraiškų.
Nors socialinė aplinka, auklėjimas ir asmeninės patirtys yra labai svarbios galutinės individualios asmenybės susiformavimui, tačiau nesant tinkamam genetiniam pagrindui, neįmanoma pasiekti net minimalaus asmenybės ir intelekto išsivystymo lygio. Tai galima iliustruoti primityviu šimpanzės pavyzdžiu - kad ir kokioje pažangioje aplinkoje užaugtų šimpanzė (pavyzdžiui tarp žmonių), nepaisant to, kad bendra prasme jai gali pavykti mimikuoti kai kuriuos atskirus žmonių elgesio ypatumus, ji niekuomet dėl savo genetinių limitų neišsivysto nei žmogui būdingos kalbos, nei žmogui būdingos asmenybės nei vaizduotės. Tai yra labai akivaizdu, tačiau šis pavyzdys yra pateikiamas tam, kad aiškiau suvokti, kad nepaisant socialinės aplinkos vaidmens intelektui ir asmenybei, labai svarbu yra genetinis kiekvieno organizmo pagrindas, kuris yra bet kokio elgesio įmanomumo priežastis.
Tipas (iš senovės graikų kalbos τυποσ (tipas)) yra psichologinis asmenybės tipas, kuris yra pagrįstas smegenų struktūra. Tipas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus genotipu. Žmogaus genotipas apibrėžia nekintančią „bazinę“ genetinę organizmo sandarą, į kurią įeina kertinė skeleto sandara, kaukolės forma, smegenų proporcinė struktūra bei kita nefenotipinė paveldima genetinė informacija. Buvo atrasta, kad šiuo metu pasaulyje egzistuoja 7 skirtingi žmogaus genotipai. Šie genotipai atsirado evoliucijos eigoje teigiamų mutacijų būdu.
Kaip jau paminėta, žmogaus genotipas yra tiesiogiai susijęs su tipu. Žmogaus genotipas susideda iš dviejų lyčių. Egzistuoja 7 vyriškos lyties ir 5 moteriškos lyties tipai. Taip nutiko, nes kai kurių tipų smegenys nėra pritaikytos moters lyčiai, todėl du likę moterų genotipų variantai evoliucijos buvo kompensuoti kitų tipų smegenimis. To pasekoje voltero genotipo moteriškoji lytis turi Linkolno tipo smegenis ir darvino genotipo moteriškoji lytis turi Platono tipo smegenis. Tuo tarpu ramzio, bronsono, nortono, linkolno ir platono genotipai turi tiek vyriškus tiek moteriškus atitinkamų asmenybės tipų variantus.
Kiekvienas konkretaus asmenybės tipo indvididas nesvarbu kokiai šaliai, visuomenei ar rasei priklausytų, visuomet demonstruoja tuos pačius esminius tipo elgsenos dėsningumus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, bronsono tipo vyras iš Afrikos turi tuos pačius esminius psichologinius dėsningumus ir intelektinį potencialą kaip bronsono tipo vyras iš Europos.
Tipo paveldėjimas yra pagrįstas žmogaus genotipo paveldėjimo pagrindu. Kiekvienas individas paveldi žmogaus genotipą iš savo tėvų. Žmogaus genotipo paveldėjimas atrodo šitaip (pavyzdyje mes panaudojome voltero genotipo tėvą ir darvino genotipo motiną. Kaip matote nevyksta joks genotipų maišymasis.
Kaktos sritis - kaktos dydis tiesiogiai indikuoja kaktos skilčių dydį. Nosies kaulas - nosies kaulo dydis tiesiogiai indikuoja apatinės momens skiltelės dydį. Smakras - smakro dydis tiesiogiai indikuoja smilkinio skilčių dydį. Apatinis žandikaulis ir pakaušis - apatinio žandikaulio dydis yra tiesiogiai susijęs su pakaušio dydžiu, kuriame yra pakaušio skiltys.
Dauguma psichologinių skirtumų tarp tipų iškyla iš savybių dalių, kurios yra unikalios žmonėms ir išsivystė paskutinių žmogaus evoliucijos stadijų metu. Kairioje apatinėje momens skiltelėje (vaizduotėje) vyksta vienas neprotinis procesas, kuris apsprendžia ar individas yra ekstravertas ar intravertas? Tipai su simpatijų-antipatijų procesu yra orientuoti į bendravimą. Visi tipai turi vieną iš trijų tarpasmeninių santykių sistemų: emocinę, psichologinę arba instinktyvią.
Bronsono, Nortono ir Ramzio tipai turi neprotinį regimųjų emocijų procesą, kuris apima visus tarpasmeninių santykių aspektus (draugystę, meilę, neapykantą, emocinę individų elgesio bei asmenybės analizę ir t.t.). Platono ir Darvino tipų tarpasmeninių santykių sistema evoliucijos metu iš pakaušio persikėlė į kaktos sritį dviejų atskirų procesų pavidalu - psichoanalizės bei psichologinių santykių. Psichoanalizė užsiima žmonių elgesio ir asmenybės analizavimu. Psichologiniai santykiai atlieka tarpasmeninių santykių kūrimo funkcijas (draugystė, meilė, neapykanta ir t.t.).
Voltero ir Linkolno tipai turi vidutines kaktas ir tris kartus sumažėjusį pakaušį… Labai dažnai kalbant apie žmogų tenka išgirsti: „jis tikras flegmatikas, taip lėtai sukasi“ arba „na ir cholerikė, niekaip nenurimsta“. Asmenybių apibūdinimai pagal temperamentą yra vieni labiausiai paplitusių.
Temperamentų suderinamumas
Trečiasis temperamento tipas pasireiškia formalioje aplinkoje, išlaikant didelę psichologinę distanciją. Sėkmingai ir „nesuremiant ragų“ bendrauti ir kartu dirbti tokiems patiems ar priešingiems temperamentų tipams gali būti sudėtinga, nes kartais net nenorint iškyla nesusipratimų ar konfliktų. Choleriką lengviausiai nuramina ir papildo jo antipodas flegmatikas, o melancholiką geriausiai palaiko ir tonizuoja sangvinikas. Tarp vienodų tipų geriausias santykis bus tarp dviejų flegmatikų ir dviejų melancholikų. Tai galima paaiškinti paprastai - flegmatikai yra pastovūs ir juos nelengva išvesti iš pusiausvyros. Choleriko ir sangviniko duetas bus labai emocionalus ir iniciatyvus, todėl gali iškilti kova dėl lyderio pozicijos. Sudėtingas bendravimas choleriko ir melancholiko bei sangviniko ir flegmatiko porose. Antrojoje poroje flegmatikas turėtų atviriau reikšti jausmus ir nebūti toks užsispyręs, o sangvinikas turėtų stengtis išlaikyti nuoseklumą veiksmuose ir vykdyti savo pažadus.
Hormonų įtaka temperamentui
„Tradiciškai esame pripratę girdėti apie sangviniko, choleriko, flegmatiko ar melancholiko temperamento tipus. Pasak Eglės, paprastai žmogaus kūne vyrauja vienas iš keturių pagrindinių hormonų: dopaminas, testosteronas, estrogenas, serotoninas. Ir būtent vyraujantis labiausiai veikia mūsų asmenybę, charakterį, tačiau beveik visi turime ir šalutinį, mažiau mus veikiantį hormoną. „Gryno temperamento žmonių - vienetai. Šie hormonai pradeda formuotis dar tuo metu, kol vaikas būna motinos įsčiose. Viena vertus, tie hormonai turi didžiausią įtaką mūsų išvaizdai: veido bruožams, sudėjimui, rankų struktūrai, kaulams, ūgiui ir panašiai.
Tyrinėtojai (dopaminas)
Tai yra tie žmonės, kurių organizme aiškiai dominuoja dopaminas. Dažniausiai smulkaus sudėjimo (dopaminas skatina medžiagų apykaitą), nedidelio ūgio, smulkių veido bruožų, greitos eisenos, jeigu moteris, tai berniukiško kūno sudėjimo. Tyrinėtojai yra veiklūs, orientuoti į rezultatą, energingi, nenustygstantys vietoje. Bendrauja lengvai, tačiau negeba ilgai išlaikyti santykio su kitais žmonėmis. Jiems būdingas cinizmas, kandumas, taisyklių ir tradicijų nepaisymas, nepunktualumas. Yra sakoma, kad, norint puikiai bendrauti su kitais, reikia turėti tokias savybes kaip altruizmas, nuolaidumas, kuklumas, nuoširdumas. Tyrinėtojų tipo asmenybei geriausiai į porą tiks toks pat tyrinėtojas. Tai yra tie žmonės, apie kuriuos sakoma, kad išėjo išnešti šiukšlių, o grįžo po trijų dienų.
Statytojai (serotoninas)
Tai yra tie žmonės, kuriems rūpi turėti pamatus. Šie žmonės yra pagrindo, pamatų laikytojai. Statytojo organizme dominuoja serotoninas, kuris dažnai įvardijamas kaip laimės hormonas. Serotonino perteklius organizme skatina žmogų nuolat ieškoti saugumo, užtikrintumo. Statytojų tipo žmonės yra didžioji dauguma lietuvių. Čia jau žmonės gali būti aukštesni ar žemesni, gali būti gana sportiški ar turėti net šiek tiek antsvorio. Jie yra atsargesni, budresni, rizikuoja tik pamatuotai. Atkaklūs, kantrūs, ištikimi visomis prasmėmis. Gali būti perdėtai tvarkingi, pedantiški. Jei kalbėtume apie emigraciją, tai pirmi išvažiuotų tyrinėtojai, o tikrai ne statytojai. Jiems svarbu tvarka, taisyklės, tradicijos, aiškumas. Jie labai tikslūs, dėmesingi detalėms, kartais net paranojiški. Jie gali tapti perdėtai teisuoliški, bandyti sustyguoti kitų gyvenimą. Mėgsta mokyti, moralizuoti, uzurpuoti. Gali būti šykštūs, mėgsta kaupti daiktus plačiąją prasme. Statytojus ypač traukia statytojai ir atvirkščiai. Dažniausiai vengia tyrinėtojų dėl jų nepastovumo, nepatikimumo, kontroversiško elgesio, baimės įsipareigoti. Direktoriai paprastai jiems per daug autokratiški, valdingi, nepriklausomi ir pernelyg racionaliai tiesūs.
Direktoriai (testosteronas)
Šio temperamento tipo žmones valdo didelis kiekis testosterono. O šis hormonas skatina libido, vitalinę energiją, adrenalino kiekį. Tai daugiau vyriškas hormonas, bet jo turi ir nemažai moterų. Dažniausiai tai sportiškos išvaizdos žmonės, tvirto kūno sudėjimo, jų žandikauliai platūs, smakrai atsikišę, veido bruožai kampuoti. Šio temperamento tipo žmonių kalboje galima išgirsti pasikartojančius žodžius: rezultatas, intelektas, ambicingas, siekiantis, iššūkiai, debatai, protingas, struktūra, faktai, konkretika. Jie labai tiesmuki, ryžtingi, susikaupę, realistiški, taiklūs, geba strategiškai, logiškai, analitiškai mąstyti, drąsūs, mėgsta konkurencinę aplinką. Testosteronas skatina greitai perprasti mechanizmų sistemas, formules (nebūtinai matematines). Mažiau galvoja, kas bus, „o jeigu“. Nėra lankstūs ar diplomatiški. Kur reikia paviršutiniško požiūrio - jie tinka puikiai, tačiau nėra empatiški, neperpranta kitų žmonių jausmų ir emocijų. Iš principo jiems tiesiog nerūpi kiti žmonės. Jiems rūpi jų pačių valdoma struktūra, todėl jie gali būti autokratiški ir tironiški. Pernelyg praktiški ir logiški, nepasitiki jausmais ir emocijomis. Itin pagavūs pykčiui, įtūžiui. Bekompromisiai. Direktorių tipo asmenys labai dažnai į porą renkasi derybininkų tipo asmenybes. Vienas labiau linkęs vadovauti, o kitas ieškoti kompromisų.
#
tags: #asmenybe #pagal #temperamenta