Įvadas
Psichologiniai testai ir vertinimai yra svarbi priemonė įvairiose srityse, įskaitant ir nacionalinį saugumą. Valstybės saugumo departamentas (VSD), vykdydamas savo funkcijas, susijusias su kontržvalgyba ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, naudoja įvairius metodus, tarp jų ir psichologinius testus. Šiame straipsnyje aptariami psichologinių testų taikymo VSD kontekste ypatumai, jų vaidmuo vertinant asmenų keliamas rizikas ir užtikrinant nacionalinį saugumą.
Psichologinio vertinimo svarba
Psichologinis vertinimas yra procesas, kurio metu integruojama informacija iš įvairių šaltinių, siekiant įvertinti asmens psichologines savybes, elgesį ir galimus rizikos veiksnius. Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė dr. teigia, kad psichologinis įvertinimas tam tikra prasme yra „psichologijos meno forma“. Tai reiškia, kad psichologas, išmanantis įvertinimą, mato daugiau nei tik skaičius ir rezultatus. Jis gali pateikti įžvalgas apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį ir netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.
VSD kontekste psichologinis vertinimas gali būti naudojamas įvairiais tikslais, pavyzdžiui:
- Kandidatų į tarnybą atranka: Įvertinti kandidatų psichologinį stabilumą, lojalumą ir gebėjimą atlaikyti didelį stresą.
- Asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, vertinimas: Nustatyti asmenis, kurie gali būti linkę į ekstremizmą, šnipinėjimą ar kitą veiklą, keliančią grėsmę valstybei.
- Imigrantų patikra: Įvertinti imigrantų lojalumą Lietuvos Respublikai ir jų ketinimus laikytis įstatymų.
Psichologinių testų taikymo VSD iššūkiai
Nors psichologiniai testai yra naudinga priemonė, jų taikymas VSD kontekste susiduria su tam tikrais iššūkiais:
- Testų adaptacija: Lietuvoje yra ribotas skaičius adaptuotų testų, tinkamų klinikiniam psichologiniam vertinimui. Daugelio metodikų adaptavimas yra brangus ir reikalauja daug laiko.
- Teisinis reglamentavimas: Būtina geriau teisiškai reglamentuoti psichologo profesiją Lietuvoje, kad būtų užtikrinti aukšti psichologinių paslaugų standartai.
- Bendradarbiavimas su kitais specialistais: Svarbu, kad psichologai bendradarbiautų su kitų sričių specialistais, tokiais kaip logopedai, specialieji pedagogai ir psichiatrai, kad būtų užtikrinta kompleksinė pagalba.
- Duomenų konfidencialumas: Užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir konfidencialumą, ypač kai informacija yra susijusi su nacionaliniu saugumu.
Imigracijos keliami iššūkiai ir VSD vaidmuo
Pastaruoju metu VSD susiduria su didėjančiu krūviu, susijusiu su imigrantų patikra. VSD vadovas D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai, nes VSD įvertino, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai stojant į policiją
VSD turi patikrinti kiekvieną, kuris prašo leidimo arba pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje laikinai arba nuolat. Šiemet tokių prašymų buvo pateikta 165 tūkstančiai, tai yra 621 prašymas per vieną darbo dieną. Tai sukelia didelį krūvį pareigūnams, atliekantiems šį darbą. D. Jauniškis pabrėžė, kad tai yra didelis psichologinis krūvis, nes reikia patenkinti poreikį ir atlikti darbą kokybiškai, kad nebūtų pažeisti Lietuvos valstybės interesai arba įsileistas šnipas.
VSD nėra ta institucija, kuri pasako, kad Lietuva neturėtų turėti imigrantų. Tačiau VSD atkreipia dėmesį į kontržvalgybines rizikas, su kuriomis valstybė greitai nebesusitvarkys. Todėl būtina arba ryškiai stiprinti tarnybų pajėgumus, arba imtis tam tikrų priemonių, kad būtų stabdomas diasporų didėjimas. Šiuo metu riba dar nėra pasiekta, bet ji yra prie kritinės ribos.
Grėsmės nacionaliniam saugumui nustatymo algoritmas
VSD taiko tam tikrą algoritmą, nustatant, ar imigrantas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pavyzdžiui, tarnyba Sovietų Sąjungos kariuomenėje kaip faktas savaime nereiškia, kad VSD pasisakys, jog toks žmogus kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau, jei žmogus yra tarnavęs reguliariose pajėgose ar kažkokiose struktūrose, jis tampa taikiniu.
Žmogus, kuris tarnavo kaip šauktinis sovietų kariuomenėje, būtų padidinto dėmesio centre. Tačiau, jei tarnavo kaip kariai profesionalai, tai jau būtų pripažinti grėsme. Taip pat yra visokių aplinkybių, visa informacija yra vertinama, pasveriama, dar kartą pervertinama ir tada rašoma išvada ir rekomendacija.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pastaruoju metu fiksuoja nemažai asmenų, kurie dažnai kerta Rusijos ir Baltarusijos sieną. Siekiant sumažinti priešiškos valstybės žvalgybos veikimą per juos, politikai svarsto mažinti judėjimo srautus per sieną. VSD pritaria tokioms iniciatyvoms, kadangi jo pareiga yra apsaugoti Lietuvos valstybę nuo kontržvalgybinių grėsmių.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
VSD veiklos skaidrumas ir atsakomybė
VSD veikla, susijusi su psichologiniais testais ir asmenų patikra, turi būti vykdoma skaidriai ir atsakingai, laikantis įstatymų ir žmogaus teisių. VSD vadovybė turi užtikrinti, kad visi veiksmai būtų pagrįsti, proporcingi ir atitiktų teisėtus tikslus.
Pastaruoju metu VSD veikla sulaukė didesnio visuomenės dėmesio dėl laikinosios Seimo komisijos tyrimo, susijusio su tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos tikrinimu. Komisija aiškinasi, ar pagrįstai VSD tikrino G. Nausėdos aplinką ir ar dalijosi gauta informacija su kažkuo.
VSD vadovas D. Jauniškis teigia, kad visi veiksmai tikrinimo metu vyko įprasta tvarka, kaip nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Jis pabrėžia, kad tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tiek prokuratūra, tiek tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pripažino, kad įstatymai nebuvo pažeisti.
Taip pat skaitykite: Pažink save
tags: #psichologiniai #testai #stojant #i #vsd