"Toks/tokia aš jau esu ir nieko čia nepadarysi", - kartais pasakome patys ar išgirstame iš kitų. Šis teiginys atspindi gilų klausimą apie asmenybę: kas ją formuoja ir ar ji yra pastovi? Siekiant geriau pažinti save ir kitus, verta panagrinėti, kas yra asmenybės bruožai, kaip jie susiformuoja ir ar galime juos keisti. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius asmenybės aspektus, remdamiesi moksliniais tyrimais ir teorijomis.
Asmenybė: Apibrėžimas ir Formavimosi Veiksniai
Asmenybė - tai individo savitumas, reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių, kuriomis vienas asmuo skiriasi nuo kito, visuma. Manoma, kad mūsų asmenybės ypatumai pasireiškia dėl įgimtų, aplinkos veiksnių ir jų sąveikos bei atsispindi per savitą žmogui būdingą elgesio, mąstymo, emocijų patyrimo bei jų reiškimo būdų visumą. Tai reiškia, jog tai, kokiais esame ir kaip suprantame save, susiformavo dėl įgimtų savybių ir supančios aplinkos ypatumų. Vis dėlto, net ir augdami, bręsdami ir senėdami, skirtingose situacijose reaguojame panašiai.
Asmenybės formavimąsi lemia temperamentas, charakteris, psichiniai procesai, amžius, intelektas, lytis, aplinka. Tai sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi tiek genetiniai, tiek socialiniai veiksniai.
Pagrindiniai Asmenybės Bruožų Modeliai
Mokslininkai ne visada sutaria ir pateikia skirtingus modelius, kurie naudojami suprantant asmenybę. Vienas iš labiausiai moksliškai ištirtų asmenybės modelių yra „Didysis Penketas“. Šis modelis matuoja asmenybės bruožus - emocinį stabilumą (neurotiškumą), ekstraversiją, atvirumą patirčiai, sutariamumą ir sąmoningumą. Žmonėms būdingi visi bruožai, tik skiriasi jų pasireiškimo lygis.
Štai kaip galima apibūdinti kiekvieną iš šių bruožų:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Penkių Didžiųjų Dimensijų Modelį
- Neurotiškumas: Kai žmogui būdingas neurotiškumas, jis dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip nerimą, susierzinimą, nesaugumą, baimę, įtampą. Kaip pvz. neurotiškumą padeda suprasti nerimas, priešiškumas, drovumas ir pan.
- Ekstraversija: Priešingai, ektraversija pasižymintis žmogus dažniau mėgsta bendrauti, yra gyvybingas, džiaugsmingas, jam būdingas optimistinis požiūris ir entuziastingumas.
- Atvirumas patirčiai: Naujų idėjų siekį, vaizduotę, sumanumą, kūrybiškumą, originalumą, atvirą mąstymo būdą atspindi atvirumo patyrimui bruožas.
- Sutariamumas: Sutariamumas aiškinamas kaip polinkis padėti kitiems, gebėjimas atleisti, kuklumas, altruizmas, lengvas bendravimas, emocinio artumo siekimas.
- Sąmoningumas: sąmoningumo bruožai.
Asmenybės Bruožų Poveikis Gyvenimui
Dažnai vertinami kaip pozityvūs, su teigiamomis pasekmėmis susiję bruožai. Štai neurotiškumas akcentuojamas dėl visapusiškai neigiamo poveikio gyvenimo sritims. Nuo asmenybės bruožų rinkinio, t.y. tikslų ir t.t. priklauso daugelis gyvenimo aspektų.
Įdomu tai, kad net ir "neigiami" bruožai, tokie kaip neurotiškumas, gali turėti teigiamų pusių. Atlikus asmenybės bruožų ir sveikatos biologinių žymenų analizę paaiškėjo, kad aukštą neurotiškumo lygį (jo simptomai - nerimas, pyktis, kaltė bei pavydas) demonstruojantys asmenys, taip pat pasižymintys organizuotumu, sąmoningumu bei gebėjimu mąstyti, rečiau serga uždegimais, rečiau susiduria su lėtinėmis ligomis ir turi žemesnį kūno masės indeksą. Tyrimo autoriai tvirtina, kad žmonės, kuriems būdingas stipriai išreikštas neurotiškumas ir ne mažiau akivaizdus sąžiningumas, dažniau kruopščiai pasveria savo veiksmų ir sprendimų pasekmes ir rečiau ryžtasi rizikingam elgesiui. Jie taip pat labiau linkę stengtis užkirsti kelią negalavimams ir lėtinėms ligoms.
Ar Asmenybė Gali Keistis?
Turbūt daug kartų girdėjote sakant „žmonės nesikeičia“? Mokslininkai dar kartą įrodė, jog šis teiginys - neteisingas. Naujame tyrime surengta 2 savaičių programa, kurios metu bandyta pakeisti kai kuriuos dalyvių asmenybių bruožus. Dalyviams buvo leista pasirinkti vieną iš dviejų būdų pasitobulinti: įgauti daugiau sąmoningumo arba tapti atviresniems naujoms patirtims. Atliekant įvairias užduotis dvi savaites programos dalyviai patyrė išliekančių pokyčiu šiose srityse.
Mokslininkai, remdamiesi naujo eksperimento rezultatais, tvirtina, jog geriau būtų asmenybę vadinti įgūdžiu, o ne pastoviu bruožu. Tai reiškia, kad asmenybė nėra statiška ir gali keistis visą gyvenimą, ypač sąmoningai stengiantis.
Asmenybės Sutrikimai: Kai Bruožai Trikdo Gyvenimą
Apie 10 % žmonių turi asmenybės sutrikimų, o klinikinėje populiacijoje dar daugiau. Asmenybės sutrikimai gali smarkiai sutrikdyti asmens funkcionavimą darbe, šeimoje, socialinius bei kitus santykius. Šie sutrikimai susiję su dažnesniais konfliktais šeimoje, skyrybomis, darbo santykių nutraukimu, tėvystės teisių apribojimu ar praradimu, benamyste, piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, smurtu ir nusikalstamu elgesiu, problemomis su teisėtvarka. Asmenybės sutrikimo buvimas dažnai apsunkina gretutinių ligų, psichikos sutrikimų eigą, gydymą ir prognozę. Jie susiję su prastesniu gydymo laikymusi, ankstyvu gydymo nutraukimu, dažnesniais atkryčiais ir dažnesniu medicinos ir psichiatrijos paslaugų naudojimu.
Taip pat skaitykite: Blogos charakterio savybės
Svarbu suprasti asmenybės pokyčio galimybes ir ribas, taip pat būdus, kaip padėti sau, turint asmenybės sutrikimą.
Asmenybės Teorijos: Įvairovė ir Perspektyvos
Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. 20 amžiaus pradžioje sukurtos psichoanalitinės psichodinaminės (psichoanalizė), vėliau - bruožų, biheivioristinės teorijos. 20 amžiaus viduryje kaip priešybė šioms atsirado humanistinės teorijos, biheivioristines teorijas papildė kognityvinė psichologija.
- Psichoanalitinės psichodinaminės teorijos: Šalininkai (S. Freudas, C. G. Jungas, A. Adleris, E. Frommas, H. S. Sullivanas, O. Kernbergas, M. Klein ir kiti) asmenybę interpretuoja atsižvelgdami į įgimtas paskatas (gyvenimo ir mirties instinktus), psichinės energijos panaudojimo dėsningumus, aiškina asmenybės raidą ir integraciją psichikos dalijimu į sąmoningas ir nesąmoningas sritis.
- Bruožų teorijos: Šalininkai (H. J. Eysencko, R. B. Cattellio, G. W. Allporto) teigia, kad asmenybė yra pastovi bruožų, arba būdingų elgesio, mąstymo, jausmų, reakcijų, visuma.
- Biheivioristinės teorijos: Šalininkai tyrė, kiek elgesio pastovumą lemia bruožai, o kiek - aplinkos veiksniai ir bausmės.
- Humanistinės teorijos: Šalininkai (C. R. Rogersas, A. H. Maslow) žmogų traktuoja kaip unikalią, visybišką sistemą, galinčią save realizuoti, iškelia asmenybės subjektyvumo, atsakomybės, laisvės, prasmės, meilės ir kitų jausmų vertę, nagrinėja potencialias asmenybės galimybes tobulėti.
Taip pat skaitykite: Sąrašas: neigiami asmens bruožai