Įvadas
Asmenybė - tai sudėtingas bruožų, elgesio ir mąstymo modelių derinys, kuris apibrėžia individo unikalumą. Nors dažnai akcentuojame teigiamas asmenybės savybes, svarbu atpažinti ir suprasti neigiamus bruožus, kurie gali turėti įtakos mūsų santykiams, karjerai ir bendrai savijautai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius neigiamus asmenybės bruožus, jų priežastis ir galimus padarinius, remiantis psichologinėmis teorijomis ir tyrimais.
Asmenybė: Teorinis Pagrindas
Asmenybės esmė - tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena, veiksena. Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. Taip pat tiriant ir nusikalstamą elgesį. Kriminologija tiria nusikalstamumą. Individas yra ne tik psichologijos, bet ir daugelio kitų mokslų tyrimo objektas. Šiame darbe mus domina asmenybės psichologija, kuri sutelkia dėmesį į atskiro žmogaus ypatumus. Tad kokie yra šie ypatumai? Atsakyti į šį atrodo tokį paprastą klausimą, neįmanoma vienareikšmiškai. Individas tiriamas tam tikrais atžvilgais: kaip vienovė jis išskaidomas, iškeliamos ir tikrinamos atskiros teorijos. To išdava - paini požiūrių įvairovė: kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją apie asmenybę, pateikia savo apibrėžimą.
Asmenybės bruožų teorija remiasi prielaida, kad asmenybės bruožai yra pastovūs, pasireiškia beveik visose situacijose bei daro įtaką žmogaus elgesiui. Bruožai išreiškiami skirtingai - tuo paaiškinama, kodėl kiekvienas žmogus yra unikalus.
Vienas žymus įrodymas, kad biologija yra ekstraversijos priežastis, yra psichologo Hanso Eisenkos darbas. 1960-aisiais Eysenckas paskelbė stulbinančią idėją: ekstravertus reikia labiau stimuliuoti. Jis studijavo susijaudinimo sąvoką, tai, kaip mūsų protas suvokia ir reaguoja į stimuliavimą, įskaitant skanaus maisto ragavimą ar gražaus paveikslo peržiūrą. Eysenckas iškėlė teoriją, kad intravertai turi žemesnį susijaudinimo lygį nei ekstravertai. Pavyzdžiui, intravertams pokalbiai vienas su kitu yra įdomūs, o minios juos vargina. Genetika gali reikšmingai nuspėti, kokio tipo asmenybė gali išsivystyti. Pavyzdžiui, genai, kontroliuojantys dopaminą, vadinamą „laimės hormonu“, gali nustatyti mūsų jaučiamo susijaudinimo slenkstį. Tiksliau, DNR nustato, ar kieno nors slenkstis yra žemesnis, pavyzdžiui, ekstraverto, kuriam reikia labiau stimuliuojančio elgesio, kad patirtų malonumą. Ekstravertai yra jautresni smegenų atlygio sistemai ir stimuliacijai, reikalingai dopamino išsiskyrimui. Taigi, kai ekstravertai randa ką nors malonaus, ar tai būtų socialinis vakarėlis, ar šokinėjimas parašiutu, jie teigiamus jausmus sieja su įvykio ar aplinkos pobūdžiu. Intravertai reaguoja į dopaminą, tačiau jie neturi tokių pat stiprių ryšių potencialo.
Neigiamų Asmenybės Bruožų Sąrašas
Neigiamos asmenybės savybės gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti skirtingą poveikį. Žemiau pateikiamas sąrašas kai kurių dažniausiai pasitaikančių neigiamų bruožų:
Taip pat skaitykite: Sąrašas: neigiami asmens bruožai
- Egoizmas: Dėmesio sutelkimas tik į save ir savo poreikius, nepaisant kitų žmonių jausmų ar poreikių. Tokie žmonės gyvena nuolatinėje įtampoje, nes bet koks bendravimas su kitais žmonėmis yra pavojingas jų savivertei.
- Narcisizmas: Perdėtas savęs vertinimas, grandiozinės fantazijos, empatijos stoka ir poreikis nuolatiniam dėmesiui bei susižavėjimui.
- Pesimizmas: Polinkis matyti blogiausią įvykių pusę ir tikėtis neigiamų rezultatų.
- Pavydas: Kartėlio ir nepasitenkinimo jausmas, kylantis dėl kito žmogaus sėkmės, turto ar pranašumo.
- Kerštingumas: Troškimas atkeršyti už patirtą skriaudą ar neteisybę.
- Arogancija: Perdėtas pasitikėjimas savo sugebėjimais, žiniomis ar svarba, lydimas paniekos kitiems.
- Agresyvumas: Polinkis į priešišką, įžeidžiantį ar smurtinį elgesį.
- Manipuliavimas: Tendencija naudoti kitus žmones savo tikslams pasiekti, dažnai apgaulės ar prievartos būdu.
- Melagingumas: Polinkis meluoti ir klastoti informaciją.
- Neatsakingumas: Nepajėgumas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsipareigojimus.
- Impulsyvumas: Polinkis veikti neapgalvotai ir spontaniškai, nesvarstant galimų pasekmių.
- Uždarumas: Nenoras bendrauti ir dalintis savo mintimis ir jausmais su kitais.
- Kritikavimas: Polinkis nuolat ieškoti trūkumų kituose žmonėse ir reikšti neigiamas pastabas.
- Valdingumas: Noras kontroliuoti kitus žmones ir primesti savo valią.
- Priklausomybė: Besąlygiškas pasitikėjimas kitais žmonėmis, net jei jie to nenusipelno.
- Nepakantumas: Negebėjimas priimti ir gerbti kitų žmonių nuomonių, įsitikinimų ar elgesio.
- Nuobodumas: Nuolatinis nepasitenkinimas ir susidomėjimo stoka.
- Baimingumas: Perdėtas nerimas ir baimė dėl įvairių dalykų.
- Depresyvumas: Nuolatinė liūdesio, beviltiškumo ir energijos stokos būsena.
Šis sąrašas nėra baigtinis, ir kai kurie bruožai gali persidengti ar būti susiję vienas su kitu. Svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, turintys šiuos bruožus, yra blogi ar žalingi. Kai kuriais atvejais, šie bruožai gali būti tik laikini ar situaciniai, o kitais atvejais, jie gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis.
Neigiamų Bruožų Atsiradimo Priežastys
Neigiami asmenybės bruožai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Genetiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri asmenybės bruožai gali būti paveldimi. Pavyzdžiui, genai, kontroliuojantys dopaminą, vadinamą „laimės hormonu“, gali nustatyti mūsų jaučiamo susijaudinimo slenkstį.
- Ankstyva vaikystės patirtis: Traumuojanti ar nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip prievarta, nepriežiūra ar emocinis atstūmimas, gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės vystymuisi. Neteisingas auklėjimas vaikystėje veda prie nerimo ir nesaugumo jausmo, todėl vystosi gynybinės strategijos, leidžiančios susitvarkyti su nepilnavertiškumo jausmu (pvz., išdidumas, kitų žeminimas).
- Socialinė aplinka: Aplinka, kurioje augame ir gyvename, gali daryti įtaką mūsų asmenybės formavimuisi. Pavyzdžiui, augimas aplinkoje, kurioje vyrauja agresija, smurtas ar diskriminacija, gali paskatinti neigiamų bruožų vystymąsi. Elgesio išmokimą įtakoja bei socialinė aplinka (šeima, mokykla, bendruomenė). Čia taip pat veikia teigiami bei neigiami faktoriai (elgesio pastiprinimai) su grįžtamuoju ryšiu.
- Psichikos sveikatos problemos: Kai kurie neigiami asmenybės bruožai gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir kt. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes, turinčias tam tikrų psichinių sutrikimų ir atskleidė jų neurozės priežastys, kurios visos yra susijusios su nepilnavertiškumu.
- Traumuojantys įvykiai: Netektis, nelaimingi atsitikimai ar kitos traumuojančios patirtys gali pakeisti asmenybę ir paskatinti neigiamų bruožų atsiradimą.
Neigiamų Bruožų Padariniai
Neigiami asmenybės bruožai gali turėti įvairių neigiamų padarinių, įskaitant:
- Santykių problemos: Neigiami bruožai, tokie kaip egoizmas, agresyvumas ar manipuliavimas, gali apsunkinti santykius su kitais žmonėmis, sukelti konfliktus ir atstūmimą.
- Karjeros sunkumai: Neigiami bruožai, tokie kaip neatsakingumas, impulsyvumas ar arogancija, gali trukdyti sėkmingai karjerai ir apsunkinti bendradarbiavimą su kolegomis.
- Psichikos sveikatos problemos: Neigiami bruožai gali prisidėti prie psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės.
- Fizinės sveikatos problemos: Kai kurie tyrimai rodo, kad neigiami asmenybės bruožai, tokie kaip priešiškumas ar pesimizmas, gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar kitomis fizinėmis ligomis.
- Socialinės problemos: Neigiami bruožai gali lemti antisocialinį elgesį, nusikalstamumą ir kitas socialines problemas.
Kaip Elgtis Su Neigiamais Bruožais
Jei atpažįstate sau ar kituose žmonėse neigiamus asmenybės bruožus, svarbu imtis veiksmų, kad sumažintumėte jų neigiamą poveikį. Štai keletas patarimų:
- Sąmoningumas: Pirmas žingsnis yra pripažinti ir suvokti, kad turite neigiamą bruožą.
- Savianalizė: Ištirkite, kas galėjo paskatinti šio bruožo atsiradimą ir kaip jis veikia jūsų gyvenimą.
- Psichoterapija: Kreipkitės į psichoterapeutą, kuris gali padėti jums suprasti savo bruožus ir išmokti juos valdyti. Terapijos tikslas - koreguoti klaidingą gyvenimo stilių ir nepakankamai išvystytą socialinį interesą. Saugioje ir empatiškoje atmosferoje psichoterapiautas, aptardamas su pacientu jo ankstyvos vaikystės prisiminimus, gimimo poziciją šeimoje, susirgimus vaikystėje, su neurozės pradžia susietus faktorius, sapnus, išsiaiškina, kokie yra paciento tikslai ir gyvenimo stilius. Informacijos šaltinis yra ir paciento neverbalinė kalba - mimika, gestai, intonacijos bei kalboje pasikartojantys (raktiniai) žodžiai. Terapeutas lyg veda pacientą, kol pastarasis pats supranta savo netinkamus tikslus ir gyvenimo stilių, ir iš čia atsiradusius neurotinius simptomus, skatina paciento socialinį interesą - bendravimą ir bendradarbiavimą su kitais.
- Savęs tobulinimas: Dirbkite su savimi, ugdykite teigiamas savybes ir keiskite neigiamus elgesio modelius.
- Empatija: Stenkitės suprasti kitų žmonių jausmus ir perspektyvas.
- Atsiprašymas: Jei jūsų veiksmai įskaudino kitus žmones, atsiprašykite ir stenkitės atitaisyti padarytą žalą.
- Atleidimas: Atleiskite sau ir kitiems už padarytas klaidas.
- Sveikas gyvenimo būdas: Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata, reguliariai sportuokite, sveikai maitinkitės ir skirkite pakankamai laiko poilsiui.
Svarbu prisiminti, kad asmenybės keitimas yra ilgas ir sunkus procesas, reikalaujantis kantrybės, atkaklumo ir noro keistis.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė