Įvadas
Atmintis yra neatsiejama žmogaus pažinimo proceso dalis, lemianti mokymąsi, prisiminimus ir net užmiršimą. Tačiau, nepaisant didelio kiekio informacijos apie atmintį, vis dar egzistuoja mitai ir klaidingi įsitikinimai. Šiame straipsnyje panagrinėsime atminties pozicijas, jų įtaką suvokimui ir aptarsime dažniausiai pasitaikančius mitus apie atmintį.
Atmintis: tarp mito ir realybės
Nors apie atmintį žinome daug, kartais mitai kartojami kaip neginčijama tiesa. Aptarkime keletą iš jų:
1. Atmintis veikia kaip vaizdo įrašas
Populiarus įsitikinimas, kad atmintis yra tarsi vaizdo įrašas, tiksliai atkuriantis praeities įvykius, yra klaidingas. Prisiminimai beveik niekada nėra tikslūs ir keičiasi laikui bėgant. 63 proc. žmonių mano, kad atmintis yra tarsi įrašas. Šis mitas gali turėti neigiamų pasekmių, ypač teismuose, kur liudininkų pasitikėjimas savimi klaidingai interpretuojamas kaip jų parodymų tikslumas.
2. Sapnai turi simbolinę reikšmę
Sapnai neatspindi psichologinės būklės, neatskleidžia baimių ar tikrųjų jausmų. Sapnų turinys dažnai yra atsitiktinis ir gali būti susijęs su dažniausiai apmąstomais dalykais. Jokios simbolinės reikšmės sapnams suteikti nebūtina.
Atminties tipai ir mechanizmai
Anot Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto vadovo Osvaldo Rukšėno, atmintis skirstoma į deklaratyvinę ir procedūrinę. Deklaratyvinė atmintis susijusi su įvardijama informacija, o procedūrinė - su įgūdžiais ir veiksmais. Taip pat atmintis skirstoma pagal trukmę: sensorinė (milisekundės), trumpalaikė (kelios minutės) ir ilgalaikė. Konsolidacijos metu prisiminimas perkeliamas iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį.
Taip pat skaitykite: Asmenybės tipo testas: atminties pozicijų svarba
Atminties veikimo procesui itin svarbios sinapsės - jungtys tarp gretimų nervinių ląstelių. Psichologijoje daug kalbama apie darbinę atmintį, kuri leidžia sutelkti sąmonę į tam tikrą veiklą.
Suvokimo pozicijos ir jų įtaka atminties interpretacijai
Suvokimo pozicija - tai požiūrio taškas, iš kurio žmogus analizuoja problemą ar reiškinį. Keisdamas suvokimo poziciją, žmogus keičia ir savo reiškinio/situacijos suvokimą.
1. Nulinė pozicija
Tai asmeninių interesų ignoravimas, vadovavimasis primestu, įprastu, populiariu, pasiskolintu, stereotipiniu situacijos suvokimo šablonu. Žmogus veikia kaip robotas, valdomas iš išorės įdiegtų nuostatų, kurias priima kaip savo asmeninę nuomonę.
2. Pirma pozicija
Situacija suvokiama remiantis savo asmeniniais interesais, savo galva, patirtimi. Žmogus yra „čia ir dabar“, mato tai ką mato, jo suvokimo neužstoja aplinkinių įtaigos.
3. Antra pozicija
Tai Aš suvokimas Kito pozicijoje. Padėties suvokimas kito akimis, remiantis jo interesais, pasaulėžiūra, vertybėmis.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
4. Trečia pozicija
Objektyvus požiūris į save ar situaciją pašalinio stebėtojo akimis. „Nieko asmeniška!“, eksperto nuomonė, kritinis mąstymas, logika.
5. Penkta pozicija
Gebėjimas viską pamatyti nesavanaudiško ir džiugaus rūpesčio kitais akimis. Nešališko išminčiaus požiūris į situaciją, geradario, angelo, Mokytojo, šventojo ar Dievo akimis (alter ego).
Asmenybės teorijos ir atminties pozicijos
Hansas Eysenckas sukūrė asmenybės teoriją, teigdamas, kad žmonių skirtumus galima apibūdinti dviem matmenimis: intraversija/ekstraversija bei neurotiškumas/stabilumas. Walteris Mischelis kritikavo šią teoriją, teigdamas, kad asmenybės testai neatsižvelgia į situaciją. Šios dvi studijos pabrėžia ginčą dėl asmenybės ir situacijos, vidinių ir išorinių jėgų.
Atminties lavinimas ir gerinimas
Anot A. Bagdono, norint lavinti atmintį, svarbu:
- Mokytis drąsos, reikštis ten, kur paprastai reikštis nedrįstama, baisu.
- Stengtis visada aiškiai suvokti ko išties norisi šią akimirką, šią minutę, šią dieną, savaitę, mėnesį… Išmesti tokius atsakymus „Man tas pats“.
- Dirbti su kūnu.
- Formuoti savo tikslus.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė