Socializacija - tai kompleksinis procesas, kurio metu individas perima socialinę patirtį ir aktyviai ją taiko. Šis procesas yra nuolatinis ir nenutrūkstantis, apimantis įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savų ypatumų. Socializacija yra esminis elementas formuojant atsakingą visuomenės narį, gebantį integruotis į visuomenę ir prisidėti prie jos gerovės.
Socialinių paslaugų vaidmuo socializacijos procese
Socialinės paslaugos atlieka svarbų vaidmenį padedant silpnesniems visuomenės nariams integruotis į visuomenę. Jos apima įvairias nepinigines formas, tokias kaip globa, konsultavimas, socializacija ir praktinė pagalba. Socialinės paslaugos yra žymia dalimi subsidijuojamos, o atskiriems asmenims gali būti teikiamos ir nemokamai.
Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas - patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės: seni žmonės, kuriems reikalinga globa, suaugę ir vaikai su negalia, vaikai, kuriems reikalinga globa, rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios skirtos tiems, kuriems nereikia specialios pagalbos, o specialiosios gali būti stacionarios (teikiamos senelių globos namuose, vaikų globos namuose ir pan.) arba ambulatorinės (teikiamos dienos centruose, bendruomenių centruose ir pan.). Taip pat svarbi pagalba namuose, teikiama seniems žmonėms ir žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.
Socializacijos etapai ir jų ypatumai
Socializacija apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savo ypatumų. Intensyviausiai socializacija vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose, kai vaikai yra tikslingai rengiami gyvenimui ir veiklai suaugusiųjų pasaulyje. Ypač svarbu čia tėvų ir šeimos - pimųjų socializacijos agentų vaidmuo.
Taip pat skaitykite: Koučingas ir neuromokslas
Ankstyvoji vaikystė
E. Eriksono nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su saugumo-nesaugumo problema. Vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo rūpinimosi vaiku kokybės. Vaikas, kurio poreikiai dažniausiai yra tenkinami, su kuriuo šnekama, žaidžiama ir kt. įgyja saugumo jausmą - suvokia, kad šiame pasaulyje, su šiais žmonėmis gali būti pakankamai saugus. Vaikas, kurio poreikiai nepatenkinami, juo nepakankamai rūpinamasi, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, nepasitiki jais, pasidaro įtarus.
Ikimokyklinis amžius
Ikimokyklinio amžiaus vaikas pradeda suprasti suaugusiųjų kalbą ir pradeda kalbėti pats. Pasak J.Vaitkevičiaus (1995), asmenybės ir jos pasaulėžiūros formavimuisi ypač svabi yra kalba, aktyvus kalbos pagrindų formavimas, jos vartojimas, ypač pasakų sekimas, pamokymai, patarimai, knygelių skaitymas. Tai žadina vaiko fantaziją, svajones, viltis. Žaidimas šiame raidos periode yra vedančioji veikla ir vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus socializacijoje. Žaidžiant su kitais vvaikais išmokstama laikytis žaidimo taisyklių, sumažėja egocentriškumas, skatinama bendradarbiauti.
Mokyklinis amžius
Vaikui augant pamažu plečiasi socialinių agentų ratas ir vis sudėtingesnis tampa socializacijos turinys. Greta šeimos vis didesnį poveikį vaiko socializacijai turi ir ugdymo institucijos, pirmiausia ikimokyklinės, vėliau mokykla, užmokyklinės veiklos centrai, vaikų organizacijos, teatrai, televizijos ir radijo laidos, kompiuteriai ir kt. Vedančioji veikla tampa mokymasis. Šiuo laikotarpiu labai svarbi tampa mokykla ir draugystė su bendraamžiais. Mokykloje vyksta intensyvus vaiko socializavimas: grupės narys, įpareigojimai, bendri reikalavimai, bendra veikla, jo rezultatų analizė ir pan.
Atsakomybės pasidalijimas kuriant socialiai įtraukią visuomenę
Performatyvaus dizaino asociacijos teigimu, socialinės atskirties patiriančiu jaunimu rūpintis neturėtų tik specializuotos organizacijos. Daug efektyvesnių rezultatų galėtume pasiekti, jeigu šią atsakomybę dalintųsi kuo daugiau jos narių. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių atsiranda atskirties įspūdis, yra nesusikalbėjimas ir iš to kylantis nepasitikėjimo jausmas.
Organizacijos turėtų tapti pasitikėjimo taškais arba dalintis jau turima patirtimi apie tai, kaip kurti sąlytį su jaunimu ir nuo ko pradėti. Svarbu užmegzti su šiais jaunais žmonėmis ryšį, antraip joks pokytis yra neįmanomas.
Taip pat skaitykite: Žmogus visuomenėje
Iniciatyvos, skatinančios socialinę įtrauktį
Įvairios iniciatyvos gali padėti įveikti atskirties jausmą. Pavyzdžiui, Vilniuje įkurtas „Pasitikėjimo taškas“, kuriuo siekiama skatinti dialogą apie pasitikėjimą, tirti, kaip mes suvokiame pasitikėjimą ar nepasitikėjimą, suprasti, kaip kultūrinė veikla gali būti socialinio pasitikėjimo kūrimo priemone. Taip pat, danų organizacija „Social Design Unit“ yra sukūrusi žaidimą tėvams, esantiems kalėjime, ir jų vaikams tam, kad nenutrūktų ryšys, kad būtų sutvirtinami jų tarpusavio santykiai. Norvegijoje veikianti organizacija „Nabolagshager“ įkūrė atvirą daržą ant daugiabučio stogo, kuriame vaikai atranda daug veiklų: gali auginti daržoves, jomis prekiauti.
Pasitikėjimo svarba socialinėje sąveikoje
Šiuolaikinės socialinės žmonių, institucijų, piliečių, valstybės ar valstybių sąveikos yra kuriamos remiantis struktūriškai susijusiomis pasitikėjimo / nepasitikėjimo sistemomis. Pasitikėjimu grįsti santykiai ir ryšiai yra tai, kas laiko visuomenės elementus visumoje. Pasitikėjimas leidžia veikti paprastoms ir sudėtingoms socialinėms sistemoms, patvirtina įvairių socialinių ir politinių institucijų teisėtumą. Pasitikėdami vieni kitais bendrauja ir bendradarbiauja įvairūs žmonės. Pasitikėjimas yra būtina sąlyga sklandžiam bendradarbiavimui, žmonių judėjimui, darbui ar tiesiog buvimui kitose valstybėse, kultūrose. Bendros ateities kūrimo procesai iš esmės yra neįmanomi be dalyvių pasitikėjimo vienas kitu, todėl ir mums labai svarbu skatinti pasitikėjimo kultūrą visose visuomenės grupėse.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sprendimai: slaugytojų stresas
tags: #atsakingi #visuomenes #nariais #socializacija