Įvadas
Nusikaltimų prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias sritis. Psichologai atlieka svarbų vaidmenį šiame procese, prisidėdami prie nusikalstamumo mažinimo, nusikaltimų aukų reabilitacijos ir teisingumo užtikrinimo. Šiame straipsnyje aptarsime psichologo vaidmenį nusikaltimų prevencijoje, teisės psichologijos svarbą, pagalbą nusikaltimų aukoms ir galimybes gauti psichologinę pagalbą Lietuvoje.
Teisės psichologija: tarpdisciplininė sritis
Teisės psichologija yra pakankamai jauna sritis, kuri 1981 metais buvo pripažinta atskiru Amerikos psichologų asociacijos padaliniu. Tai tarpdisciplininė studijų programa, jungianti psichologijos studijas su teisės ir kriminologijos problematika. Ši sritis apima klinikinius ir teisinės sistemos darbuotojus, kurie siekia geriau suprasti psichologijos ir įstatymo tarpusavio sąsajas. Teisės psichologai dirba ne tik su kriminologija, bet ir su klinikine psichologija bei teisės ekspertize, apimdami tyrimus ir šių disciplinų taikymą daugelyje probleminių situacijų, nuo aukos teisių iki sunkumų ardančių šeimas.
Lietuvoje sparčiai auga teisės psichologų poreikis. Kaip pranešama Teismų sistemos naujienose, 2018 metais numatyta įsteigti 14 papildomų teismo psichologų etatų ir jų poreikis turėtų augti dėl 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, numatančios, kad visose ikiteisminiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose liudijant mažamečiui arba nepilnamečiui asmeniui iki 14 metų, o tam tikrais atvejais ir virš 14 metų, privalomai turės būti kviečiamas psichologas, kuris padės apklausti vaiką pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teisme.
Teisės psichologo atsakomybės
Teisės psichologo atsakomybių spektras yra labai platus, tačiau jo darbai dažniausiai vienaip ar kitaip susiję su baudžiamojo teisingumo sistema. Teisminėje sistemoje teisės psichologas užima be galo svarbų vaidmenį nusakant atsakovo psichinio funkcionavimo aspektus. Teisės psichologai gali būti kviečiami ieškovų arba gynybos atlikti psichologinį įvertinimą ir liudyti teisme apie savo gautus rezultatus. Tokie įvertinimai gali varijuoti nuo psichologinio sutrikimo įvertinimo iki kaltinamojo protinių gebėjimų nustatymo. Taip pat teisės psichologai dažnai dirba su nusikaltimų aukomis tiek jas įvertinant, tiek teikiant terapinę pagalbą.
Viena iš teisės psichologo darbo sričių yra teisės pažeidėjų psichologinių profilių sudarymas. Profiliavimas susideda iš nuodugnaus tyrinėjimo: nusikaltimo vietos nuodugnus tyrimas ieškant fizines teisės pažeidėjo charakteristikas atskleidžiančių įkalčių, kaip amžius, svoris, rasė, o taip pat ir padedama atskleisti ir nusikaltimo įvykdymo motyvus. Dalį profiliavimo apima ir pagalba suteikiant kryptį teisėsaugos institucijoms aptikti potencialius teisės pažeidėjus, taip pat rekomenduojant efektyvias strategijas įtariamųjų apklausai.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Teisės psichologai taip pat dirba ir pataisos įstaigose. Čia pirminės pareigos apima: nuteistųjų įvertinimą, kuris gali būti užsakytas ir teismo sprendimu, konsultacijos su advokatais, pataisos įstaigos darbuotojais ar kitu personalu dėl nuteistųjų psichologinės gerovės.
Iššūkiai ir darbo sąlygos
Teisės psichologo darbo sąlygos gali kelti tam tikrus iššūkius. Dauguma specialistų praleidžia daug laiko įkalinimo įstaigose, vertinant ir bendraujant su žmonėmis, kurie gali nenorėtų jų pagalbos. Atliktų įvertinimų rezultatai dažnai naudojami kaip parodymai teismo nagrinėjimuose, probacijos svarstymuose, todėl teisės psichologai reguliariai praleidžia nemažą dalį laiko tokiuose formaliuose procesuose. Nors patys įvertinimai dažniausiai atliekami individualiai dviese su vertinamu asmeniu, teisės psichologai taip pat nemažai laiko praleidžia dirbdami su nuteistųjų grupėmis vykdant reabilitacijos programas.
Dirbant pataisos įstaigose teisės psichologai turi paklusti griežtoms vidinėms taisyklėms, paprastai yra apžiūrimi kiekvieną kartą prieš įeinant į įstaigą, o jų veikla neretai filmuojami kameromis. Negana to, nuolat dirbama gana triukšmingoje aplinkoje, o tai gali būti apibūdinama kaip stresą keliančia darbo vieta.
Bendradarbiavimas su teisėsauga
Policijos pareigūnai besiaiškinantys nusikaltimų aplinkybes geba labai gerai atkreipti dėmesį į įvairius ženklus nusikaltimo vietoje. Vis dėlto, jie nėra žmogaus psichikos ekspertai. Teisės psichologai padeda policijos pareigūnams atskleidžiant kokio tipo žmonės tikėtiniausiai įvykdo tam tikro tipo nusikaltimus ir kokios gali būti jų gyvenimo aplinkybės. Tai padeda pareigūnams susiaurinti įtariamųjų ratą ir nukreipti dėmesį būtent į tuos, kurie tikėtiniausiai galėjo įvykdyti nagrinėjamą nusikaltimą.
Teisės psichologai taip pat padeda teisminei sistemai įvertindami ar diagnozuodami žmones, kurie įtariami įvykdžius nusikaltimą. Tai svarbu, kadangi tai leidžia teismui nuspręsti ar žmogus gali būti laikomas atsakingu už savo nusikalstamus veiksmus. Teisės psichologai taip pat padeda įvertinti nusikaltimą įvykdžiusio žmogaus pakartotinio nusikalstamumo tikimybę.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Teisės psichologai dažnai kviečiami liudyti į teismą. Teisėjas gali paprašyti psichologo atskleisti veiksnius, kurie psichologui atrodo svarbūs, priimant sprendimą dėl bausmės.
Pagalba nusikaltimų aukoms
Įvairios apklausos rodo, kad realus nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų skaičius ženkliai didesnis negu tų, kurie kreipiasi į policiją. Daugelis netgi savo aplinkoje esame susidūrę su įvairiais nusikaltimais, tačiau dažnai stengiamės to nepastebėti, ignoruojame. Kreiptis į teisėsaugą patyrus nusikaltimą labai svarbu. Nemažai žmonių vis dėlto nepraneša apie nusikaltimą. Viena iš priežasčių - dar didesnių neigiamų padarinių baimė.
Emocinė ir psichologinė parama
Nukentėjusiajam yra svarbu sulaukti visuomenės pripažinimo, kad įvyko nusikaltimas ir jis nukentėjo. Jam reikia palaikymo ir pagalbos, kurios jis ieško kreipdamasis į teisėsaugos instituciją. Tuo tarpu baudžiamoji teisė, siekdama nubausti kaltą asmenį ir norėdama išvengti bausmės nekaltam, abejoja nukentėjusiuoju, stengdamasi įsitikinti, ar tai, ką pasakoja nukentėjusysis, iš tiesų įvyko. Juk geriau kaltas asmuo laisvėje negu įkalintas nekaltas. Ši sąlyga gali sukelti nepasitikėjimą teisine sistema, manymą, kad teisinė sistema yra šališka ir nusiteikusi prieš nukentėjusįjį.
Nusikaltimo metu iš asmens atimama galimybė kontroliuoti svarbią dalį savo gyvenimo, t. y., saugumą. Teisminiame procese nukentėjęs asmuo siekia atgauti šią kontrolę. Tuo tarpu teisinė sistema turi galybę taisyklių, įstatymų, reikalavimų ir procedūrų, kurioms jis privalo paklusti. Prasidėjus baudžiamajam procesui nukentėjusiajam svarbu papasakoti apie nusikaltimą ir kaip jis jį paveikė, tačiau teisėsaugos pareigūnai reikalauja atsakinėti į uždarus („taip - ne“ tipo) klausimus. Auka norėtų tiesiog pamiršti traumuojantį, stresą sukėlusį įvykį, išvengti bet kokių užuominų, galinčių priminti tai, ką ji nori pamiršti. O teisėsauga vis prašo jos nuolat prisiminti, pasakoti ir susidurti akis į akį su žmogumi, kuris ją traumavo. Toks nukentėjusiojo patyrimas baudžiamojoje sistemoje sukelia antrinę viktimizaciją, arba antrinę traumą.
Kokią reikšmę nukentėjusiajam turi emocinė ir psichologinė parama? Pokalbis su asmeniu, kuriuo pasitiki, visuomet gali padėti. Nesvarbu, kas tai būtų - vyras, žmona, draugas ar bendradarbis. Artimųjų palaikymas ir parama neabejotinai gali padėti išgyventi bet kokius sunkumus. Tačiau kartais su sunkumais susidoroti patiems gali būti nelengva, o jų nesprendžiant jie lieka ir toliau veikia mūsų gyvenimus. Todėl pažvelgti į sunkumus giliau ir juos išspręsti iš esmės gali padėti psichologo konsultacija.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Kreipimosi į teisėsaugą nauda
Nepaisant neigiamų psichologinių padarinių rizikos aukai, kreipimasis į teisėsaugą gali atnešti ir daug naudos. Visų pirma, tai apsauga aukai bei visuomenei. Policija, užfiksavusi nusikalstamą veiką, imasi veiksmų sulaikyti įtariamąjį. Smurtinių nusikaltimų atvejais iškvietus policiją pareigūnai gali nutraukti smurtinius veiksmus. Pakliuvusiam teisėsaugos akiratin pažeidėjui suvaržoma laisvė, tokiu būdu apribojama galimybė tęsti nusikalstamą veiką. Taip pat labai svarbus šiame procese yra teisingumas. Asmuo, padaręs nusikaltimą, yra nubaudžiamas, o nukentėjusiajam atlyginama žala. Tokiu būdu atstatomas teisingumas, kuris padeda įprasminti nusikaltimo patirtį ir įveikti neigiamus psichologinius padarinius, kuriuos šis įvykis sukėlė. Be to, itin reikšminga, kad auka, kuri kreipiasi į teisėsaugą, gali gauti pagalbą. Policija, gavusi informaciją apie nusikaltimą, nukreipia nukentėjusįjį į specialistus, galinčius suteikti visokeriopą pagalbą: teisinę, psichologinę bei socialinę. Tai suteikia psichologinę ir dažnai net finansinę naudą aukai. Kreipdamasi į teisėsaugą auka gali sulaukti žalos atlyginimo iš pažeidėjo už sukeltas kančias ir sugadintą turtą. Jei pažeidėjas negali atlyginti žalos pats, tai už jį padaryti gali Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas. Paminėtina ir tai, kad baudžiamasis procesas gali suteikti ir atsiprašymo bei atgailos galimybę asmeniui, įvykdžiusiam nusikaltimą. Tai atstato teisingumo jausmą, sugrąžina kontrolę į aukos rankas bei atstato pasitikėjimą žmonėmis.
Informacijos prieinamumas
Matyt, didžiausias iššūkis - informacijos labirintai. Baudžiamasis procesas yra apipintas taisyklėmis ir procedūromis, kurios nurodytos įstatyme. Nors Baudžiamojo proceso kodeksas yra prieinamas visiems Lietuvos gyventojams, suprantama, kad be teisininko pagalbos aiškiai suvokti, kas vyksta baudžiamajame procese, yra nelengva. Būdų rasti informacijos apie baudžiamąjį procesą yra daug. Tačiau turbūt ne kiekviename šaltinyje galima rasti suprantama kalba pateiktą informaciją.
- Virtuali teismo salė. Toliau galima stebėti teismo posėdį.
- Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis gali gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą savivaldybėse. Teisininkas čia gali paaiškinti ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus, atsakyti į jūsų klausimus. Vienam klausimui suteikiama valanda, asmuo dėl to paties klausimo kreiptis dar kartą negali, tačiau kiek klausimų turi, į tiek teisininkas privalo atsakyti. Kreipusis į policiją ir pripažinus asmenį nukentėjusiuoju, jis gauna teisę į nemokamą antrinę teisinę pagalbą, t. y., dokumentų ruošimą ir atstovavimą byloje, jei asmuo nori išsireikalauti iš pažeidėjo žalos atlyginimą.
- Lietuvoje veikiantys specializuotos pagalbos centrai suteikia kompleksinę pagalbą, tarp jų ir informavimą, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
- Paramos aukoms iniciatyva suteikia informaciją asmenims, nukentėjusiems nuo bet kokio nusikaltimo, nepaisant to, ar asmuo kreipėsi į policiją, ar ne.
Asmuo, suprantantis baudžiamąjį procesą, sulaukiantis artimųjų palaikymo ir profesionalios pagalbos, lengviau įveikia nusikaltimo sukeltus padarinius. Tai užtikrina aukštesnę nukentėjusiojo psichologinę gerovę. Svarbu pabrėžti ir tai, kad kai nukentėjusysis supranta, kas vyksta baudžiamajame procese ir yra psichologiškai stabilesnis, jis geriau prisimena įvykius, yra nuoseklesnis, duoda geresnius parodymus ir padeda teisėsaugai. Todėl kreipimosi į teisėsaugą nauda yra dviguba.
Kur kreiptis pagalbos?
Įvedus į www.google.lt paiešką „psichologas“ galima rasti nemažai psichologų kiekviename mieste. Kai kurie jų dirba tam tikrose įstaigose, kiti užsiima privačia praktika. Suprantama, kad randant tiek daug informacijos galima ir sutrikti.
- Krizių įveikimo centras. Šio centro psichologai specializuojasi krizinių bei trauminių įvykių srityje. Centre suteikiama pagalba yra anonimiška ir nebrangi.
- Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veikia Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras, kuriame teikiama psichologinė, psichoterapinė pagalba.
- Kiekvienoje poliklinikoje dirba psichologai, kurių pagalba gali pasinaudoti bet kuris žmogus.
Svarbu žinoti, kad kreipiantis pagalbos tikrai galima jos sulaukti.
Skirtumai tarp detektyvo ir teisės psichologo
Detektyvai ir teisės psichologai dirba su teisėsaugos institucijomis, advokatais ir kitomis šalimis susijusiomis su teisine sistema. Abu padeda pasiekti teisingumą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Tačiau yra tam tikrų esminių skirtumų tarp šių dviejų specialistų.
Teisės psichologija apjungia teisės ir psichologijos sritis ir jie dažniausiai dirba reabilitacijos centruose, įkalinimo, teisėsaugos įstaigose, policijoje, valstybinėse įstaigose, užsiima privačia praktika ar kita veikla. Teisės psichologai aprastai gali padėti susiaurinti įtariamųjų skaičių nagrinėjant baudžiamąsias bylas, o taip pat padeda atskleisti kriminalinio elgesio motyvus. Kai kuriais atvejais teisės psichologo kaip eksperto liudijimas teisme gali būti vienas pagrindinių faktorių priimant teismui sprendimą.
Kita vertus, detektyvai kur kas geriau išmano baudžiamojo teisingumo sistemą nei psichologiją. Šie žmonės dirba išskirtinai su žmogžudysčių bylomis, tuo tarpu teisės psichologai dirba su įvairaus spektro nusikaltimais. Ilgamečiai teisėsaugos pareigūnai, detektyvai savo įgūdžius lavina per darbinę patirtį, mokymus, instruktažus. Jie naudoja įvairias technologijas, kaip DNR testavimas, siekiant sulaikyti teisės pažeidėjus. Detektyvai paprastai yra tyrimo komandos lyderiai ir koordinuoja įkalčių surinkimą ir analizę.
Nusikaltimų prevencija ir reabilitacija
Teisės psichologai atlieka labai svarbų vaidmenį nusikaltimų prevencijos srityje. Šių specialistų paslaugos gali būti panaudojamos nusikalstamumo reabilitacijai, gali būti atliekami tyrimai, kurie padeda aptikti potencialiai į nusikalstamą elgesį linkusių žmonių tipus. Taip pat teikiama humanitarinę, socialinę, emocinę, psichologinę, teisinę pagalbą. Padedama nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims išgyventi sunkiu laikotarpiu, palaikome, stipriname ir lydime kiekvieną, pasiryžusį išsivaduoti, kovoti ir reintegruotis. Nukentėjusiems asmenims teikiame emocinį palaikymą, informuojame apie nukentėjusiųjų teises, apie pagalbą teikiančias įstaigas, teisėsaugos institucijas. Mūsų profesionalūs specialistai įvertina situaciją, organizuoja ir teikia nemokamą ir konfidencialią pagalbą, atsižvelgdami į individualius poreikius.
tags: #psichologas #nesustabdo #nusikaltimo