Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis, tačiau stigma ir diskriminacija vis dar trukdo žmonėms kreiptis pagalbos. Patekus į psichiatrijos ligoninę, neretai susiduriama su žmogaus teisių pažeidimais, todėl būtina atidžiai išnagrinėti atsakomybės klausimus, reglamentuojančius šią sritį.
Priverčiamosios medicinos priemonės: tarp bausmės ir gydymo
Už pavojingą veiką įstatymas numato ne tik kriminalines bausmes, bet ir kitas valstybės prievartos priemones. Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos nepakaltinamiems psichikos ligoniams, siekiant apsaugoti visuomenę ir suteikti gydymą.
Tarpukario Lietuvoje galiojęs Baudžiamasis statutas jau numatė priverčiamąsias medicinos priemones. Šios priemonės panašios į kriminalines bausmes, nes siekiama neleisti asmeniui daryti pavojingą veiką. Tačiau tai daroma ne įtikinėjant atsisakyti pavojingos veikos, bet taikant medicinos priemones ir prižiūrint elgesį. Asmuo, padaręs pavojingą veiką būdamas nepakaltinamas, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, vadinasi, jis negalės suprasti ir bausmės prasmės.
Priverčiamosios medicinos priemonės skiriasi nuo kriminalinės bausmės savo tikslais, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis. Pagrindiniai tikslai - užkirsti kelią pavojingoms veikoms, gydyti asmenį ir integruoti jį į visuomenę.
Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys ir taikymo pagrindai
Medicinos priemonių, kurios taikomos asmenims, padariusiems pavojingas veikas, nusikaltimus arba linkusiems juos daryti, yra labai daug ir įvairių. Vienos iš šių priemonių yra chirurginio pobūdžio, kuriomis siekiama pašalinti agresyvumą, egoizmą, lytinius instinktus. Kitos - fizinės terapijos priemonės, veikiančios žmogaus nervų sistemą, trečios - medikamentinės, gydančios alkoholikus, narkomanus ir kitus ligonius, padariusius arba linkusius daryti pavojingas veikas ar nusikaltimus. Visas jas pirmiausia galima suskirstyti į priverčiamąsias ir rekomendacines. Dauguma nurodytų priemonių yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau kai kurios turi valstybinės prievartos bruožų arba tiesiog yra priverčiamosios. Joms skirtinos ir BK 98 str.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Vienos iš šių priemonių pritaikymas priklauso nuo to, kaip teismas, vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymų, įvertins nepakaltinamo asmens pavojingas veikos arba nuteisto asmens nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybės pavojingumą, taip pat psichiatrinės ekspertizės išvadas. Nepakaltinamo asmens veikos arba psichikos ligonio padaryto nusikaltimo pavojingumą lemia veikų pobūdis, jų padarymo būdas, priemonės, įrankiai, taip pat kilusios pasekmės. Nepakaltinamo asmens arba nuteisto psichikos ligonio asmenybės pavojingumas priklauso nuo psichinės būklės, polinkių daryti pavojingas veikas. Psichiatrinės ekspertizės išvadose teismui rekomenduojama, kurį iš šių nurodytų priemonių tikslingiausia. Be to, yra specialūs įstatymai ir žinybiniai norminiai aktai, kurie reglamentuoja priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą. Antai Psichikos sveikatos įstatyme 27 str.
Baudžiamasis įstatymas nenumato, už kokias pavojingas veikas teismas taiko priverčiamąsias medicinos priemones ir kokios tai priemonės. Anksčiau galiojusieji teisės aktai ir teismų praktika suformavo nuostatas, kuriomis remiantis pavojingas veikas padariusiems psichikos ligoniams parenkama priverčiamųjų medicinos priemonių rūšis. Atidavimą į bendrojo stebėjimo psichiatrinę ligoninę teismas skiria nepakaltinamiems asmenims, padariusiems pavojingas veikas arba po nusikaltimo susirgusiems psichikos liga, dėl kurios negali suprasti bausmės esmės, ir atsižvelgiant į veikų pobūdį bei psichinę būklę jie turi būti priverstinai gydomi bendrojo tipo psichiatrinėse ligoninėse, kur nėra griežtos izoliacijos. itin pavojingas veikas (nužudymas, sunkius kūno sužalojimus, padegimus ir pan.) ir dėl savo psichikos būklės labai pavojingiems. Tačiau Lietuvos teismai šios priemonės praktikoje netaiko, apsiriboja atiduodami minėtus asmenis į sustiprinto stebėjimo psichiatrinę ligoninę, kur užtikrinama griežtą jų izoliacija ir gydymas. Teismas nepakaltinamą asmenį, jeigu nėra reikalo jo priverstinai jo gydyti, gali perduoti į giminaičių ar kitų asmenų rūpybą ir kartu nustatyti jam medicininę priežiūrą. Ši priemonė išsiskiria iš kitų priverčiamųjų medicinos priemonių. Jos nedera laikyti prievartine priemone, tačiau ir visiškai atmesti nėra pagrindo, nes teismas, atleisdamas nepakaltinamą asmenį nuo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, numato tam tikras pareigas minėtam asmeniui, jo giminaičiams ir kitiems asmenims.
Ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas
Baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas pradedamas tuomet, kai gaunamas nukentėjusiojo skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką. Gavęs pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir surašyti tarnybinį pranešimą. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šiuo įgalioto asmuo ant pareiškimo ar ant skundo apie nusikalstamą veiką užrašo rezoliuciją.
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese ikiteisminio tyrimo pareigūnas perduoda tyrimo medžiagą prokurorui. Jeigu prokuroras nustato, kad pavojingą veiką yra nepakaltinamas, jis užrašo rezoliuciją pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą arba pats jį atlieka. Įtarus, kad visuomenei pavojingą nusikaltimą padaręs asmuo nėra psichiškai sveikas, jo psichinė būklė patikrinama ir nustatoma paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir BK numatytais tam tikrais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjui kyla abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo, t. y. ar jis galėjo vykdant nusikaltimą suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti.
Kriterijai priverčiamosioms medicinos priemonėms taikyti
Baudžiamojo kodekso 98 str. numato, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kai:
Taip pat skaitykite: Kaip padalinta atsakomybė stiprina santykius
- Veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamas, t. y.
- Asmuo, atsižvelgiant į padarytos veikos ar nusikaltimo pobūdį ir patologinę būklę, yra pavojingas.
Taikydamas priverčiamąsias medicinos priemones nepakaltinamiems asmenims, padariusiems pavojingas veikas, teismas neturėtų spręsti jų baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimų. Jeigu asmuo po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo arba atlikdamas bausmę suserga psichikos liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų ir bausmės esmės, teismas atleidžia asmenį nuo bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės atlikimo, teismas sprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių paskyrimo jam. Pasveikęs asmuo gali būti siunčiamas atlikti likusią bausmę. Laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną. Taigi minėti asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės visiškai neatleidžiami.
Priverstinio gydymo trukmė ir peržiūra
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęsiamas, jos pakeičiamos ar panaikinamos teismo nutartimi.
Priverčiamąsias medicinos priemones nepakaltinamiems asmenims teismas skiria nenurodydamas gydymo trukmės, nes neįmanoma iš anksto nustatyti, kiek laiko reikės juos gydyti. Tai priklauso nuo psichikos ligos pobūdžio, jos pagydymo galimybės, psichiatrijos mokslo pasiekimų, gydymo lygio ir sąlygų, esančių psichiatrinėse ligoninėse.
Ribotas pakaltinamumas ir apsvaiginimas
Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.
Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, asmuo darydamas pavojingą nusikaltimą visuomenei, negali suvokti dėl psichinio sutrikimo savo veikos pavojingumo.
Taip pat skaitykite: Kruševičiūtės indėlis į lietuvių literatūrą
Pacientų teisės ir jų pažeidimai psichiatrijos ligoninėse
Deja, realybė dažnai skiriasi nuo teisės aktų. Atlikti tyrimai rodo, kad psichiatrijos ligoninėse sistemingai pažeidžiamos pacientų teisės. Seimo kontrolieriai konstatavo, kad pacientams ir personalui nėra užtikrinama saugi aplinka, pacientai nėra informuojami apie jiems skirtą gydymą ir jo veiksmingumą, nesuteikiama informacija apie vartojamus vaistus ir galimybę atsisakyti medicininių intervencijų. Priverstinai hospitalizuoti pacientai neturi galimybės ginčyti teismo sprendimų.
Nacionalinis tyrimas buvo dalis tarptautinio tyrimo, kurio metu vertintas žmogaus orumo bei pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimas uždarose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Tuomet taip pat nustatyta daugybė žmogaus teisių pažeidimų - teisės į informaciją, teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į nuosavybę, judėjimo laisvės, netgi kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimo pažeidimų.
Pacientams neleidžiama turėti mobiliųjų telefonų, skambinti taksofonu vedama grupėmis, ribojama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, nesilaikoma asmens duomenų apsaugos reikalavimų, nesudaromos galimybės privačiai atlikti higienos procedūrų. Ūmių būklių skyriuose draudžiama praustis duše, o maudytis vonioje tegalima du kartus per savaitę.
Smurtas ir nežmoniškas elgesys
Ligoninių personalas aktyviai naudodavo įvairiausių bausmių arsenalą: tramdomieji marškiniai, pririšimas prie lovos, slopinančių preparatų, sukeliančių itin prastą savijautą, injekcijos, draudimas gerti kavą ar draudimas išeiti parūkyti, režimo pakeitimas iš lengvesnio į sunkesnį - o tai automatiškai reiškia dar didesnį laisvių ir teisių suvaržymą, pvz. privalomą ligoninės pižamos dėvėjimą.
Daugelyje Lietuvos psichiatrijos ligoninių nebuvo standartizuotos fizinės atskirties, fizinio ir cheminio suvaržymo skyrimo procedūros ir šių poveikių atšaukimo mechanizmo. Ten, kur procedūros buvo nustatytos - jos buvo pažeidžiamos. Pacientai buvo pririšami visai nakčiai, su jais nebendraujama, o būklės pagerinimui tiesiog skiriamos didelės dozės stipriai veikiančių slopinančių psichiką vaistų, slauga tuo metu apskritai nevykdoma.
Psichikos sutrikimai ir jų įtaka suvokimui
Asmuo darydamas pavojingą nusikaltimą visuomenei, negali suvokti dėl psichinio sutrikimo savo veikos pavojingumo. Suvokimo procesą sudaro pojūtis, vaizdinys, dėmesys, atmintis, emocinė suvokimo būsena, patirtis, sąmonės lygis. Suvokimo sutrikimo sindromai: neretai gausios įvairių rūšių haliucinacijos (klausos, regos, taktilinės ir kt.) pasireiškia labai intensyviai, yra vyraujanti psichikos sutrikimų klinikos dalis. Be suvokimo sutrikimų būna afektinių (nerimas, baimė, depresija), mąstymo bei elgesio. Toks įvairių psichikos funkcijų sutrikimas vadinamas - haliucinoze arba haliucinaciniu sutrikimu. Šis sutrikimas būdingas šizofrenijai.
Šizofrenijai yra būdingi šie sutrikimai: valios (nyksta iniciatyva, aktyvumas, ryškėja vangumas), emocijų (nyksta jausmų reakcijos, jos darosi neadekvačios), mąstymo (ligonis ima tuščiai filosofuoti).
Veikiant šiems sutrikimams žmogus negali teisingai suvokti realaus pasaulio, savo veiksmų teisingumo.
Teisinė bazė ir kontrolės mechanizmai
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuoja psichikos ligonių ugdymo ir globos įstaigų steigimo bei veiklos tvarką. Psichikos invalidai yra globojami valstybės, jiems teikiama socialinė parama.
Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys psichikos sveikatos priežiūrą:
- Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
- Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Priverstinė hospitalizacija ir gydymas
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 str. numato taisyklę: pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti.
Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios.
Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą gali priverstinį paciento hospitalizavimą ir priverstinį gydymą nutraukti arba pratęsti, bet kiekvieną kartą ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Taigi įstatymas numato taisyklę, kad nerečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius psichiatrinės ligoninės administracija privalo kreiptis į teismą dėl priverstinio gydymo pratęsimo.
Pacientų teisės ir diskriminacija
Psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Jie negali būti diskriminuojami dėl jų psichikos sveikatos sutrikimų. Asmuo, praeityje sirgęs psichikos liga, negali būti dėl šios priežasties diskriminuojamas. Psichikos ligoniai gali būti pripažinti neveiksniais tik teismo sprendimu.
Valstybė turi sudaryti sąlygas psichikos ligoniams ugdyti, padėti jiems įgyti darbo įgūdžių, persikvalifikuoti, prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į ją grįžti.
tags: #atsakomybe #psichiatrijos #ligonineje